Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-330-423/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-04-15
Bylos Nr.: Ik-330-423/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00253-2012-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas: A. V.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: LITGRID AB
Advokatai: Ramunė Ramanauskienė, Nijolė Vaičiūnaitė

Kategorijos

4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr.1-330-423 /13Proceso Nr. 3-62-3-00253-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 74 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui A. V. , jo atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ritai Juškauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovei advokatei Nijolei Vaičiūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl įsakymų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A.V. kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-10 įsakymą Nr. 4VĮ - (14.4.2.) - 217 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-10 įsakymą Nr. 4VĮ - (14.4.2.) - 209 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ (b.l. 8-10, 93-95).

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, jog skundžiamais įsakymais buvo nustatytas pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), Lazdijų seniūnijoje, Lazdijų rajone, administraciniai žemės servitutai viešpataujančio daikto savininkui - AB „Litgrid“, kurio paskirtis - 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui pagal žemės sklypų planus. Pareiškėjo žemės sklypuose dėl to atsirastų teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Pareiškėjo žemės sklypų matavimai iki šiol neatlikti, todėl nėra aiškūs servituto poreikiui reikalingų žemės sklypų dalių plotai. Pareiškėjas ginčija įsakymus kaip neteisėtus, kadangi, jo nuomone, servitutai negalėjo būti nustatyti administraciniais aktais. Priimdamas ginčijamus įsakymus, atsakovas pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnį ir LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles. Atsakovas privalėjo spręsti, ar šiuo konkrečiu atveju (naujų elektros tinklų statybai) nereikia paimti žemės sklypų dalių visuomenės poreikiams ir tai būtų žemės savininkų teisių ir teisėtų interesų garantija, atitinkanti teisėtų lūkesčių, teisingumo, proporcingumo principus. Be to, Elektros energijos įstatymo 75 straipsnis numatė ne tik servitutus, bet ir kitokį teisinį sprendimą (žemės sklypo išpirkimą). Todėl specialiajame plane tai turėjo būti įvertinta ir Energetikos ministro įsakymas negali paneigti įstatymu nustatytos teisinės garantijos. Ginčijamuose įsakymuose nurodyta, kad žemės servitutai nustatyti atsižvelgiant į AB „Litgrid“ 2011-04-04 prašymą, tačiau nepateikiami jokie įrodymai, jog AB „Litgrid“ yra užsakovas, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos. Žemės sklypo planai, kurie yra ginčijamų įsakymų dalis, turėjo būti suderinti su tarnaujančio daikto savininku – pareiškėju, tačiau dėl to į pareiškėją niekas nesikreipė. Ginčijamuose įsakymuose nėra duomenų, kada buvo parengti teritorijų planavimo dokumentai. Ginčijami įsakymai pažeidžia pareiškėjo, kaip žemės savininko, teises ir garantijas, jog nuosavybė gali būti apribota tik išimtinais atvejais, kai to neišvengiamai reikia kito savininko poreikiams tenkinti ir kai kito savininko poreikių tenkinimo nėra galimybės išspręsti jokiu kitu būdu, kaip tik administracinio servituto nustatymu. Pareiškėjas prieštarauja administraciniam servitutui dar ir dėl to, kad pagal LitPolLink projekto Strateginių pasekmių aplinkai ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas ir jose aprašytą aukštos įtampos skleidžiamą poveikį į aplinką žemės sklypuose, kuriuose yra tokia linija, rekomenduojama būti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, tai reiškia, kad elektros linijos apsaugos zonoje negalima jokia ūkinė veikla. Servituto nustatymo sąlygos buvo įvykdytos netinkamai, atsakovas neturėjo teisės, remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio bei Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 pavirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių normomis, priimti įsakymus dėl teisės tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas servitutų nustatymo. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimuose į skundą (b.l. 45-50, 112-115) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijami įsakymai yra pagrįsti it teisėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatyme, kuriame numatyta, jog administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams. Pagal teritorijų planavimo dokumentą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Kai siūloma nustatyti servitutą privačios žemės sklypams centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminės ir antžeminės komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas. Žemės servitutų nustatymo Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką detaliau reglamentuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau -Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kad kartu su prašymu nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą Tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad žemės sklype, kuriam nustatomas servitutas, numatoma tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus. Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas, viešai svarstomas ir tvirtinamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendime nurodomos nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-10-12 įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti regiono lygmens 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą. AB „Lietuvos energija“ pavesta atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas specialusis teritorijų planavimo dokumentas dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos statybos. Specialiuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl atsakovas neturėjo pagrindo bei galimybių įgyvendinti pareiškėjo reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Specialiajame plane yra pažymėtos servituto ribos ir nurodytas plotas. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko AB „Litgrid“ valia dėl servituto nustatymo administraciniu aktu buvo išreikšta AB „Litgrid“ 2011-02-22 ir 2011-04-19 prašymuose atsakovui. Per pareiškėjo žemės sklypus numatoma tiesti elektros linija yra priskiriama centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai reikalingi viešajam interesui tenkinti ir jie gali būti nustatomi administraciniu aktu. Tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, tačiau įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas. Ginčo administraciniai aktai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Prašė skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose (b.l. 77-84, 105-109) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią atsakovas pagal kompetenciją privalėjo vykdyti, tačiau ją pažeidė. Ginčo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad ginčo elektros linija ir jai reikalingi servitutai buvo suplanuoti elektros linijos specialiuoju planu. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Žemės įstatymą tokie klausimai, kaip infrastruktūros koridoriaus vieta ir klausimai dėl servitutų nustatymo arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams būtinybės yra sprendžiami teritorijų planavimo dokumento rengimo metu. Būtent specialiojo plano rengimas yra ta procedūra, kurioje visuomenė ir konkretūs suinteresuoti asmenys gali teikti savo pasiūlymus ir pretenzijas dėl šių ir kitų klausimų. Taip pat dar iki specialiojo plano patvirtinimo yra nagrinėjami visuomenės atstovų skundai. Kai specialusis planas yra patvirtinamas, jis tampa privalomas, jeigu nenuginčytas teismine tvarka. Klausimai, ar linija būtinai turi būti tiesiama būtent per pareiškėjo žemę ir ar servitutas yra proporcingas žemės savininko daiktinės teisės suvaržymas, turi būti sprendžiami būtent byloje dėl specialiojo plano teisėtumo, o ne vėliau, jau sprendžiant administracinio akto dėl servituto nustatymo teisėtumą. Ginčo elektros linijos specialiajame plane numatytas konkretus infrastruktūros koridorius eina per pareiškėjo žemę toje vietoje, kuri pažymėta byloje esančiuose sklypų planuose. Rengiant specialųjį planą, buvo vadovaujamasi Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d. ir Žemės įstatymo 23 str. 2 d.4 p., kad elektros linijos tiesimui nustatomas būtent žemės servitutas ir nebuvo nustatyta būtinybė paimti žemę visuomenės poreikiams. Įstatymai vienareikšmiškai numato žemės servitutus bendro naudojimo inžinerinių tinklų tiesimui. Ginčijami įsakymai yra specialiojo plano sprendinius įgyvendinantis dokumentas. Tai aiškiai įtvirtinta Žemės įstatyme ir Taisyklėse. Todėl pareiškėjo argumentai dėl žemės pirkimo ar paėmimo visuomenės poreikiams, ar užstatymo teisės, arba dėl servituto vietos racionalumo turėjo būti keliami byloje dėl specialiojo plano teisėtumo. Tačiau pareiškėjas neginčijo specialiojo plano. Pažymėtina ir tai, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra pats didžiausias nuosavybės teisės suvaržymas. Tuo tarpu servitutas yra tik dalinis ir tik naudojimosi daiktu suvaržymas, kuris nedraudžia žemės savininkui naudotis savo žeme. Be to, už žemės naudojimo suvaržymus pareiškėjui apskaičiuota teisės aktų nustatyta kompensacija, kurios pareiškėjas neginčija. Ši kompensacija siekia beveik 9000 Lt, kai tuo tarpu pagal paties pareiškėjo pateiktas turto vertintojo išvadas servitutų užimamos teritorijos rinkos kaina nesiekia 5700 Lt. Akivaizdu, kad kompensacija yra teisinga. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Elektros energetikos įstatymo 75 str. 8 dalis gali būti taikoma tada, kai servitutas jau yra nustatytas ir naudojimasis žemės sklypu yra apribojamas iš esmės. Šios teisės normos taikymas nėra atsakovo kompetencija. Todėl ši teisės norma negali būti taikoma ginčo teisiniams santykiams. Servitutai užima mažiau nei 9,7 procentus visos pareiškėjo žemės. Žemės paskirtis yra žemės ūkio. Teisės aktai jokiu būdu nedraudžia užsiimti žemės ūkio veikla elektros linijos apsaugos juostoje, tik numato konkrečius apribojimus ir reikalavimus. Elektros linija praeis labai dideliame aukštyje – atramų aukštis bus vidutiniškai 45 m. Šiuo metu dar net nėra pradėti elektros linijos statybos darbai. Taigi, procedūrų pagal minėtą Elektros energetikos įstatymo nuostatą vykdymas ir rezultatai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar atsakovas teisėtai nustatė servitutą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl žemės servitutų nustatymo administraciniais aktais. Ginčijamais administraciniais aktais buvo nustatyti žemės servitutai pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, esančiuose Žemaitkiemio kaime, Lazdijų seniūnijoje, Lazdijų rajone, 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui (b.l. 18-19, 22-23).

