Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grūstė“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė dokumentinio proceso tvarka pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grūstė“ 102 604,69 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovės 99 364,55 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos kariuomenė 2015-10-26 paskelbė pieno ir pieno produktų, šviežios mėsos, mėsos gaminių, paukštienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiaušinių, žuvies ir žuvies produktų, šviežių šakniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopūstų, šviežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopūstų pirkimą vykdomą atviro konkurso būdu, kuris buvo vykdomas CVP IS priemonėmis. Pirkimas atliktas centralizuotai, dviejų perkančiųjų organizacijų: Lietuvos kariuomenės ir G. J. Ž. Lietuvos karo akademijos vardu. UAB „Grūstė“ pateikė 2015-12-07 pasiūlymą 10 pirkimo dalyje. Tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. 10 pirkimo dalyje „Šakniavaisinės daržovės“ pasiūlymų eilėje laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Grūstė“ pasiūlymas 582 206,80 Eur su PVM sumai (Lietuvos kariuomenės dalis – 530 364,80 Eur). Antroje vietoje liko UAB „Viržis“ pasiūlymas 777 767 Eur su PVM sumai (Lietuvos kariuomenės dalis – 711 433 Eur). 2016-01-14 raštu Nr. S-23 UAB „Grūstė“ informavo ieškovę, kad atsisako sudaryti sutartį su Lietuvos kariuomene, atsisakymo priežasčių nenurodė. Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, Lietuvos kariuomenė 2016-01-21 sutartį sudarė su tiekėju UAB „Viržis“. Atsižvelgiant į atsakovės pasiūlyme pateiktus prekių pardavimo ieškovui įkainius ir UAB „Viržis“ faktiškai sumokėtos kainos skirtumą, sudarius sutartį ieškovė patyrė turtinę žalą, kuri ieškovės įvertinta nuostoliais, nes ieškovė sudariusi sutartį su UAB „Grūstė“ įsigijo prekes brangesniais įkainiais negu buvo pasiūlyta atsakovės.

3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei Lietuvos kariuomenei iš atsakovės UAB „Grūstė“ 102 604,69 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (102 604,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Grūstė“ 872 Eur žyminį mokestį.

4. Atsakovė UAB „Grūstė“ pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-362-357/2019 ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei UAB „Grūstė“ iš ieškovo Lietuvos kariuomenės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tam tikrus atsakovės UAB „Grūstė“ veiksmus pripažinti neteisėtais. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra siurprizinis atsakovei, kuri nuolat stengėsi įtikti ieškovei, būdama ilgamečiu įvairių maisto prekių teikėju, laiminčiu ieškovės rengiamus viešuosius pirkimus. Toks ilgalaikis bendradarbiavimas su ieškove buvo įmanomas dėl atsakovės siekio parduoti prekes mažiausia kaina. Siekdama nenutrūkstamų santykių su prioritetiniu klientu, atsakovė dažnai taiko rizikingą kainodarą ieškovei, iš kurios nuolat, pirmiausia, laimi pati ieškovė Lietuvos Kariuomenė, nes ji dažnai įsigyja iš atsakovės maisto prekes mažesnėmis kainomis, nei įprastos rinkoje. Atsakovė sudarytas pirkimo sutartis su ieškove vykdo, nepriklausomai nuo to, kad kartais prekių tiekimas dėl rizikingos kainodaros tampa atsakovei mažai pelningas ar nuostolingas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo vertinti atsakovės elgesį, dėl neįprastai susiklosčiusių sąlygų atsisakius sudaryti pirkimo sutartį vienintelėje pirkimo objekto dalyje iš 13 kitų, kaip nesąžiningą. Ilgalaikiai tarpusavio pirkimo – pardavimo sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir ieškovės įrodo, kad atsakovė nesiekė žalos padarymo ieškovei, o priešingai, visada siekė bendradarbiavimo palankiomis ieškovei sąlygomis. Atsakovė nuo 2014 m. sėkmingai įvykdė pirkimo sutarčių už bendrą 9 mln. Eur viršijančią sumą.

5. Atsakovė, būdama sąžiningu ir atsakingu tiekėju, atsisakė sudaryti pirkimo sutartį vienintelėje pirkimo objekto dalyje dėl siekio išsaugoti sėkmingą bendradarbiavimą su ieškove, nepadaryti žalos ieškovei bei apsaugoti viešąjį interesą, nes jeigu atsakovė sudarytų pirkimo sutartį, tai negalėtų jos vykdyti dėl atsisakiusio teikti prekes subteikėjo ūkininko, apie kurį atsakovė perspėjo ieškovę 2016-01-14 raštu Nr. S-23. Sudarytos sutarties nutraukimo atveju ieškovė ir viešasis interesas neabejotinai patirtų reikšmingos žalos, nes karių maitinimas privalo būti vykdomas nenutraukiamai, kariai laiku negautų maitinimo, reikėtų skubiai skelbti decentralizuotus pirkimus, dėl ko pakiltų produktų kainos, todėl atsakovės veiksmai, nesudarius pirkimo sutarties su ieškove, buvo visiškai sąžiningi ir atviri ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nesielgė rūpestingai ir apdairiai atsakovės atžvilgiu, nes į atsakovės pranešimą dėl negalimumo sudaryti pirkimo sutarties niekaip nereagavo ir neinformavo, kad tokį pranešimą vertins, kaip savo teisių pažeidimą ir reikalaus žalos atlyginimo. Tokiu būdu pati ieškovė prisidėjo prie jai tariamai kilusios žalos, nes tuo metu, kai buvo padarytas tariamas pažeidimas, ieškovė šiuo klausimu visiškai nekomunikavo su atsakove ir jai net nesuteikė galimybės ieškovei tariamai kilsiančius nuostolius sumažinti arba apskritai jų išvengti. Ieškovė neatsakingai nesirūpino jai tariamai kilsiančios žalos išvengimu, o kaupė žalos sumą, pirkdama prekes iš UAB „Viržis“, bei ieškinį pareiškė praėjus beveik 3 metams nuo tariamai padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovės ir ieškovės nuolat susiklosto ir tęsiasi sutartiniai santykiai, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo tampa betikslis, nes tariamos žalos priteisimo iš atsakovės atveju, atsakovė bus priversta įskaičiuoti neplanuotai patirtas išlaidas dėl tariamos žalos atlyginimo į savo sąnaudas, todėl ieškovei bus priversta didinti siūlomų prekių kainas, dėl ko ieškovė dėl pareikšto ieškinio patirs tik neigiamų pasekmių.

