- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- II-765-426/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00353-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Mariui Laurinėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. R. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus vyresnysis inspektorius 2006 m. balandžio 28 d. surašė A. R. ATP protokolą už Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 172 str. 1 d. ir 142² str. 3 d. pažeidimą. Nustatyta, kad 2006 m. balandžio 28 d. apie 10 val. 45 min. Utenoje, Baranausko g. šalia autobusų stoties, buvo užfiksuota keleivinė transporto priemonė „Ford Transit“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas A. R. rinko keleivių grupę. Apie 11 val. 40 min. ši transporto priemonė išvažiavo su keleiviais. Patikrinus J. Basanavičiaus ir Vyžuonų g. sankryžoje minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, kad joje važiavo į Vilnių 10 keleivių. Protokole nurodyta, kad vairuotojas A. R. rinko ir vežė keleivių grupę iš su Utenos autobusų stotimi besiribojančios teritorijos, iš kurios tai daryti draudžiama vadovaujantis Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-33. Be to, keleivių vežimo lape UAA Nr. 133184 10 skiltyje nebuvo antspaudo, o keleivių vežimo sutartyje Nr. 4084 buvo nenurodyta transporto priemonės markė ir atsiskaitymo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu (b. l. 9-10) A. R. už ATPK 172 str. 1 d. pažeidimą skirta 750 Lt bauda, už ATPK 142² str. 3 d. pažeidimą - 75 Lt bauda, kurias subendrinus A. R. už ATPK 172 str. 1 d. bei 142² str. 3 d. pažeidimą buvo paskirta 800 Lt bauda. Nutarime konstatuota, kad ATP protokolu yra nustatyta, kad 2006 m. balandžio 28d. apie 10 val. 45 min. Utenoje, A.Baranausko g., šalia Utenos autobusų stoties, buvo užfiksuota keleivinė transporto priemonė „Ford Transit“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas A. R. sulaipinęs keleivius apie 11 val. 40 min. šia transporto priemone išvažiavo. J. Basanavičiaus ir Vyžuonų g. sankryžoje sustabdžius minėtą transporto priemonę patikrinimui buvo nustatyta, kad joje į Vilnių važiavo 10 keleivių. Vairuotojas A. R. užsakomuoju reisu vežė keleivių grupę iš su Utenos autobusų stotimi besiribojančios gatvės teritorijos, iš kurios tai daryti draudžiama, kadangi tai nustatyta Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-33. Keleiviai G. M. ir Ž. J. raštu paaiškino, kad jos savarankiškai atvyko į autobusų stotį, susirado transporto priemonę ir važiavo į Vilnių savo reikalais, kartu važiavusių keleivių nepažįsta. Nutarime konstatuota, kad A. R. vežė iš Utenos į Vilnių neorganizuotą ir ne iš anksto sudarytą bendrą kelionės tikslą turinčią keleiviu grupę. Tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. numatytą reikalavimą ir padarė pažeidimą, įtvirtintą ATPK 172 str. 1 d. Nutarime taip pat konstatuota, kad A. R. pateiktoje keleivių vežimo sutartyje Nr.4 084 nebuvo nurodyta transporto priemonės markė ir atsiskaitymo tvarka, o keleivių vežimo lape UAA Nr. 133184 10 skiltyje nebuvo vežėjo antspaudo, todėl tuo A. R. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo keliu transportu taisyklių 3.11.4 ir 3.11.5 p bei Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos 15 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142² str. 3 d. Pažymėta, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį (byla Nr. II-1392-02/2006), buvo nustatyta, kad R. V. IĮ yra išduota Bendrijos licencija Nr. 6011296, suteikianti teisę vežti keleivius tarptautiniais vienkartiniais ir užsakomaisiais reisais bei Bendrijos licencijos kopijos penkioms transporto priemonėms. Raštu pateikus klausimus įmonės savininkui R. V. buvo gauti atsakymai (raštai Nr. (09V15B-1445 ir Nr. 13B-3503), kad A. R. minėtą dieną ir valandą vykdė būtent užsakomąjį reisą, būtent tuo tikslu jam buvo išduotas keleiviu vežimo lapas UAA Nr.133184 bei keleivių vežimo sutartis, tai patvirtino ir pats A. R.. Konstatuota, kad tiek įmonės vadovas, tiek A. R. žino, kad negalima vežti keleivių iš uždraustu vietų, tačiau mano, kad elgiasi teisingai.
