- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- N1-52-876/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Irena Teresė Balsienė
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Irenai Teresei Balsienei, jo įstatyminei atstovei R. G., nukentėjusiajam E. Š., jo įstatyminei atstovei A. Š., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Varvarinienei teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asm.kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, mokosi Beržynų pagrindinės mokyklos 8 klasėje, registruotas ir gyvenantis Šlamų kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2012 m. sausio 15 d. apie 15.30 val. Laisvės gatvėje, Veršių kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas mažiausiai du smūgius ranka ir spirdamas koja sužalojo mažametį E. Š., gim. 1998-07-23, padarydamas jam kairio skruosto gleivinės nubrozdijimą, kaklo dešinės pusės – smilkinio sumušimą su poodine kraujosruva, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. G. prisipažino, padaręs nusikaltimą, ir parodė, kad sausio 15 d. jis važiavo automobiliu, jam išlipus iš automobilio, nukentėjusysis nuo jo bėgo, o jis vijosi. Pasivijęs jis įspyrė ir nuėjo. Buvo du smūgiai su koja. Į veidą jis nesudavė. Išlipęs iš automobilio jis ėjo link Š. ir norėjo jam pasakyti, kad baigtų jį užgaulioti, tačiau Š. pradėjo bėgti, o jis vytis. Jis nebuvo išgėręs, tik rankoje laikė skardinę alaus. Nukentėjusysis jį užgaulioja, kaime jis visus užgaulioja. Jie gyvena trys vaikai su mama iš pašalpų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. G. pilno prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tą dieną žaidė ant ledo, kai A. G. iššoko iš mašinos ir pradėjo bėgti linko jo. Jam įspyrė, trenkė į veidą, įsėdo į mašina ir išvažiavo. Jis nežino dėl ko jie nesutaria, dėl ko mušė taip pat nežino. Kaltinamasis jį stumtelėjo ant ledo, tada jis parvirto ir jam spyrė du kartus, bei sudavė į veidą. Mano, kad A. buvo truputį išgėręs, nes matė, kai jis atsigėrė alaus ir padavė draugui skardinę.
Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą R. G. nurodė, kad sūnus yra paklusnus, tai pirmas atvejis. Sūnus išvažiavo į parduotuvę, kai grįžo jai pasakė, kad laukti svečių, kad atvažiuos Š., išdaužys langus. Ji visą savaitę bijojo, skambino Š. tėvas, sakė, kad nukentėjusysis guli reanimacijoje, šaukė ant jos. Jų pajamos 500 Lt per mėnesį, gyvena 6 asmenys. Sūnus jos klauso, jis dirba ir jiems padeda. Sūnus sakydavo jai, kad jį užgaulioja.
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. Š. nurodė, kad problemų su sūnumi neturi, mokykloje susiginčija, kaime problemų nėra. Jai sūnus pasakė, kad jį sumušė G.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G28/12(10) nurodoma, kad E. Š. padaryta kairio skruosto gleivinės nubrozdijimas, kaklo dešinės pusės – smilkinio sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti 2-4 paros iki tyrimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti, didesnė tikimybė, smūgiuojant. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog A. G. padarė jam inkriminuojamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. Kaip nurodoma kaltinime, A. G. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nežymiai sutrikdė E. Š. sveikatą. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus A. G. atliko Laisvės gatvėje, Veršių kaime, akivaizdu, kad čia laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Be to, atsižvelgiant į bendruosius sąvokos „viešosios vietos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog A. G. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius ranka E. Š.. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad Laisvės gatvėje Veršių kaime, Šakių rajone, A. G. panaudojo smurtinį veiksmą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. G. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – kaimo gatvėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį E. Š., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad A. G. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.
Kaltinime nurodoma, kad A. G. nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė neįrodyta, todėl šalintina iš kaltinimo. Teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad jis nebuvo neblaivus, alkoholio nebuvo gėręs. Nukentėjusysis E. Š. nurodė, jog jis mano, kad kaltinamasis buvo išgėręs, nes matė, kai šis atsigėrė iš skardinės. Daugiau įrodymų apie A. G. neblaivumą byloje nėra, tad teismas konstatuoja, jog nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog A. G. įvykio metu buvo neblaivus.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
Kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, pagrindinės mokyklos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 40), Sintautų seniūnija nusiskundimų dėl A. G. elgesio nėra gavusi (b.l. 35), nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, šiuo metu taip pat yra nepilnametis, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas, apie jo šeimą VTAS specialistai duomenų neturi (b.l. 42), kaltinamojo motina R. G. neteista, administracine tvarka nebausta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kadangi A. G. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, pasižadėjo ateityje pasitaisyti, mokosi, atsiprašė nukentėjusiojo, po šios nusikalstamos veikos kaltinamasis jokių kitų nusikaltimų ar nusižengimų nėra padaręs, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., yra visos sąlygos kaltinamąjį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 82 str.
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo E. Š. civilinis ieškinys. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji įstatyminė atstovė A. Š. nurodė, jog sutinka prašomą priteisti neturtinę žalą sumažinti iki 500 Lt. Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.
Nukentėjusiojo E. Š. įstatyminė atstovė A. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad E. Š. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Smurtiniai veiksmai prieš jį buvo panaudoti jo draugų akivaizdoje, dienos metu. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis A. G. yra nepilnametis, jo 6 asmenų šeima gyvena gaudama socialines išmokas. A. Š., atsižvelgiant į kaltinamojo šeimos turtinęs padėtį sumažinus savo reikalavimą, teismas mano, kad 500 Lt civilinis ieškinys visiškai atitinka tiek nukentėjusiojo interesus, tiek kaltinamojo turtinę padėtį. Civilinis ieškinys priteistinas iš A. G., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo – R. G..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nutraukti baudžiamąją bylą.
Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., A. G. skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo įstatyminės atstovė A. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Lt (penkis šimtus Lt) neturtinei žalai atlyginti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nepilnamečiui A. G. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 500 Lt (penkis šimtus Lt) iš civilinio atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.