6. Žalos ieškovė nepatyrė, nes ieškovės teisėti lūkesčiai sudaryti pirkimo sutartį už racionalią maisto prekių kainą, t. y. nepermokėjus, nebuvo pažeisti, nes jis neatmetė UAB „Viržis“ pasiūlymo dėl per didelės kainos, o jį pripažino tinkamu ir sudarė su juo pirkimo sutartį. Mano, kad ieškovės nurodyti faktai dėl tariamai patirtos žalos ir dėl žalos dydžio yra nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovės nurodoma žala turėtų būti mažinama ta nauda, kurią ji gavo iš atsakovės ir kurią ji suteikė iki šiol taikydama ieškovei palankią prekių kainodarą. Vien šiame viešajame pirkime Nr. 168597, kuris buvo padalintas į 13 dalių, atsakovė laimėjo ir sudarė su ieškove pirkimo sutartis dėl 6 dalies „Pieno gaminiai“, 8 dalies „Sausainiai ir kepiniai“ ir 11 dalies „Šviežios daržovės“. Pagal pridedamą ieškovės sudarytą pirkimo procedūrų ataskaitą, ieškovė iš šių sutarčių sudarymo su atsakove gavo 61 908,20 Eur naudos, nes būtent toks skirtumas susidaro tarp atsakovės pasiūlymų kainų pirkimo objekto dalims Nr. 6, 8 ir 11 ir antrąsias vietas pasiūlymų eilėse užėmusių tiekėjų pasiūlymų kainų (6 dalyje kainų skirtumas sudaro 7 554,40 Eur, 8 dalyje – 1 711,20 Eur, 11 dalyje – 52 542,60 Eur).

7. Atsakovė, elgdamasi sąžiningai, 2016-01-14 raštu Nr. S-73 informavo ieškovę, kad negali sudaryti pirkimo sutarties 10 pirkimo dalyje dėl subtiekėjo – bulvių augintojo atsisakymo pateikti reikiamą bulvių kiekį, todėl nesutinkama su ieškovės argumentais, kad atsakovė nenurodė pakankamos atsisakymo sudaryti sutartį priežasties. Bulvių apimtis šioje 10 dalyje buvo didžiausia ir sudarė 60 proc. nuo visos pirkimo objekto apimties. Jeigu ieškovė ketintų toliau tęsti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį dėl likusių šankniavaisinių daržovių rūšių, tai atsakovė sutiktų juos pateikti, tačiau ieškovė tokio pageidavimo neišreiškė, o apie tai nurodo tik ieškinyje, praėjus 3 metams po įvykusio pirkimo. Mano, kad po subtiekėjo (ūkininko) atsisakymo ieškovė net nebeturėjo teisės siūlyti sudaryti pirkimo sutartį su atsakove, o turėjo atmesti jos pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.), todėl ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl sutarties sudarymo su atsakove ir dėl to nepatyrė žalos.

8. Atsakovė nesutinka su ieškovės paskaičiuotu tariamai patirtos žalos dydžiu, kuris neįrodytas. Ieškinio 15 priede pateiktame Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2018-12-21 rašte Nr. S-1149 nurodyti skaičiai ir atlikti skaičiavimai nepagrįsti jokiais įrodymais. Nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė realiai įsigijo visas šiame rašte nurodytas prekes iš UAB „Viržis“ pagal sudarytą pirkimo sutartį ir pagal nurodytus įkainius, nepateikti įrodymai, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis ir kaip buvo kelis kartus keičiami pirkimo sutartyje su UAB „Viržis“ nurodyti prekių įkainiai. Papildomai atsakovė paaiškino, kad ieškovė savo skaičiavimuose neatsižvelgė į atsakovės atstovų išsakytas pastabas, kad Lietuvos kariuomenė nepagrįstai permokėdavo, nes savalaikiai neperskaičiuodavo produktų įkainių pagal iš Statistikos departamento gaunamus duomenis apie statistines praėjusio mėnesio rinkos kainas. Lietuvos kariuomenė ir UAB „Viržis“ tik 2016-10-21 sudarė susitarimą dėl burokėlių įkainio sumažinimo nuo 0,40 Eur iki 0,35 Eur, tačiau Statistikos departamento pažyma dėl sumažėjusio rinkos kainų lygio buvo datuota 2016-09-13 (žr. ieškovo 2019-04-16 pateiktų papildomų dokumentų (DOK-4323) failą 3-kps-654-40.pdf), t. y. Lietuvos kariuomenė burokėlius pirko nepagrįstai padidintomis kainomis virš mėnesio, nors jų įkainių sumažinimą turėjo atlikti žymiai anksčiau, prieš mėnesį.

9. Sudarant 2016-11-10 susitarimą, kai bulvių kaina sumažėjo nuo 0,34 iki 0,28 Eur, tačiau Statistikos departamento pažyma Nr. SDp-1385 dėl sumažėjusio rinkos kainų lygio buvo datuota 2016-09-13. Lietuvos kariuomenė nepagrįstai uždelsdama įkainių sumažinimus pagal vykdytą sutartį su UAB „Viržis“, aiškiai permokėdavo, todėl dirbtinai padidino tariamai patirtos žalos dydį. Jeigu Lietuvos kariuomenė būtų savalaikiai ir apdairiai keitusi visų produktų įkainius pagal pirkimo sutartį su UAB „Viržis“, tai jos tariamai patirtas nuostolis būtų mažesnis. Kadangi Lietuvos kariuomenės pateiktuose skaičiavimuose neatsispindi nurodytos aplinkybės, t.y. koks tariamai patirtas nuostolis būtų, jeigu ji savalaikiai atliktų įkainių perskaičiavimus, todėl šie skaičiavimai yra klaidingi ir atmestini. Lietuvos kariuomenė pripažino, kad prieš sudarydama pirkimo sutartį su antroje pasiūlymų eilės vietoje esančia UAB „Viržis“ apskritai neįvertino, ar UAB „Viržis“ kaina yra priimtina ir ar nėra per didelė, taigi Lietuvos kariuomenė pirkimo vykdymo metu nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p. pareigos ir sudarė sutartį su UAB „Viržis“, neįvertinusi šio tiekėjo kainų pagrįstumo, atitikimo rinkos kainoms.

