Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. už tai, kad jis, turėdamas administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalį, būdamas UAB „Raistė“ direktoriumi, neužtikrino, jog bendrovė sumokėtų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2008 metų birželio – gruodžio bei 2009 metų sausio - birželio mėnesius, dėl ko bendrovė iš viso nesumokėjo priskaičiuotų 20 018,41 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, 25 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 2 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. ATPK 188⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minėti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo faktą, kad UAB „Raistė“ nesumokėjo priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau padarė išvadą, jog pažeidimas buvo padarytas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sunkios UAB „Raistė“ finansinės padėties. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis – kaltė. Norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-926/2010).

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija vertina, kad, pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų reikiamų, R. P. kaltę galinčių patvirtinti ar paneigti, įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės rėmėsi tik paties R. P. rašytiniu paaiškinimu, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų realiai negalėjo sumokėti, nes dėl sunkios finansinės padėties bendrovė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų šioms įmokoms sumokėti, su bendrove vengia atsiskaityti jos skolininkai (b. l. 2). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, bylos medžiagoje nėra. Pirmosios instancijos teismas nerinko jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad R. P. objektyviai neturėjo galimybę sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, kad buvo nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti minėtos prievolės. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti būtina atlikti papildomą tyrimą, t. y. surinkti įrodymus apie įmonės turtinę padėtį bei vykdytas finansines operacijas laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2009 m. birželio mėn., išsireikalauti UAB „Raistė“ balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, piniginių srautų ataskaitą ir kt.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.