- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-3-719/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00217-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Valdas Meidus, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato A. Penelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams. Priteista iš M. M. 82 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir 513,32 Lt – proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad jis 2009-02-27, apie 19.00 val., prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose esančioje picerijoje (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, žadėdamas parduoti 12 ha žemės sklypą, esantį netoli (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad žemės sklypas nuosavybės teise jam nepriklauso, paėmęs iš UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens D. L. J. avansą – pinigus 80 000 Lt, savo naudai įgijo svetimą didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigus 80 000 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas A. Penelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir M. M. išteisinti, nes mano, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį, dėsto apie veikų kvalifikavimą pagal BK 182 str., apie apgaulės įtaką kvalifikuojant veiką pagal šią teisės normą ir su nuosprendyje padarytomis išvadomis nesutinka. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti įrodymai ir motyvai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, jog D. L. J. pinigus M. M. perdavė būdamas esmingai suklaidintu dėl žemės sklypo pirkimo, nenurodyta, kuo konkrečiai šiuo atveju pasireiškė apgaulė ir kad būtent ši apgaulė buvo esminė aplinkybė, nulėmusi pinigų perdavimą. Skundžiamas teismo nuosprendis yra neaiškus, nesuprantamas, todėl buvo apribota nuteistojo teisė į gynybą. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog D. L. J. niekada nebuvo matęs norimo įsigyti sklypo, jo neapžiūrėjęs ir nežinojęs, kur šis sklypas yra, nesidomėjęs, ar šis žemės sklypas nėra įkeistas, ar jam netaikomi kokie nors apribojimai, ar iš viso egzistuoja parduodamas žemės sklypas, ar M. M. turi teisę jį pardavinėti ir t. t. Taip pat D. L. J. žinojo, jog sklypas nepriklauso M. M. nuosavybės teise. Cituodamas liudytojų S. L. ir J. K. parodymus gynėjas daro išvadą, jog M. M. dėl žemės sklypo nieko neklaidino ir jokios apgaulės nenaudojo, o pinigų perdavimą kaltinamajam nulėmė ne pastarojo kažkokie klaidinamieji veiksmai, o D. L. J. pasitikėjimas advokatu S. L. bei liudytojo J. K. raginimas. Taip pat byloje nepaneigta M. M. versija, jog sandoris tarp jo ir minėtų asmenų vyko dėl kontrabandinių cigarečių, o jam nepavykus – iš M. M. buvo pareikalautos nepagrįstos netesybos. Kartu gynėjas pažymi, jog M. M. neįgijo teisės į gautus pinigus, nes tokia teisė įgyjama tik sudarius rašytinę ar notarinę sutartį. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad M. M. buvo perduoti būtent 80000 Lt, nes tokią sumą nurodo tik D. L. J., o pinigų perdavimo metu jų niekas neskaičiavo. Gynėjui atrodo neįtikėtina, jog tokią pinigų sumą D. L. J., būdamas išsilavinusiu asmeniu, verslininku, įmonės savininku, kurį konsultavo advokatas, būtų galėjęs perduoti M. M. be tai patvirtinančio rašytinio dokumento, todėl gynėjas abejoja, ar M. M. iš viso buvo perduoti pinigai. Be to, netikrindamas ir įstatymo nustatyta tvarka objektyviai nevertindamas M. M. teisinančių įrodymų, konstatuodamas jo kaltę ir kvalifikuodamas nusikalstamos veikos sudėtį, apylinkės teismas pademonstravo savo išankstinę nuomonę, kas rodo teismo šališkumą. Gynėjo įsitikinimu, M. M. buvo nuteistas nepagrįstai, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. turi būti išteisintas.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl M. M. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d., taip pat teigiama apie nuteistojo teisių į gynybą bei į teisingą ir nešališką teismą, taip pat kitus baudžiamojo proceso pažeidimus. Tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota M. M. kaltė dėl jam inkriminuotos BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir išteisinti jį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nenustatė ir aplinkybių, kurios rodytų pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei juos suvokia nuteistasis ir jo gynėjas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tačiau, nors pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus nenustatyta, pasikeitus baudžiamajam įstatymui, nuteistajam taikytinas naujos redakcijos BK 75 str., todėl dėl minėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis bus keičiamas.
Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai M. M. pripažino kaltu pagal BK 182 str. 2 d., kadangi jis dėl žemės sklypo nieko neklaidino, jokios apgaulės nenaudojo, teisės į gautus pinigus neįgijo. Tačiau tokie gynėjo teiginiai nepagrįsti.
Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą pagal BK 182 str. 2 d. tarp kitko taikoma ir tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu – kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku.