10. Atsakovės nuomone, ieškovė turėjo lyginti tariamai kilusius nuostolius ne su UAB „Grūstė“ pasiūlymo kainomis, o su rinkoje esančiomis atitinkamų maisto produktų kainomis, t. y. palygindama, kokios naudos galimai neteko ieškovė, jei būtų įsigijusi šiuos produktus įprastomis rinkos kainomis. UAB „Grūstė“ taikė rizikingą kainodarą, t. y. pasiūlė žymiai mažesnes produktų kainas, nei esamos rinkoje. Ieškovei nuostolius galėtų sudaryti tik tokios naudos praradimas, kuris sudaro skirtumą nuo Lietuvos kariuomenės nupirktų produktų iš UAB „Viržis“ kainų nuo rinkoje esančių atitinkamų produktų kainų. Atsakovės paskaičiavimu, pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis apie pirkimo sutarties su UAB „Viržis“ vykdymo metu buvusias produktų vidutines rinkos kainas, palyginamosios lentelės 2016 metų skiltyje geltonai pažymėta 249.326,32 Eur suma – tai Lietuvos kariuomenės faktiškai nupirkta produktų vertė pagal pirkimo sutartį su UAB „Viržis“ 2016 metais, o žaliai pažymėta 249 655,87 Eur suma, jeigu Lietuvos kariuomenė tuo pačiu laikotarpiu ir tuos pačius produktus nusipirktų už vidutinę rinkos kainą pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis. Lentelės 2017 metų skiltyje geltonai pažymėta 185 807,08 Eur suma – tai Lietuvos kariuomenės faktiškai nupirkta produktų vertė pagal pirkimo sutartį su UAB „Viržis“ 2017-2018 metais, o žaliai pažymėta 175 191,81 Eur suma, jeigu Lietuvos kariuomenė tuo pačiu laikotarpiu ir tuos pačius produktus nusipirktų už vidutinę rinkos kainą. Per visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį įsigyta produktų iš UAB „Viržis“ už bendrą 435 133,40 Eur sumą, tačiau jeigu ieškovė tuo pačiu laikotarpiu nupirktų tuos pačius produktus realiomis vidutinėmis rinkos kainomis, nepermokėdama, tai išleistų 424 847,68 Eur (249 655,87 + 175 191,81). Skirtumas tarp ieškovės faktiškai sumokėtos kainos ir rinkos kainos sudaro 10 286,72 Eur.

11. Ieškovė Lietuvos kariuomenė pateiktu atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus ir teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi ir palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad paneigtinas atsakovės argumentas dėl rizikingos kainodaros ieškovei taikymo bei atsakovės kitų su ieškove sudarytų sutarčių tolimesnio vykdymo esant mažam pelningumui ar nuostoliams. Matyti, kad atsisakydama sudaryti prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios mažina jos pelningumą, kai bulvių apimtis 10 pirkimo dalyje buvo didžiausia ir sudarė 60 proc. nuo visos pirkimo objekto apimties, jeigu viešojo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta ir būtų vykdoma, nes atsakovė buvo sudariusi preliminarų susitarimą su bulvių augintoju – ūkininku, tačiau netęsė šio preliminaraus susitarimo tik dėl rinkoje pasikeitusių komercinių sąlygų, dėl kurių preliminarų susitarimą su atsakove sudaręs ūkininkas kai kurių preliminaraus susitarimo sąlygų atsisakė. Atsakovei atsiradus nenaudingoms naujoms preliminaraus susitarimo komercinėms sąlygoms, būtent tik dėl galimo sumažėjusio pelningumo atsakovė atsisakė sudaryti prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove, t. y. neatsižvelgė į ieškovės interesus, tačiau atsižvelgė tik į savo veiklos komercinius pelno siekimo interesus. Preliminaraus susitarimo su ūkininku komercinių sąlygų pasikeitimas negali būti atsakovei atsiradusios, iš anksto nenumatytos aplinkybės, galinčios sukelti kliūčių sėkmingam viešojo prekių pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove vykdymui. Atsakovė pasiūlyme nurodė bulvių gamintojus iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Olandijos, Izraelio, nesusiedama bulvių tiekimo su konkrečiu gamintoju, pvz. savo preliminariąja sutartimi pasirinktu ūkininku.

12. VPĮ nėra teisės normų, įpareigojančių perkančiąją organizaciją viešųjų pirkimų procedūrų metu informuoti atsakovę apie atsakovės pranešimo atsisakyti sudaryti sutartį vertinimą, reikalauti žalos atlyginimo jos dar nesant (žala paaiškėjo tik galutinai įvykdžius sutartį ir paaiškėjus preliminarių išperkamų produktų kiekiui), ar informuoti atsakovę apie pirkimo procedūras tokiu būdu, kad nuostolių būtų išvengta, šiuo atveju vienintelis būdas – prašyti, kad atsakovė neatsisakytų sudaryti prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Ginčo atveju ieškovė viešojo pirkimo procedūrų metu galėjo atlikti tik tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti VPĮ, taigi negalėjo dėti atsakovės deklaruojamų kaip nedelsiant privalomų maksimalių pastangų ar bet kokių kitokio pobūdžio pastangų atsakovės pasiūlymo išsaugojimui ginčo viešajame pirkime, nes viešieji pirkimai nėra privatūs šalių civiliniai teisiniai santykiai, o bet kokie ieškovės veiksmai, gerinantys atsakovės padėtį ir nereglamentuojami VPĮ yra traktuojami kaip VPĮ nustatytų proporcingumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas, kai nepagrįstai proteguojamas viešųjų pirkimų dalyvis.

13. Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis konkurso sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydama tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje. Atsakovė privalėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus. Atsakovė vengia nurodyti kaip keitėsi jos perkamų ginčo prekių kainos dėl komercinių sąlygų pasikeitimo po ginčo konkurso pabaigos, nenurodo savo kitų sudarytų sutarčių su kitais bulvių tiekėjais, kainų ar jų kitimo ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu, o tai įrodo atsakovės argumentų dėl komercinių sąlygų pasikeitimo ir sutarties dėl tokių sąlygų pasikeitimo nesudarymo, nepagrįstumą. Atsakovė nėra pradedantysis verslo subjektas, turi kelerių metų patirtį, todėl turėjo ir galėjo įvertinti galimas komercinių sąlygų pasikeitimo, teikiant pasiūlymą, pasekmes.

14. Įvykdžius viešojo pirkimo konkursą ir išrinkus nugalėtoją, perkančioji organizacija esant teisėtai įvykdytoms pirkimo procedūroms privalo, atsisakius sudaryti sutartį pirmam eilėje esančiam tiekėjui, sudaryti sutartį su paskesniu eilėje esančiu tiekėju, taigi perkančioji organizacija, konkurso nugalėtojui atsisakius sutartį sudaryti yra priversta didesne kaina pirkti tuos pačius produktus ir neturi pasirinkimo šioje srityje, pvz. teisėtai surengtą pirkimą pabaigti nesudarant sutarties ar atsisakyti sutartį sudaryti brangesne kaina ar sudaryti sutartį pigesne nei nugalėtojo pasiūlyme pateikta kaina. Perkančiajai organizacijai esant priverstai sutartį sudaryti, nepagrįstai atsisakiusiam sudaryti sutartį tiekėjui atsiranda civilinė atsakomybė už perkančiajai organizacijai susidariusius nuostolius, t. y. skirtumą tarp nugalėjusio ir antroje vietoje buvusio pasiūlymo kainų.

15. Atsakovė grindžia nuostolių mažinimą ekonominiais motyvais, jie negali būti teisinio ginčo dalyku, nes sutartinių teisinių santykių uždarumo principas reiškia ir taikomų skirtingų sutarčių tarp tų pačių šalių atsietumo reikalavimą, t. y. nors tarp tų pačių šalių būtų sudarytos skirtingos sutartys, šių sutarčių reikalavimai negali persipinti tarpusavyje ar skirtingų sutarčių sąlygos būti taikomos toms pačios sutartims ir jomis remiamasi, todėl atsakovės pateikti priedai neturi teisinės įrodomosios reikšmės šiam ginčui ar atsakovės nurodomoms aplinkybėms. Ieškovė papildomai nurodė, kad Lietuvos kariuomenės materialinių resursų departamento 2015-12-02 raštas Nr. S-527 parašytas dar iki pasiūlymo atsakovei sudaryti sutartį, todėl šis įrodymas dėl jo nesutapimo laike su ginčo aplinkybėmis neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateiktas 2017-03-17 raštas Nr. S-192 neturi įrodomosios reikšmės šiai bylai, nes sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, todėl kitų vykdomų ir įvykdytų sutarčių įvardijimas atsakovės prieštaravimuose neturi jokio sąsajumo ieškovės aplinkybių nuneigimui.

16. Nei paskelbtoje informacijoje apie pirkimą, nei kartu su ieškiniu į bylą pateiktuose ieškovės pirkimo komisijos protokoluose nėra nurodoma maksimali pirkimui skirtų lėšų suma, taigi UAB „Viržis“ pasiūlymo kaina neviršijo maksimalios kainos ir ieškovės pirkimo komisija nesvarstė UAB „Viržis“ pasiūlymo kaip atmestino dėl nepriimtinos kainos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo įsitikinti UAB „Viržis“ pasiūlymo kainos priimtinumu ar, kad buvo sudaryta sutartis viršijant ieškovės nusimatytą pirkimams sumą, todėl atsakovės argumentas dėl priimtinos kainos atmestinas.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Lietuvos kariuomenė 2015-10-26 centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir 2015-10-30 Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Nr. 2015/S 211-382404 paskelbė pieno ir pieno produktų, šviežios mėsos, mėsos gaminių, paukštienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiaušinių, žuvies ir žuvies produktų, šviežių šakniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopūstų, šviežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopūstų pirkimą (toliau – pirkimas), vykdomą atviro konkurso būdu, kuris buvo vykdomas CVP IS priemonėmis.

18. Pirkimas atliktas centralizuotai, dviejų perkančiųjų organizacijų: Lietuvos kariuomenės ir G. J. Ž. Lietuvos karo akademijos vardu. UAB „Grūstė“ pateikė 2015-12-07 pasiūlymą 10 pirkimo dalyje, kuriame pateikė įsigytinų prekių siūlomą kainą už šakniavaisines daržoves daržoves: iš viso Lietuvos kariuomenei – 530 364,80 Eur, G. J. Ž. Lietuvos karo akademijai – 51 842 Eur. Tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. 10 pirkimo dalyje „Šakniavaisinės daržovės“ pasiūlymų eilėje laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Grūstė“ pasiūlymas 582 206,80 Eur su PVM sumai (Lietuvos kariuomenės dalis – 530 364,80 Eur). Antroje vietoje liko UAB „Viržis“ pasiūlymas 777 767 Eur su PVM sumai (Lietuvos kariuomenės dalis – 711 443 Eur).

19. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016-01-14 raštu Nr. S-23 UAB „Grūstė“ informavo ieškovę apie atsisakymą sudaryti sutartį su Lietuvos kariuomene, nurodydama, jog buvo sudariusi preliminarų susitarimą su bulvių augintoju, turinčiu užtikrinti pakankamą bulvių tiekimą bendrovei, kad bendrovė galėtų sėkmingai vykdyti sutartį, sudarytiną su Lietuvos kariuomene konkurso 10 pirkimo dalies laimėjimo atveju. Rinkoje pasikeitus kai kurioms komercinėms sąlygoms, ūkininkas atsisakė nuo kai kurių preliminaraus susitarimo sąlygų su bendrove, todėl bendrovė negali sudaryti pagrindinės sutarties su ūkininku, kuri užtikrintų reikiamų bulvių kiekio pateikimą bendrovei, anksčiau aptartomis sąlygomis. Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė 2016-01-21 sutartį sudarė su tiekėja UAB „Viržis“ (buvusia antroje pozicijoje pagal pasiūlymų eilę). Atsižvelgiant į atsakovės UAB „Grūstė“ pasiūlyme pateiktus prekių pardavimo ieškovei įkainius ir UAB „Viržis“ faktiškai sumokėtos kainos skirtumą, sudarius sutartį ieškovė patyrė turtinę žalą, nes ieškovė sudariusi sutartį su UAB „Viržis“ įsigijo prekes brangesniais įkainiais negu buvo pasiūlyta atsakovės.

20. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostoliu (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė taikoma, kai nustatomos visos jai atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties. Atsakovė atsisakė pasirašyti sutartį su ieškove, neatšaukė savo pasiūlymo ir tokiu būdu pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.163 straipsnio 3 dalis numato, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

21. Ieškovė nuostolių dydį įrodinėja prie ieškinio pateiktu Gynybos resursų agentūros prie KAM raštu 2018-12-21 Nr. S-1149, taip pat papildomais dokumentais: PVM sąskaitomis-faktūromis, 2019-07-10 Gynybos resursų agentūros prie KAM raštu, UAB „Viržis“ sutarties Nr. KPS-40 skaičiavimais 2016-2017/2018 metų, tiekėjų pasiūlymų lyginamąja lentele. Ieškovė tiekėjų pasiūlymų lyginamojoje analizėje pagal 10 pirkimo objekto dalį nurodo, kad sutarties vykdymo laikotarpiu skirtumas tarp UAB „Grūstė“ 2015-12-21 pasiūlytos kainos ir su UAB „Viržis“ sutartos kainos sudaro 99 364,55 Eur, kurios didžiąją dalį 63 407,94 Eur sudaro kaina už išpirktas bulves (popierinės bylos 3 tomas, b .l. 4-19).

22. Atmestinas atsakovės argumentas dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo dokumentiniame procese, nes ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma įeina į pateiktos tiekėjų pasiūlymų lyginamosios analizės nuostolių sumą, o ieškovė, patikslinusi ir papildžiusi faktines ieškinio aplinkybes, sumažino ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą. Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-345-781/2019 taikymo, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Šioje byloje ieškovė nuostolių atsiradimą kildina ne iš atsisakymo sudaryti preliminariąją sutartį viešajame pirkime.

Dėl pasiūlymo atmetimo

23. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad informavus apie ūkininko atsisakymą tiekti produkciją, ieškovė nebeturėjo teisės siūlyti sudaryti pirkimo sutartį su atsakove, o turėjo atmesti jo pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad pirkimo konkurso sąlygų 19 punktas nustatė, jog savo pasiūlyme konkurso dalyvis turi nurodyti, kokius subtiekėjus jis ketina pasitelkti, jei pasitelks. Subtiekėjų pasitelkimas nekeičia konkurso dalyvio atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. Pasitelkiami subtiekėjai turi atitikti konkurso sąlygų 14.1 ir 14.5 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, atsakovė pasiūlyme nepateikė subtiekėjo pavadinimo, adreso ir nenurodė subtiekėjo įsipareigojimų dalies (procentais), kuriai ketinama pasitelkti subtiekėją. Neišviešinusi subtiekėjo atsakovė prisiėmė įsipareigojimus už tinkamą sutarties vykdymą, jeigu jos pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, aiškiai pasiūlymą teikė prisiimdama riziką už pasiūlyme nurodytų prekių patiekimą ieškovei. Atsakovė savo pasiūlyme taip pat nurodė prekių gamintojus išvardindama valstybes, kurios būtų bulvių kilmės šalimi, taigi ne konkrečius tiekėjus, dėl kurių atsisakymo tęsti sutartinius santykius su atsakove pasiūlymas turėtų būti atmetamas, nes būtų nustatyti esminiai pasiūlymo trūkumai, dėl kurių pasiūlymas taptų neatitinkantis pirkimo dokumentų.

24. Atsakovei pasiūlyme nenurodžius subtiekėjų, dėl kurių galėjo būti pažeisti kvalifikaciniai reikalavimai ir atsakovės pasiūlymas būtų atmestas pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), atsakovei galint įsigyti bulvių iš įvairių šalių gamintojų ar tarpininkų, atsakovės sutartinių teisinių santykių padariniai, dėl sutarties uždarumo principo taikymo, negali turėti įtakos viešųjų pirkimų procedūrų atlikimui ar įtakoti perkančiosios organizacijos veiksmus atsakovės interesais. Ši aplinkybė negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. VPĮ 39 straipsnio 8 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26, 40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32-39 straipsnių reikalavimus. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad atmesti atsakovės pasiūlymą galėjo tuo atveju, jeigu šis neatitiktų pirkimo dokumentų reikalavimų pasiūlymų vertinimo etape. Dėl atsakovės cituojamos teismų praktikos pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 12-969/2016 buvo kitos faktinės aplinkybės. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie kilo dėl atsakovės priimto sprendimo atsisakyti sudaryti sutartį po to, kai atsakovė paskelbta pirkimo laimėtoja. Kaip nurodo ieškovė, perkančioji organizacija nepriėmė negatyvaus pobūdžio sprendimo atsakovės atžvilgiu.