Pareiškėjas, ginčydamas administracinius aktus, iš esmės nesutinka, kad jo teisė laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais būtų nepagrįstai ribojama žemės servitutais.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nurodyta, jog servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 str. 13 p.).

Žemės servitutas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui buvo nustatytas administraciniais aktais – ginčijamais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-10 įsakymais Nr. 4VĮ - (14.4.2.) - 217 ir Nr. 4VĮ - (14.4.2.) - 209 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ (b.l. 19-19, 22-23).

Ginčijamais įsakymais buvo nustatyti administraciniai žemės servitutai viešpataujančio daikto savininkui - AB „Litgrid“ pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomuose atitinkamai 1,6553 ir 0,0044 ha žemės sklypuose. Žemės servitutų paskirtis buvo numatyta 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui pagal žemės sklypo planą (b.l. 18-27). Ginčijami įsakymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 patvirtintu 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiuoju planu (toliau – Specialus planas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 2.4. punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541, 1.81. ir 9.1. punktais, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343, VI skyriumi, AB “Litgrid“ 2011-04-04 prašymu (b.l. 18-19, 22-23).

Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir jį detalizuojančios Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau –Taisyklės). Galimybė nustatyti servitutus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu privatiems žemės sklypams (tokie ir yra pareiškėjo žemės sklypai) numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, kuris ir yra aktualus ginčo atveju, kuriame numatyta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Taisyklių 2.4. punkte, kuriame numatyta, jog žemės servitutai nustatomi privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d.). Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d.).

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir būtent administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis servitutą suplanuojant (suformuojant) teritorijų planavimo dokumente. Administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Ginčo atveju žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu nulėmė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 patvirtintas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialusis planas (toliau – Specialus planas). Būtent, ginčo žemės servitutai buvo suformuoti Specialiajame plane (projekte), kuriame buvo pažymėta 400 kV elektros perdavimo oro linijos vieta bei šios elektros linijos tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją, kuo mažiau ribojant tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises naudotis žemės sklypu. Specialaus plano 7.7 punkte buvo numatyta, kad planuojamos 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimas kitų asmenų žemėje galimas tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

Ginčijami įsakymai buvo priimti, vadovaujantis Specialiuoju planu. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius, nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose atlyginimo ar naudojimosi pareiškėjo žemės sklypais būdus ir pagrindus. Kaip jau minėta, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodyti žemės servitutų nustatymo pagrindai, kad centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požemines ir antžemines komunikacijų) įrenginių tiesimui nustatomi žemės servitutai. Elektros perdavimo oro linija yra inžinieriniai tinklai su jų įrenginiais ir atskiros elektros perdavimo oro linijos dalys, šiuo atveju, pareiškėjo nurodyta atrama, negali būti laikoma atskiru statiniu Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme (Statybos įstatymo 2 str. 10 d., Aplinkos ministro įsakymu 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6. p.). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimui, t.y. inžinieriniam statiniui, turėjo būti nustatytas statinio, o ne žemės servitutas administraciniu aktu.