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad M. M. apgaule įgijo svetimą, didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigus 80 000 Lt. M. M. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina civilinio ieškovo atstovo D. L. J., liudytojų S. L., J. K., O. E. parodymai, kasos išlaidų orderis, preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, telefoninių pokalbių išklotinės ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. M. M. kaltę iš dalies patvirtina ir jo paties parodymų nelogiškumas bei prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Priešingai gynėjo teiginiams, apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai aprašė visų apklaustų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, nurodė, kuriais įrodymais remiasi bei kodėl atmetė nuteistojo parodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis neginčija kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susitikęs bei apie žemes ir pinigus, dalyvaujant S. L. ir J. K., bendravęs su D. L. J., tačiau pirmosios instancijos teisme teigė, kas pakartota ir apeliaciniame skunde, kad su D. L. J. vykdė derybas ne dėl perkamo žemės sklypo, o dėl tariamo kontrabandinių cigarečių pirkimo – pardavimo, o sandoriui nepavykus – iš jo buvo reikalaujama netesybų. Tačiau ši pateikiama versija vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant M. M. išvengti atsakomybės, šios versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys bei paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti ir detaliai nuosprendyje aptarti įrodymai.
Civilinio ieškovo atstovas D. L. J. viso proceso metu davė esminėse detalėse vienodus ir nuoseklius parodymus, kad pažįstamas advokatas S. L. supažindinęs jį su M. M., kuris vieno pokalbio metu užsiminęs jam, kad pardavimui už 200 000 Lt turi 12 ha ploto žemės sklypą. Tai jį sudomino, nes UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas jis yra, ruošėsi plėsti savo veiklą, o iš M. M. pasakojimų apie sklypą, pastarasis buvo tinkamoje tam vietoje. Todėl, M. M. paprašius avanso – 80 000 Lt, tam, kad sudaryti preliminarią sutartį dėl žemės pirkimo – pardavimo, D. L. J. kaltinime nurodytą dieną susitiko su juo (duomenys neskelbtini), kur perdavė M. M. pinigus. Tuo tarpu M. M. išėjus tariamai atnešti dokumentų, jo daugiau nebematė, susisiekti su juo ir atgauti pinigų visais bandomais būdais nepavyko. Šiuos D. L. J. parodymus pilnai patvirtina liudytojo S. L. parodymai. S. L. parodė žinojęs apie M. M. pasiūlymą D. L. J. pirkti žemės sklypą, pats dalyvavęs keliuose jų pokalbiuose dėl sklypo pirkimo, matęs, kaip D. L. J. perdavė M. M. pinigus, be to, į paskutinį susitikimą buvo atsinešęs preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, į kurią, M. M. pateikus sklypo dokumentus, būtų telikę įrašyti sklypo unikalų numerį. D. L. J. ir liudytojo S. L. parodymus atitinka ir liudytojo J. K. parodymai, kuris kaltinime nurodytu laiku į Panevėžio miestą atvyko su D. L. J., žinojo, kad šis važiuoja pirkti žemės sklypo, buvo kartu kavinėje ir matė pinigų perdavimo M. M. momentą. Tai, kad D. L. J. su nuteistuoju tarėsi būtent dėl žemės pirkimo, patvirtina ir liudytojos O. E. parodymai. Ji parodė, kad būdama bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorė žinojo apie tai, kad bendrovės akcininkas D. L. J. bendrovei ruošiasi pirkti 200000 Lt vertės žemės ūkio paskirties sklypą Panevėžio rajone, bei važiavo perduoti 80000 Lt dydžio avansą, tačiau perdavus pinigus, M. M. išėjo atnešti sklypo dokumentų ir dingo. Iš byloje apklaustų liudytojų ir byloje esančios specialisto išvados matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė draudimo brokerių veiklą, nekilnojamojo turto ir automobilių nuomą. Taigi aukščiau nurodytų įrodymų visuma, įskaitant ir S. L. minima preliminarioji nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, nepalieka abejonių, kad D. L. J. susitikimo su M. M. tikslas buvo žemės sklypo pirkimas iš pastarojo.