Dėl atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį priežasties atskleidimo, dėl nesuteikimo galimybės atsakovei tariamai kilsiančius nuostolius sumažinti

25. Atsakovė teigia, kad elgdamasi sąžiningai, 2016-01-14 raštu Nr. S-73 informavo ieškovę, jog negali sudaryti pirkimo sutarties 10 pirkimo dalyje dėl subtiekėjo – bulvių augintojo atsisakymo pateikti reikiamą bulvių kiekį, todėl nesutinkama su ieškovės argumentais, kad atsakovė nenurodė pakankamos atsisakymo sudaryti sutartį priežasties. Bulvių apimtis šioje 10 dalyje buvo didžiausia ir sudarė 60 proc. nuo visos pirkimo objekto apimties. Jeigu ieškovė ketintų toliau tęsti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį dėl likusių šankniavaisinių daržovių rūšių, tai atsakovė sutiktų juos pateikti, tačiau ieškovė tokio pageidavimo neišreiškė, o apie tai nurodo tik ieškinyje, praėjus 3 metams po įvykusio pirkimo. Nurodo, kad ieškovė prisidėjo prie jai tariamai kilusios žalos, nes tuo metu, kai buvo padarytas tariamas pažeidimas, ieškovė visiškai nekomunikavo su atsakove ir jai net nesuteikė galimybės ieškovei tariamai kilsiančius nuostolius sumažinti arba apskritai jų išvengti. Ieškovė nesirūpino jai tariamai kilsiančios žalos išvengimu, o kaupė žalos sumą, pirkdama prekes iš UAB „Viržis“.

26. Ieškovė nurodo, kad atsisakydama sudaryti prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios mažina jos pelningumą, kai bulvių apimtis 10 pirkimo dalyje buvo didžiausia ir sudarė 60 proc. nuo visos pirkimo objekto apimties, jeigu viešojo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta ir būtų vykdoma, nes atsakovė buvo sudariusi preliminarų susitarimą su bulvių augintoju – ūkininku, tačiau netęsė šio preliminaraus susitarimo tik dėl rinkoje pasikeitusių komercinių sąlygų, dėl kurių preliminarų susitarimą su atsakove sudaręs ūkininkas kai kurių preliminaraus susitarimo sąlygų atsisakė. Atsakovei atsiradus nenaudingoms naujoms preliminaraus susitarimo komercinėms sąlygoms, būtent tik dėl galimo sumažėjusio pelningumo atsakovė atsisakė sudaryti prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove, t. y. neatsižvelgė į ieškovės interesus, tačiau atsižvelgė tik į savo veiklos komercinius pelno siekimo interesus. Preliminaraus susitarimo su ūkininku komercinių sąlygų pasikeitimas negali būti atsakovei atsiradusios, iš anksto nenumatytos aplinkybės, galinčios sukelti kliūčių sėkmingam viešojo prekių pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove vykdymui. Atsakovė pasiūlyme nurodė bulvių gamintojus iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Olandijos, Izraelio, nesusiedama bulvių tiekimo su konkrečiu gamintoju, pvz. savo preliminariąja sutartimi pasirinktu ūkininku.

27. Pripažintina, kad VPĮ nėra teisės normų, įpareigojančių perkančiąją organizaciją viešųjų pirkimų procedūrų metu informuoti atsakovę apie atsakovės pranešimo atsisakyti sudaryti sutartį vertinimą, reikalauti ateityje kilsiančios žalos atlyginimo, nes žala paaiškėjo tik galutinai įvykdžius sutartį ir paaiškėjus preliminarių išperkamų produktų kiekiui, ar informuoti atsakovę apie pirkimo procedūras tokiu būdu, kad nuostolių būtų išvengta. Ieškovė viešojo pirkimo procedūrų metu galėjo atlikti tik tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti VPĮ, taigi negalėjo dėti atsakovės deklaruojamų kaip nedelsiant privalomų maksimalių pastangų ar bet kokių kitokio pobūdžio pastangų atsakovės pasiūlymo išsaugojimui ginčo viešajame pirkime, nes viešieji pirkimai nėra privatūs šalių civiliniai teisiniai santykiai, o bet kokie ieškovės veiksmai, gerinantys atsakovės padėtį ir nereglamentuojami VPĮ yra traktuojami kaip VPĮ nustatytų proporcingumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas, kai nepagrįstai proteguojamas viešųjų pirkimų dalyvis.

28. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad atsakovė, pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis konkurso sąlygomis, įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydama tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje. Atsakovė privalėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus. Atsakovė nenurodė savo kitų sudarytų sutarčių su kitais bulvių tiekėjais, kainų ar jų kitimo ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovė nėra pradedantysis verslo subjektas, turi kelerių metų patirtį, todėl turėjo ir galėjo įvertinti galimas komercinių sąlygų pasikeitimo, teikiant pasiūlymą, pasekmes.

29. Atsakovė turėjo pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikdama pasiūlymą, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis konkurso sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydama tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje (aplinkybė, kad atsakovė atsisakė sudaryti sutartį dėl pasikeitusių komercinių sąlygų, nepripažintina turinčia reikšmės atsakovės pasiūlymo galiojimui ir pareigai laimėjus ginčo konkursą sudaryti sutartį).

30. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastys nesudarė pagrindo nutraukti ikisutartinius santykius. Pagal VPĮ 18 straipsnio 3 dalį, sudarant sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose ir tiekėjo pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Atsakovė privalėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus, argumentai dėl komercinių sąlygų pasikeitimo ir sutarties dėl tokių sąlygų pasikeitimo nesudarymo yra nereikšmingi. Atsakovė teikdama pasiūlymą ir sudarydama preliminarų susitarimą tik su vienu bulvių tiekėju taip pat prisiėmė verslo riziką, kad keičiantis rinkos kainomis ar komercinėms sąlygoms gali tekti pasitelkti kitus bulvių tiekėjus ar supirkti bulves nenaudingomis ar mažiau naudingomis kainomis.

