- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- eAS-171-502/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00037-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (4.18)I-4588 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti į pareiškėjos N. B. darbo stažą papildomai įtraukti 13 metų 8 mėnesius 29 dienas.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl to, kaip teigė pareiškėja, kad ji nežinojo apie apskundimo galimybę, terminus ir sąlygas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo skundui dėl Sprendimo panaikinimo netenkino ir termino neatnaujino.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai antrinė teisinė pagalba dėl Sprendimo apskundimo suteikta 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu (remiantis pareiškėjos 2019 m. gruodžio 9 d. prašymu), tačiau pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai per vienerius metus ir beveik 9 mėnesius kreiptis teisinės pagalbos. Pareiškėja nurodė, kad ji nežinojo apie Sprendimo apskundimo galimybę, tačiau teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, sprendė, kad tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuris pats savaime pareiškėjai teisių ir pareigų nesukelia, todėl VSDFV Mažeikių skyrius šiame rašte ir neprivalėjo nurodyti jo apskundimo tvarkos.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundas 2020 m. sausio 16 d. buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl pačios pareiškėjos veiksmų (neveikimo), pareiškėjos veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl terminą skundui paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šio termino teismas neatnaujino. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).
III.
Pareiškėja N. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.
Pareiškėja nurodo, kad dėl žinių trūkumo, amžiaus ir negalios nežinojo apie Sprendimo apskundimo terminus. Be to, Sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, o pati pareiškėja visus ginčus tikėjosi išspręsti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir skundą atsisakė priimti.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).
Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).
Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).
Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, šiuo atveju galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio būdus, kad skundą paduotų teismui nustatytu terminu. Bandymas išspręsti ginčą taikiai nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Taip pat pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Pareiškėja nurodo, kad ji nežinojo apie Sprendimo apskundimo galimybę, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuris pats savaime pareiškėjai teisių ir pareigų nesukelia, todėl VSDFV Mažeikių skyrius šiame rašte neprivalėjo nurodyti jo apskundimo tvarkos. Taigi, pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, kadangi jos priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios ir atspindi pareiškėjos pasirinkto elgesio modelį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė skundą priimti. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.