- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- I-2911-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00868-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. M. (toliau – pareiškėjas) 2017 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 600,00 Eur neturtinę žalą (b. l. 1–2).
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. kovo 6 d. (su pertraukomis) buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis. Paaiškina, kad jam trūko gyvenamojo ploto. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, todėl pareiškėjas negalėjo netrikdomas naudotis tualetu. Pasak pareiškėjo, kamerų duryse yra langeliai, todėl naudojantis tualetu, jį ne kartą matė pro kamerą einantys kiti nuteistieji, taip pat prižiūrėtojai (tarp jų ir moterys). Pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą, kurią įvertina 600,00 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas informavo teismą, kad posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 43).
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–16). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo labai trumpai. Paaiškina, kad kamerų duryse yra įrengtas stebėjimo langelis, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Pareiškėjo skundą vertina kaip nesąžiningą norą pasipelnyti mokesčių mokėtojų sąskaita.
Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų inter alia (be kita ko) minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiškėjui. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais, t. y. nustatant galimus pažeidimus teismas vadovaujasi tuo, kad tai nebuvo tęstiniai pažeidimai, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiai aiškiai išskiriami, nes jis buvo laikinai pristatomas į Lukiškių TI-K.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K pateikė duomenis apie pareiškėjo judėjimą jo buvimo Lukiškių TI-K metu, su juo kartu kamerose laikytų asmenų skaičių, sanitarinio mazgo patalpos užimamą kameros plotą (b. l. 9, 12). Įvertinus šiuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. kovo 6 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,94 kv. m iki 7,99 kv. m. Pareiškėjas buvo laikomas vienas arba kartu su dar vienu asmeniu. Nustatyta, kad dalį 2017 m. vasario 20 d. pareiškėjui teko mažesnis gyvenamosios patalpos plotas, nei 3,6 kv. m. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą (2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13). Likusiu laikotarpiu Lukiškių TI-K laikėsi reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto suteikimo.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. ši patalpa buvo matoma pro kameros duryse įrengtą langelį.
Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, minėtos taisyklės nustato, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje kabinoje, o jei tai padaryti nėra techninių galimybių, sanitarinis mazgas turi būti atitvertas sienele nuo likusio kameros ploto. Iš byloje esančių sanitarinio mazgo nuotraukų akivaizdu, kad sanitarinis mazgas nėra įrengtas atskiroje kabinoje (b. l. 36–39). Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad įrengti atskiras kabinas nėra techninių galimybių. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas sienele yra atskirtas tik iš dalies, t. y. sanitarinio mazgo patalpa nėra atitverta sienele nuo likusio kameros ploto, kaip to reikalauja Taisyklių 14.5 punktas. Lukiškių TI-K nepateikė teismui įrodymų, kad pareigūnai negali stebėti tualeto pro kameros duryse esantį langelį. Priešingai, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Pasak Lukiškių TI-K, jei sanitariniai mazgai būtų atitverti nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių, pareigūnai negalėtų užkardyti ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje. Kita vertus, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad šiuo metu sanitarinio mazgo patalpose privatumui užtikrinti yra įrengiamos užuolaidos. Taigi, Lukiškių TI-K nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, pareiškėjo minimalus privatumas, jam naudojantis tualetu, buvo užtikrintas. Teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K pažeidė Taisyklių 14.5 punkto reikalavimą.
Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. LVAT tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-438-121/2009). LVAT taip pat yra nurodęs, kad šios kategorijos bylose nėra būtina iš pareiškėjo reikalauti pagrįsti patirtą žalą ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašiose bylose, toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimą yra prašoma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016). Darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas esant nurodytiems neteisėtiems veiksmams (dalį dienos neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir 5 dienas neužtikrinant minimalaus pareiškėjo privatumo, naudojantis tualetu), žala – pareiškėjas dėl to patyrė žalą, kaip ji yra suprantama CK 6.250 straipsnio prasme, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimą.
Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti 600,00 Eur.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), tačiau yra ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012), t. y. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti neteisėti veiksmai truko trumpą laikotarpį ir nebuvo nepertraukiami, byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų būtų kilę rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena, teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas 2017 m. vasario 20–21 d. ir 2017 m. kovo 3–5 d. buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo V. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas 2017 m. vasario 20–21 d. ir 2017 m. kovo 3–5 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.