31. Šalių sutartiniai prievoliniai santykiai atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūrą, pakvietus atsakovę sudaryti pirkimo sutartį ji atsisakė, nors atsakovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir pateikdama pasiūlymą, įgijo prievolę sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį paskelbus laimėtoją, todėl pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinio kodekso 1.5, 6.4, 6.158. 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties. Atsakovės elgesys vertintinas kaip neatsakingas, nes nusprendusi dalyvauti viešame pirkime ji pateikė pasiūlymą ir jo laiku neatšaukė. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo nesąžiningi, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

Dėl ilgalaikio šalių bendradarbiavimo

32. Atsakovė nurodo, kad nėra jokio pagrindo vertinti atsakovės elgesį, dėl neįprastai susiklosčiusių sąlygų atsisakius sudaryti pirkimo sutartį vienintelėje pirkimo objekto dalyje iš 13 kitų, kaip nesąžiningą. Ilgalaikiai tarpusavio pirkimo – pardavimo sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir ieškovės įrodo, kad atsakovė nesiekė žalos padarymo ieškovei, o priešingai, visada siekė bendradarbiavimo palankiomis ieškovei sąlygomis. Atsakovė nuo 2014 m. sėkmingai įvykdė pirkimo sutarčių už bendrą 9 mln. Eur viršijančią sumą. Ieškovės nurodoma žala turėtų būti mažinama ta nauda, kurią ji gavo iš atsakovės ir kurią ji suteikė iki šiol taikydama ieškovei palankią prekių kainodarą.

33. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad sutartinių teisinių santykių uždarumo principo taikymas draudžia tarp tų pačių šalių sudarytoms skirtingoms sutartims taikyti kitų sutarčių sąlygas, šių sutarčių reikalavimai negali persipinti tarpusavyje ar skirtingų sutarčių sąlygos būti taikomos toms pačios sutartims ir jomis remiamasi, todėl atsakovės pateikti priedai neturi teisinės įrodomosios reikšmės šiam ginčui ar atsakovės nurodomoms aplinkybėms. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad Lietuvos kariuomenės materialinių resursų departamento 2015-12-02 raštas Nr. S-527 parašytas iki pasiūlymo atsakovei sudaryti sutartį, todėl šis įrodymas neturi esminės reikšmės šalių ginčui. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateiktas 2017-03-17 raštas Nr. S-192 neturi įrodomosios reikšmės šiai bylai, nes sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, todėl kitų vykdomų ir įvykdytų sutarčių įvardijimas atsakovės prieštaravimuose neturi jokio sąsajumo ieškovės aplinkybių nuneigimui.

Dėl ieškovės teisėtų lūkesčių sudaryti pirkimo sutartį už racionalią maisto prekių kainą

34. Atsakovės nuomone, žalos ieškovė nepatyrė, nes ieškovės teisėti lūkesčiai sudaryti pirkimo sutartį už racionalią maisto prekių kainą, t. y. nepermokėjus, nebuvo pažeisti, nes ji neatmetė UAB „Viržis“ pasiūlymo dėl per didelės kainos, o jį pripažino tinkamu ir sudarė su juo pirkimo sutartį. Mano, kad ieškovės nurodyti faktai dėl tariamai patirtos žalos ir dėl žalos dydžio yra nepagrįsti ir neįrodyti.

35. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad įvykdžius viešojo pirkimo konkursą ir išrinkus nugalėtoją, perkančioji organizacija, esant teisėtai įvykdytoms pirkimo procedūroms, privalo atsisakius sudaryti sutartį pirmam eilėje esančiam tiekėjui sudaryti sutartį su paskesniu eilėje esančiu tiekėju, taigi perkančioji organizacija, konkurso nugalėtojui atsisakius sutartį sudaryti yra priversta didesne kaina pirkti tuos pačius produktus ir neturi pasirinkimo šioje srityje, pvz. teisėtai surengtą pirkimą pabaigti nesudarant sutarties ar atsisakyti sutartį sudaryti brangesne kaina ar sudaryti sutartį pigesne nei nugalėtojo pasiūlyme pateikta kaina. Perkančiajai organizacijai esant priverstai sutartį sudaryti, nepagrįstai atsisakiusiam sudaryti sutartį tiekėjui atsiranda civilinė atsakomybė už perkančiajai organizacijai susidariusius nuostolius, t. y. skirtumą tarp nugalėjusio ir antroje vietoje buvusio pasiūlymo kainų.

36. Nei paskelbtoje informacijoje apie pirkimą, nei kartu su ieškiniu į bylą pateiktuose ieškovės pirkimo komisijos protokoluose nėra nurodoma maksimali pirkimui skirtų lėšų suma, taigi UAB „Viržis“ pasiūlymo kaina neviršijo maksimalios kainos ir ieškovės pirkimo komisija nesvarstė UAB „Viržis“ pasiūlymo kaip atmestino dėl nepriimtinos kainos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo įsitikinti UAB „Viržis“ pasiūlymo kainos priimtinumu ar, kad buvo sudaryta sutartis viršijant ieškovės nusimatytą pirkimams sumą, todėl atsakovės argumentas dėl priimtinos kainos atmestinas.

37. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017- 07-01) VPĮ 18 straipsnio 1 dalis nustatė, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį. VPĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad tiekėjui atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalis nustato pareigą užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

38. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad vertinant objektyvųjį pirkimo procedūrų atlikimo elementą galima išvada, kad pirkimo procedūros buvo atliktos laikantis VPĮ nustatytų reikalavimų, jos nebuvo apskųstos, taigi įvykdytos teisėtai, t. y. nenustatyti viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai. Atsakovė pirkimo nugalėtoja paskelbta teisėtai, įvertinus visus jos pasiūlyme pateiktus duomenis ir atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Ieškovė, laikydamasi VPĮ reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai pasiūlė sutartį sudaryti antram pasiūlymų eilėje buvusiam dalyviui – UAB „Viržis“. Pripažintina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės atsisakymo sudaryti prekių viešojo pirkimo –pardavimo sutartį, dėl ko ieškovei teko įsigyti prekes brangesne kaina, nei siūlė atsakovė.