Pažymėtina, jog specialus planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 31 p.). Inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo, socialinės, kultūrinės ir kitos infrastruktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų dalys yra specialiojo teritorijų planavimo objektai (Teritorijų planavimo įstatymas 13 str. 1d.). Patvirtinto specialaus plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti (Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 2 d.).

Ginčijami žemės servitutai buvo nustatyti pagal patvirtintą Specialųjį planą. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog pareiškėjas neginčijo galiojančio Specialiojo plano sprendinių teisėtumo. Specialusis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai yra privalomi tiek atsakovui, tiek pareiškėjui. Ginčo atveju vertintini atsakovo veiksmai, susiję su žemės servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūra.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto nustatymo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Taisyklių 12 punkte numatyta, jeigu su prašymu pateikti visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nusprendžia, kad tikslinga jį nustatyti, ši institucija per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos praneša prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusiam asmeniui apie servituto nustatymo tikslingumą. Taisyklių 14 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, nurodytas šių taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose, taip pat pagal šį teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypo planas rengiami prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusio asmens lėšomis. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad viešpataujančio daikto 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ savininkas – AB „Litgrid“ pateikė 2011-04-18 prašymą Nr. SD-1390 „Dėl servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo tikslingumo“ (b.l. 69-70). Atsakovas, išnagrinėjęs AB „Litgrid“ 2011-04-18 prašymą dėl servituto tikslingumo, 2011-04-27 raštu Nr. 4SD-(14.4.7)-2180 patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu (b.l. 71). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad žemės servitutų nustatymui nebuvo išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko - AB „Litgrid“ valia dėl servitutų reikalingumo.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypų planai, kurie yra skundžiamo įsakymo dalys, turėjo būti suderinti su tarnaujančio daikto savininku, kadangi Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse, nėra numatyta, kad žemės sklypo planas, kuriame nustatomas servitutas, būtų suderintas su žemės sklypo savininku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. 492-367/2012 pažymėjo, jog administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo23 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuose ir pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

Pažymėtina, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kuriuose nustatyti servitutai, yra žemės ūkio paskirties, suformuoti atliekant preliminarius matavimus, tačiau žemės sklypų planai parengti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (bl. 26-31), todėl neabejotina, kokie yra servituto poreikiui reikalingi žemės sklypų dalių plotai. Pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys servitutų nustatymo tvarką, nenumato prievolės prieš nustatant servitutą, atlikti suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, ginčijami įsakymai nepakeitė pareiškėjo žemės sklypų žemės ūkio paskirties ir neatėmė galimybės naudotis žemės sklypais pagal paskirtį (bl. 28-31), nes absoliutūs apribojimai numatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, VI skirsnyje. Taigi, galimybė naudotis žemės sklypais faktiškai bus apribota tik ta dalimi, kurią gal būt užims atramos (bl. 120). Pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisių suvaržymas žemės servitutais kompensuojamas vienkartine kompensacija, nurodyta skundžiamo įsakymo 1.1.3. punkte, kurios dydžio nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas neginčijo bei teismas nenustatė kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisėtumo pagrindų.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų ir duomenų teigti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Taisyklių reikalavimus. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto įstatymo viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ginčo atveju atsakovas nepažeidė. Atsakovas, nustatydamas žemės servitutus pareiškėjo žemės sklypuose, veikė pirmiau nurodytų teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir jos neviršijo.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisiškai reikšmingų aplinkybių analizę bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Asta UrbonienėNatalja ZelionkienėGintaras Čekanauskas