Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui S. T. (S. T.), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų – L. K., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo nepilnamečiams ir rūpintojo, turto administratoriaus jiems paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), sūnums D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T. (N. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).Nustatyti D. T. nuolatinę rūpybą, N. T. nuolatinę globą.Paskirti D. T. ir N. T. globėją (rūpintoją) L. K..Nustatyti D. T. ir N. T. gyvenamąją vietą globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje.Priteisti iš S. T. po 175 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvieno vaiko D. T. ir N. T. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Priteisti iš atsakovo S. T. išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur, t. y. po 100 Eur kiekvienam vaikui už 36 mėnesius (100 Eur x 36 mėn. x 2 – 7200 Eur.).Paskirti L. K. D. T. ir N. T. turto administratoriumi.

Atsakovas S. T. teismo posėdyje nedalyvavo. 2016 m. gruodžio 12 d. jam įteikti procesiniai dokumentai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, teismui sprendžiant, kad atsakovas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, nes apie teismo posėdžio datą ir laiką ieškovas informavo atsakovą elektroniniu paštu, trečiasis asmuo informavo telefoninio pokalbio metu, o atsakovas nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teismo vertinimu, tai, kad po teismo posėdžio, 2017 m. kovo 28 d., teismui grąžintas 2017 m. sausio 25 d. atsakovui išsiųstas teismo šaukimas kaip neįteiktas, šiam teismo procesiniam sprendimui įtakos neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas kada tėvų valdžia gali būti apribota, tai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis.). Dėl to, tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas S. T. ir J. G. nebuvo sudarę santuokos ir jos įregistravę, tačiau jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. T., vėliau, (duomenys neskelbtini), gimė sūnus N. T. (7–8 b. l.). (duomenys neskelbtini) J. K. susituokė su Ž. G. (6 b. l.), (duomenys neskelbtini) ji mirė (5 b. l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. T. ir D. T. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja (rūpintoja) paskirta L. K. (22 b. l.). Trečiasis asmuo L. K., vaikai D. ir N. nurodė, kad S. T. vaikais visiškai nebesirūpina nuo 2006 metų, su jais nebendrauja, neteikia išlaikymo. Atsakovas S. T. teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, šių faktinių aplinkybių nepaneigė, teismui pateikdamas kitus įrodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu vaikai D. T. ir N. T. aiškios nuomonės dėl tėvo neišreiškė. D. T. nurodė, kad prisimena tėvą, norėtų su juo bendrauti, tačiau gyventi norėtų kaip iki šiol, su močiute. N. T. nurodė, kad tėvo nepažįsta, jo neprisimena, todėl jis jokios nuomonės neturi. Nori gyventi su močiute.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, vaikų nuomones, daro išvadą, kad atsakovas S. T. visiškai nesirūpina savo vaikais, jų neaugina, neteikia išlaikymo, nesudaro normalių, saugių gyvenimo sąlygų, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ir kad atsakovas pradės vykdyti savo kaip tėvo pareigas, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią vaikams (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).

Taip pat išaiškintina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį – pradėjus išlaikyti vaikus (teikti išlaikymą), realiai bendrauti su vaikais, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turi galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad apribodamas tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą arbą rūpybą ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Ieškovas prašo rūpintoju ir turto administratoriumi skirti vaikų močiutę L. K., kuri šiuo metu yra laikina D. T. ir N. T. globėja/ rūpintoja, L. K. sutinka su tokiu siūlymu (9 b. l.).

Atsižvelgiant į įrodymų visumą, D. T. ir N. T., kurie jau yra sulaukęs 14 m., nustatytina nuolatinė rūpyba ir jų nuolatine rūpintoja bei turto administratore skirtina L. K., su rūpintoja L. K. nustatytina vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.251 str. 2 d.).

Rūpintojai išaiškintinos rūpintojos bei turto administratorės teisės, pareigos bei atsakomybė (CK 3.271–3.273 str., 4.236–4.252 str.).

Nutartis dėl rūpintojo paskyrimo, atleidimo nuo rūpintojo pareigų vykdoma skubiai (CPK 496 str. 1 d.).

Tuomet, kai vaikui nustatyta globa (rūpyba), išlaikymo teikimo klausimai sprendžiami pagal CK 3.202 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsniuose įtvirtintą tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 380 Eur). Tuo pačiu nurodoma, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL – 380 Eur suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Taip pat pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios, atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti po 175 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvieno vaiko D. T. ir N. T. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaikų pilnametystės, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur, t. y. po 100 Eur kiekvienam vaikui už 36 mėnesius (100 Eur x 36 mėn. x 2 – 7200 Eur).

CK 3.200 straipsnis nurodo, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas šeimą paliko 2006 metais ir nuo to laiko išlaikymo vaikams neteikia.

Kadangi atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, gyvena užsienyje, teismui nėra žinoma jo turtinė padėtis. Todėl nagrinėjamoje situacijoje, teismas atsižvelgdamas pirmiausiai į vaikų interesus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžia, kad ieškinys ir šioje dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo S. T. priteistinas išlaikymas vaikams D. T. ir N. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 175,00 Eur iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. gegužės 23 d.) (CK 3.192, 3.196 str., 3.200 str.). Taip pat priteistinas 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

D. T. ir N. T. išlaikymui skirtų lėšų ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoju uzufrukto teise nustatytina L. K., išaiškinant pareigą, kad vaikams skirtas išlaikymas naudojamas tik jų interesams (CK 3.185, 3.203 str.).

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 41 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas paduodant ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį visiškai, žyminis mokestis taip pat išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 63+63, iš viso 126 Eur (175 Eur x 12 mėn. = 2 100 Eur x 3 %) ir 216 Eur (7200 Eur x 3 %) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas šioje byloje turėjo 14,51 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistinos 14,51 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 401 straipsnio 1 dalimi, 402, 406 ir 407 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. T. (S. T.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nepilnamečių sūnų D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T. (N. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Paskirti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja ir vaikams priklausančio turto administratore.

Nustatyti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. gegužės 23 d.)

Priteisti iš atsakovo S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą po 100 Eur už 36 mėn. kiekvienam, iš viso 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Paskirti L. K. vaikų D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 14,51 Eur (keturiolika eurų 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.