Dėl statistikos departamento pateiktų rinkos kainų reikšmės nuostolių skaičiavimui

39. Atsakovės nuomone, ieškovė turėjo lyginti tariamai kilusius nuostolius ne su UAB „Grūstė“ pasiūlymo kainomis, o su rinkoje esančiomis atitinkamų maisto produktų kainomis, t. y. palygindama, kokios naudos galimai neteko ieškovė, jei būtų įsigijusi šiuos produktus įprastomis rinkos kainomis. UAB „Grūstė“ taikė rizikingą kainodarą, t. y. pasiūlė žymiai mažesnes produktų kainas, nei esamos rinkoje. Ieškovei nuostolius galėtų sudaryti tik tokios naudos praradimas, kuris sudaro skirtumą nuo Lietuvos kariuomenės nupirktų produktų iš UAB „Viržis“ kainų nuo rinkoje esančių atitinkamų produktų kainų. Atsakovės paskaičiavimu, pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis apie pirkimo sutarties su UAB „Viržis“ vykdymo metu buvusias produktų vidutines rinkos kainas, Lietuvos kariuomenės faktiškai nupirkta produktų vertė pagal pirkimo sutartį su UAB „Viržis“ 2016–2018 metais skirtumas tarp ieškovės faktiškai sumokėtos kainos ir rinkos kainos sudarytų 10 286,72 Eur.

40. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis minėtais atsakovės skaičiavimais, Statistikos departamento pateiktais rinkos kainų duomenimis ir išvestu skirtumu tarp UAB „Viržis“ apmokėtos sumos ir rinkos kainų. Atsakovės padarytų nuostolių suma paskaičiuota pagal apmokėtų prekių kiekį, apmokėta sumą, pagal sutarties pakeitimus, kuriais keisti įkainiai, bei įkainių keitimus, kokie jie buvo su UAB „Viržis“ ginčo sutarties vykdymo metu ir kokie jie būtų, jeigu pagal ginčo sutarties sąlygas sutartį būtų vykdžiusi UAB „Grūstė“. Skaičiavimai atlikti ir patvirtinti Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir atspindi faktinį ieškovei padarytos žalos dydį, matyti pagal sąskaitas išpirkti konkretūs kiekiai ir laikotarpiai, pagrindžiantys lentelėse dėl žalos paskaičiavimo nurodytus duomenis. Pagal ginčo sutartį išpirkta suma paskaičiuota pagal faktinį sutarties vykdymą su UAB „Viržis“.

Dėl nuostolių padidėjimo ieškovei elgiantis nerūpestingai

41. Atsakovė nurodo, kad sudarant 2016-11-10 susitarimą, kai bulvių kaina sumažėjo nuo 0,34 iki 0,28 Eur, Statistikos departamento pažyma dėl sumažėjusio rinkos kainų lygio buvo datuota 2016-09-13. Lietuvos kariuomenė, nepagrįstai uždelsdama įkainių sumažinimus pagal vykdytą sutartį su UAB „Viržis“, aiškiai permokėdavo, todėl dirbtinai padidino tariamai patirtos žalos dydį. Jeigu Lietuvos kariuomenė būtų savalaikiai ir apdairiai keitusi visų produktų įkainius pagal pirkimo sutartį su UAB „Viržis“, tai jos tariamai patirtas nuostolis būtų mažesnis. Kadangi Lietuvos kariuomenės pateiktuose skaičiavimuose neatsispindi nurodytos aplinkybės, t. y. koks tariamai patirtas nuostolis būtų, jeigu ji savalaikiai atliktų įkainių perskaičiavimus, todėl šie skaičiavimai yra klaidingi ir atmestini.

42. Ieškovė iš esmės pripažįsta, kad Lietuvos kariuomenė per tris dienas neperskaičiuodavo produktų įkainių pagal iš Statistikos departamento gaunamus duomenis apie statistines praėjusio mėnesio rinkos kainas. Šias kainas Lietuvos kariuomenė gaudavo iki einamojo mėnesio 15 d., ir neperskaičiavimo terminas galėjo būti iki mėnesio. Ieškovės teigimu, protingo įkainių laikotarpio (5 dienų) perskaičiavimas, patirtos žalos mažinimui gali turėti nežymią reikšmę.

43. Teismas sprendžia, kad pripažinus, jog ieškovė nepagrįstai ilgai vėlavo įkainius sumažinti pagal iš Statistikos departamento gaunamus duomenis apie statistines praėjusio mėnesio rinkos kainas, reikalaujama nuostolių suma turėtų būti mažinama. Šalys nepateikė kainų skirtumo paskaičiavimo per 2016-09-13 – 2016-11-10 laikotarpį, jei ieškovė per protingą terminą (5 dienų) būtų sumažinusi įkainius ir nepradelsusi virs mėnesio. Atsižvelgiant į tai, teismas CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu, mažina 20 procentų (nuo 99 364,55 Eur sumos) ieškovės reikalaujamą priteisti nuostolių dydį iki 79 491,64 Eur sumos.

44. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovės UAB „Grūstė“ civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių.

45. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovės išdėstyti argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. preliminarus sprendimas pakeistinas ir ieškovei Lietuvos kariuomenei iš atsakovės UAB „Grūstė“ 79 491,64 Eur sumą.

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 79 491,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

47. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 872 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 80 procentų 872 Eur žyminio mokesčio (kadangi ieškovės prašoma priteisti žala sumažinta 20 procentų), t. y. 697,60 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė priteisti bylinėjimuisi išlaidas, bet nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 430 str. 6 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Lietuvos kariuomenei (juridinio asmens kodas 188732677) iš atsakovės UAB „Grūstė“ (juridinio asmens kodas 166576122) 79 491,64 Eur (septyniasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 64 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (79 491,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Grūstė“ 697,60 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 60 ct) žyminį mokestį, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (juridinio įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.