Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. V. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktuose, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 7 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 7 d.

4. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis L. V. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi L. V. skundas atmestas, konstatavus, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Kaip ir Komisija, taip ir žemesnės instancijos teismas, atkreipė dėmesį, kad bausmės atliko metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. vasario 21 d., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai. Taip pat matyti, kad teismas išvadą, jog L. V. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, grindė ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog nors nuteistasis ir supranta, kad turi problemų, tačiau tame ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti asmeniniu patyrimu. Dar teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo neatliktos bausmės dalį bei tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo ir labai sunkaus negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą.

5. Nuteistasis L. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra arba įpareigoti pataisos įstaigą suteikti jam brangiau apmokamą darbą, kad galėtų didesne apimtimi dengti turimas skolas. Skunde nurodo, jog dėl padarytų nusikaltimų ir padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bausmės atlikimo metu gailisi, pažada nebenusikalsti. Pažymi, jog bausmės atlikimo metu 9 metus dirbo, iš darbo atleistas nebuvo, moka alimentus bei pagal galimybes dengia civilinį ieškinį. Tai pat baigė 11 ir 12 klases, įgijo siuvėjo, suvirintojo, baldų apmušėjo, odos gaminių taisytojo specialybes. Anot nuteistojo, vien per ilgesnį nei 10 metų laikotarpį paskirtos 6 nuobaudos negali būti pagrindu nepaleisti jo lygtinai. Dar nuteistasis pažymi, jog laisvėje turi draugę, sūnų, su kuriuo trokšta bendrauti, būtų priimtas dirbti laisvėje. Nurodo, jog per 10 metų bausmės atlikimo suprato savo kaltę, įvertino gyvenimo vertę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, kad L. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

8. Abejonių tam tikrais teigiamais L. V. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo keturias profesijas (suvirintojo elektra rankiniu būdu, odinių gaminių taisytojo, siuvinių gamintojo, baldų apmušėjo), nuo 2012 m. gegužės 2 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare darbininko vietininko pareigose, kurias atlieka labai gerai, yra už tai eilę kartų skatintas, nuo 2013 m. balandžio 18 d. tęsia darbą VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, už gerą bei pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas viso 33 kartus. Tai, kad L. V. deda tam tikras pastangas pasitaisyti, atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal OASys metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius nuosekliai mažėjo. Pirminio vertinimo, atlikto 2013 m. spalio 20 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 36 balais, vėliau – 2020 m. birželio 2 d. – 35 balais, 2020 m. rugsėjo 17 d. – 30 balų, 2020 m. lapkričio 3 d. – 25 balais, o atlikus paskutinį vertinimą nustatyta, jog L. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 23 balai. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

9. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuo 2013 m. spalio 20 d. atlikto vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius sumažėjo 13 balų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ją vis dar sudaro ne tik statinių, bet ir dinaminių svertinių taškų skaičius (iš 23 balų 5 yra dinaminiai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti ar iš viso panaikinti. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, jog nuteistajam, net ir vykdančiam jo individualų socialinės reabilitacijos planą, vis dar priskiriami net penki kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Nors du iš jų - gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis - socialinio tyrimo išvadoje priskirti prie statinių (t. y. nekintančių) veiksnių, tačiau likusieji kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai. Tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek tas faktas, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kartu vertinant ir bausmės atlikimo trukmę, teisėjų kolegijos įsitikinimu yra akivaizdus patvirtinimas, jog L. V. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į L. V. socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad jis nors ir supranta, jog turi problemų, tačiau tame ką vertina kaip problemą ir kaip supranta savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų, jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtos srityse, apibūdinančiose nuteistojo mąstymą ir elgesį. Kadangi sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus, t. y. įstatymus atitinkančius, modelius, sąmoningai iš anksto įvertinti savo elgesio pasekmes, apygardos teismo įsitikinimu, lygtinis paleidimas L. V. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi teigiami pokyčiai ir šiose srityse.

11. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog bausmės atlikimo metu L. V. buvo skatintas 33 kartus, tačiau jis taip pat 6 kartus pažeidė pataisos namuose įtvirtintas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės pagrįstai neleido apylinkės teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus, kadangi nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo (ne)sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant ir probacijos jam taikymo galimybę. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad L. V. drausminės nuobaudos buvo paskirtos ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje – 2016 m., 2019 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Paskutinė nuobauda, kuri nuteistajam buvo paskirta už grubų pažeidimą – uždrausto daikto (mobilaus ryšio telefono) laikymą, jam buvo panaikinta tik 2020 m. vasario 21 d. ir tai buvo padaryta prieš terminą, taip paskatinant L. V. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis paskutinį režimo reikalavimų pažeidimą padarė po to, kai buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Taigi, nuteistasis pataisos namų administracijos jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, būdamas mažiau prižiūrimoje aplinkoje savo pozityvaus elgesio ilgesnį laikotarpį išlaikyti nesugebėjo. Ši aplinkybė suteikia pagrindo teisėjų kolegijai abejoji tuo, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikytųsi jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą tenkinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo kriminogeninę praeitį, bei likusios jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kas reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų nusikalstamų veikų – sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nors šis teistumas nuteistajam pirmasis, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pasižymėjo ypatingu žiaurumu. Jis, panaudodamas fizinį smurtą (suduodamas daugybinius smūgius įvairias kūno vietas, skėsdamas kojas) išžagino nukentėjusiąją, o vėliau, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimą, ją itin žiauriai nužudė. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jų smurtinį ir seksualinį pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio nuteistojo pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. L. V. neatliktos bausmės dalis yra 4 metai 7 mėnesiai ir 29 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 12 d. Toks neatliktos bausmės dydis, įvertinus tai už kokius ir kokiomis aplinkybėmis įvykdytus nusikaltimus jis buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę bei visas ankščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo bausmės atlikimo metu daromą pažangą (nustatytus kriminogeninius veiksnius, vertinant pažangą pagal OASys metodiką nustatytus 5 dinaminius svertinius taškus, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias L. V. mąstymą ir elgesį, padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus) iš tiesų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

13. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas itin svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta.

14. Atsakydamas į skundo argumentus, aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo noras išeiti į laisvę, joje rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, kurti šeimą su gyvenimo drauge, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai. Be to, nuteistojo šeiminės aplinkybės šiuo atveju yra visiškai nesusijusios su jo daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kas, be formaliųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų, yra esminis kriterijus lygtinio paleidimo instituto taikymui. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą įpareigoti pataisos įstaigos, kurioje L. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, administraciją suteikti jam geriau apmokamą darbą. Nuteistųjų įtraukimo į darbą, tame tarpe ir konkrečios darbo vietos parinkimo klausimai, yra priskirti ne teismo, o pataisos įstaigos administracijos kompetencijai (BVK 125 straipsnis).

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualius duomenis apie L. V. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tai, kad nuteistasis šiuo metu jau pripažįsta savo kaltę, pagal galimybes dengia turimus įsiskolinimus, o jo dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiama darbinė motyvacija, įgytas išsilavinimas bei kitos anksčiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama daryti išvadą, kad probacija nuteistajam gali būti efektyvi ir jis, būdamas laisvėje, nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios išvados savaime nesuponuoja ir nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos laisvės turėjimu, galimu jo įdarbinimu. Nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė turėdamas tiek darbą, tiek pastovią gyvenamąją vietą, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad L. V. lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi ir ketina įsidarbinti, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.