Šalies argumentai
A. R. prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad ATPK 142² str. yra speciali sudėtis ATPK 172 str. atžvilgiu. Todėl jis negalėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 str. Vežėju ir subjektu užsiimančiu kelių transporto ūkine komercine veikla yra tik vežėjas, bet ne ekipažas (vairuotojas) kaip jis apibrėžtas Kelių transporto kodekso 10 str. 1 d. Konstitucinis teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime byloje Nr. 31/06-08/07 konstatavo, kad Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) įtvirtintas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, reiškia, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama minėtose teritorijose sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliariųjų reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Tačiau minėtas draudimas nėra aiškintinas kaip apimantis ir draudimą užsakomųjų reisų vežėjams minėtose teritorijose įlaipinti į transporto priemonę ir iš ten vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, atitinkančias Kelių transporto kodekso 2 str. 8 d. (2002 m. kovo 19 d. redakcija) esantį iš anksto sudarytos keleivių grupės apibrėžimą. Nurodo, kad jis vežė iš anksto suformuotą keleivių grupę užsakomuoju reisu, minėtą aplinkybę posėdžio metu paliudijo protokolą surašęs pareigūnas A. T.. Be to, pačiame protokole yra užfiksuota, kad jis vyko užsakomuoju reisu. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota, kad savivaldybių institucijoms įtvirtinta pareiga nustatyti gatvių ir aikštelių teritorijų, kuriuos ribojasi su autobusų stotimis ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais, ribas, yra perteklinė, nes minėtos ribos iš esmės nieko nežymi. Be to, nurodė, kad jam nutarimu paskirtos dvi administracinės nuobaudos buvo susumuotos, todėl tai prieštarauja ATPK 33 str. 1 ir 2 d. Pažymėjo, kad nuo administracinio teisės pažeidimo įvykdymo iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties sustabdyti bylą yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai, todėl administracinė nuobauda negali būti skiriama (ATPK 35 str. 1 d.).
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarime (b. l. 74-79) pripažino, kad A. R. nepagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 142² str. 3 d. Minėtame nutarime taip pat buvo konstatuota, kad šioje byloje ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai praleisti nebuvo. Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalykas - ar pareiškėjas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 str. 1 d. nuostatas.
ATPK 172 str. 1 d. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Ši norma blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą, o šiuo atveju tokia nuostata įtvirtinta Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d., numatančioje draudimą užsakomųjų reisų vykdytojams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis.
Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. ATPK 172 str. 1 d. nenurodo specialių reikalavimų šio pažeidimo subjektams, todėl administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami visi asmenys, kurie konkrečia veika pažeidžia komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. ATPK 172 str. 1 d. nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako įmonės vadovas ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl A. R. argumentai, kad jis negalėjo būti trauktinas atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, teisiški nereikšmingi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N3-1001-06, Nr. N5–1717/2006). Byloje nekyla abejonių, kad veždamas keleivius A. R. vykdė būtent ūkinę komercinę veiklą, kadangi keleiviai buvo vežami už sutartą atlygį. Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. draudimas adresuojamas ne tik vežėjams, bet ir ekipažo nariams, todėl jį pažeidęs ekipažo narys (šiuo atveju – vairuotojas) pripažintinas tinkamu pažeidimo subjektu. Tai buvo akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. N-444-005/2008).
A. R. skunde nurodė, kad vežė iš anksto suformuotą žmonių grupę, tačiau tokia jo pozicija, teismo manymu, nėra pagrįsta. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, A. R. vykdytas keleivių vežimas iš esmės neatitiko užsakomajam reisui nustatytų reikalavimų, kadangi surinkti keleiviai nesudarė iš anksto suformuotos grupės. Tai patvirtina byloje esantys G. M. ir Ž. J. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 20-21). Šios keleivės paaiškinimuose nurodė, kad jos savarankiškai atvyko į autobusų stotį, susirado transporto priemonę ir važiavo į Vilnių savo reikalais, kartų važiavusių keleivių nepažįsta. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti šių keleivių teiktų rašytinių paaiškinimų teisingumu, todėl teismas laiko, kad jie atitinka tiesą.
Pažymėtina, kad A. R. vykdytas keleivių vežimas neatitiko ir kitokio keleivių vežimo būdo, numatyto Kelių transporto kodekso 18 str.
Be to, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarime, nors A. R. ir pateikė Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. numatytus dokumentus užsakomiesiems reisams, tokie dokumentai turėjo trūkumų: keleivių vežimo lape UAA Nr. 133184 (b. l. 16) 10 skiltyje nebuvo antspaudo, o keleivių vežimo sutartyje Nr. 4084 (b. l. 15) buvo nenurodyta transporto priemonės markė ir atsiskaitymo tvarka.
Taigi, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 str. 1 d. A. R. buvo patrauktas pagrįstai.
Nuobaudos skyrimo taisyklės nagrinėtinu atveju nėra pažeistos. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui pagrįstai paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,
nutarė:
A. R. skundo netenkinti.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo dalį, pagal kurią A. R. už ATPK 172 str. 1 d. pažeidimą skirta 750 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.