Byloje esantis įgaliojimas patvirtina D. L. J. teisę atstovauti bendrovę (duomenys neskelbtini) žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo sutarčių sudarymui ir pasirašymui, o iš byloje esančių bendrovės pateiktų (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių matyti, kad prieš D. L. J. ir M. M. 2009-02-27 susitikimą dėl sandorio sudarymo, D. L. J. buvo išduoti 80000 Lt, skirtų sumokėti už perkamą žemės sklypą. Sutinkamai su D. L. J. parodymais, būtent visą minėtą pinigų sumą jis perdavė M. M.. Netikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Kaip minėta, pinigų perdavimo M. M. faktą matė ir jį patvirtina liudytojų S. L. bei J. K. parodymai. Nors S. L. ir J. K. negalėjo nurodyti konkrečios M. M. perduotos pinigų sumos, S. L. tik iš anksto buvo žinomas M. M. užsiprašytas avanso dydis – 80000 Lt, tačiau abu liudytojai parodė matę, kaip gavęs pinigus, M. M. juos skaičiavo, po ko jokių pretenzijų ar pastebėjimų dėl gautų pinigų sumos neatitikimo ar niekam neišsakė. Ši aplinkybė visų įrodymų kontekste nesudaro pagrindo abejoti dėl D. L. J. nurodytos M. M. perduotos pinigų sumos. Taigi, aukščiau aptartais įrodymais paneigtos nuteistojo gynėjo pateiktos versijos, kad M. M. su D. L. J. dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo nesitarė ir pinigų – 80000 Lt iš jo nepaėmė.
Taip pat visi aukščiau aptarti bei skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymai patvirtina, kad D. L. J. ketinimą UAB (duomenys neskelbtini) vardu pirkti iš M. M. žemės sklypą ir tuo tikslu dalies pinigų, kaip avanso už jį perdavimą pastarajam lėmė pasitikėjimas šiuo asmeniu. D. L. J. parodė, jog pažįstamas advokatas S. L. teigė, kad M. M. yra patikimas asmuo, rimtas, žemės prekyba užsiimantis verslininkas, be to, iš bendravimo su M. M. jis pats susidarė tokią nuomonę apie šį ir pasitikėjo juo. Pats S. L. parodė, kad apie M. M. tokią D. L. J. pateiktą nuomonę buvo susiformavęs iš paties M. M. kalbų apie savo veiklą bei pažįstamo J. R. pasisakymų apie M. M. asmenį, finansinius pajėgumus bei vykdomą veiklą. Taigi, būtent D. L. J. pateikta informacija, rekomendacijos apie M. M. leido manyti vykstant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoriui. Tuo tarpu M. M., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu dėl kitų asmenų sukurtos teigiamos nuomonės apie jį, D. L. J. davus jam kaip avansą 80 000 Lt, kurie, M. M. tvirtinimu, jam reikalingi užbaigti parduodamo žemės sklypo įforminimą savo vardu, jis, neva išėjęs atnešti reikalingų dokumentų, į sutartą vietą negrįžo, į telefono skambučius neatsiliepė, vengė susitikti. Tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta M. M. panaudota apgaulė – piktnaudžiavimas pasitikėjimu dėl kitų asmenų sukurtos teigiamos nuomonės apie jį, buvo esminė, nes būtent tai lėmė D. L. J. apsisprendimą perduoti M. M. pinigus – 80 000 Lt. Visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste, nepalieka jokių abejonių, kad M. M., įgyvendindamas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius, žinojo ir suprato, kokia veika yra daroma ir to siekė.
Taigi visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo M. M. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji sukčiavimo sudėties požymiai. Apelianto veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. ir išteisinti apeliantą iš šios nusikalstamos veikos nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo kaltės nešalina gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad pirkėjas prieš sandorį neapžiūrėjo sklypo, neprašė jo dokumentų ir kt. Logiška manyti, kad D. L. J. turint informaciją apie M. M., kaip rimto verslininko, vykdomą veiklą, nekilo abejonių dėl siūlomo pirkti žemės sklypo, kaip pirkimo – pardavimo objekto, neegzistavimo, jo netinkamumo ar panašiai, o gynėjo skunde keliami klausimai dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo teisėtumo patenka į notaro kompetencijos sritį ir būtų buvę patikrinti nuteistajam neatlikus sukčiavimo veiksmų. Taip pat, kaip nepagrįsti atmetami gynėjo teiginiai, kad D. L. J. žinojo, jog sklypas nepriklauso M. M. nuosavybės teise, nes juos D. L. J. paneigė ir jokie kiti objektyvūs duomenys to nepatvirtina.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo M. M. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo M. M. asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia nuteistajam paskirtoji bausmė tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga. Tačiau įsigaliojus BK 75 str. 1 d. pakeitimui (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) teisėjų kolegija sprendžia, kad svarstytinas klausimas dėl M. M. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojanti BK 75 str. 1 d. redakcija leidžia atidėti bausmės vykdymą taip pat asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta švelnesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei šešeri metai, M. M. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, nedirba, yra neįgalus ir turi sveikatos problemų. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nuo nusikalstamos veikos, už kurios padarymą M. M. pripažintas kaltu, praėjo gana ilgas laiko tarpas, nėra duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 str. (2015-03-19 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytą įpareigojimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendį:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir 2 dalies 8 punktu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžiu M. M. paskirtos 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.