Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2.Nustatyti nepilnamečio sūnaus K. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą kartu su ja- D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

3. Iš atsakovo I. T.,a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 600 (šešis šimtus ) litų periodines išmokas kas mėnesį K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikyti nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės, jas indeksuojant LRV nustatyta tvarka .

4.Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytiną turtą padalinti tokiu būdu:

4.1.atsakovui I. T., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninėje nuosavybėje palikti- 2005 m. gamybos automobilį SUBARU LEGACY, vals Nr. (duomenys neskelbtini), jo vertė 27000,0 litų;

4.2. Iš atsakovo I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jai- D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 10 000 litų piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.

5. Po santuokos nutraukimo su AB SWEDBANK 10 000 litų sumai sudarytos vartojimo kredito sutarties I. T. vardu pagrindu atsirandančias paskolos grąžinimo prievolę palikti asmenine I. T. prievole grąžinti likusią kredito dalį .

6. Iš atsakovo I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jai- D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo.

7. Po santuokos nutraukimo man, D. T. a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę – T. pavardę

8. Jai - D. T. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. T. a.k(duomenys neskelbtini) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas: advokato teisinės pagalbos – 600 Lt, žyminio mokesčio ir kitas .

Jos ir atsakovo I. T. santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės,kadangi santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės. Jos žiniomis, atsakovas nesantuokinius ryšius turėjo jau pačioje santuokos pradžioje. Greitai po vestuvių, atsakovo socialiniame tinkle Facebook pastebėjusi, kad jis bendrauja su mergina, o kad toks bendravimas nuolatinis, įsitikinusi ir vėliau , iš atsakovo susirašinėjimo, jo elgesio. Pridedamuose išrašuose iš socialinio tinklo Facebook ir nurodytų pokalbių matyti, kad : su mergina pasivadinusia J. H., jau po jų vestuvių, bendraudamas su ja nurodo, kad ne iš meilės ženijosi, nors tikisi būti laimingas , jai ne su šia, tai su kita, kad nori pailsėti nuo žmonos ir kt. Atsakovas, vėl kitą kartą su ta pačia mergina J. H. aptarinėja galimai intymaus bendravimo smulkmenas-„labai tikiuosi vakar nieko blogo nepridariau, nes nepamenu vakaro pabaigos“ . Vėliau J. H. teisinasi, kad bendraujanti su kitu vyriškiu kaip pažįstami, net minčių neturėjusi kitokių, juk jis vedęs žmogus ... „ . Šią merginą atsakovas vėl kalbina vykti į Palangą. Bendraudamas su draugu J. N., atsakovas atvirai šio teiraujasi ar draugas jam galintis surasti merginą, ar kažkas jį priėmęs draugauti, planuoja savaitgalį vėl kažkur vykti, vėliau – giriasi kad po „Šakos“ atsidūręs prie Derėžkės(t.y.Derėžnyčios upelio Varėnos m ) su J. mašinoj. Atsakovui papriekaištavus dėl jo bendravimo su merginomis, o konkrečiai – su J., su juo susipykę, bendravimas šeimoje darėsi komplikuotas, atsakovas ėmė ją visiškai ignoruoti. Nors laukusis, atsakovas visiškai nesirūpino ja, nepadėjo buityje ,visuomet būdavo kažkur išėjęs, grįždavo tik vėlai ir trumpam. Su ja būdavo atžagarus, grubus, pabrėždavo,kad nemylintis jos, nėra garantuotas ar neatsirasianti kita moteris jo gyvenime. Tokiu būdu buvusi nuolat psichologiškai traumuojama, mažinamas jos pasitikėjimas savimi. Jų santykiai visiškai nutrūko, nes po eilinio konflikto atsakovas išėjo iš namų ir negrįžo. 2014 m sausio 14 d. atsakovas atvykęs į butą, vėl pareiškė jos nemylintis, pageidavo skirtis. Atsakovo prašiusi dar pagalvoti, neardyti šeimos, taikytis. Tačiau jos prašymai liko neišgirsti, nes po to atsakovas visiškai nutraukė santuokinius ryšius, gyveno laisvą gyvenimą.

Dėl atsakovo elgesio, jo neištikimybės, jaučianti nuolatinį stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos savijauta, dėl ko pasidarė komplikuotas nėštumas , pradėjo grėsti persileidimas.Jau 2014-01-22 dėl jaučiamų sąrėmių atsidūrusi Varėnos ligoninėje ir buvusi perkelta į VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikas, stacionare pragulėjusi iki 2014-01-29 . Dar kartą į šią gydymo įstaigą buvo paguldyta laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-02-17, vėl dėl gresiančio persileidimo . Tuo metu itin išgyvenusi ne tik dėl savo būklės, bet ir dėl gimsiančio kūdikio, išgyvendama dėl jo sveikatos ir gyvybės. Jai atsidūrus ligoninėje, atsakovas nesidomėjo nei ja, nei gimsiančio sūnaus sveikata. Jis net nepaskambino, iš ligoninės ją parvežė jos sesuo. Nors po gydymo jai buvo skiriamas tausojantis režimas, tačiau jokios pagalbos ar paramos iš atsakovo nesulaukusi. Iš nurodytų faktų matyti , kad atsakovas buvo jai neištikimas, dar būdama nėščia, ir gimus sūnui K. patyrusi pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, jai buvo pablogėjusi sveikata nėštumo metu. Atsakovas nebuvo jai lojalus, negerbė jos , buvo jai neištikimas. Sudarydama santuoką su atsakovu, tikėjusis kurti bendrą gyvenimą, kartu auklėti ir auginti sūnų. Tačiau jau pačioje santuokos pradžioje dėl atsakovo kaltės jų santykiai buvo pagrįsti melu bei neištikimybe. LR CK 3.60 straipsnio 1- 2 dalyse numatyta: sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, <...>, 3 dalyje nurodyta, kad „preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas <...> arba yra neištikimas, <...>“.

Atsakovo kaltę, dėl santuokos nutraukimo patvirtina jo neištikimybė. Kad atsakovas yra jai neištikimas patvirtina pridedami įrašytinai įrodymai, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojojų parodymai. Dėl nurodytų priežasčių ilgiau gyventi su atsakovu nėra galimybių, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo I. T. kaltės (LR CK 3.60 str.).Kadangi atsakovas I. T. buvo jai neištikimas, iš jo prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo, dėl jos patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, sveikatos pablogėjimo, depresijos, pažeminimo, emocinio sukrėtimo. LR CK 3.70 str. nuostatos nurodo, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Šią žalą , dėl savo patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, susijusių su atsakovo santuokine neištikimybe, vertinanti 20 000 Lt. ir prašo priteisti šią sumai jos naudai.

Prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja- D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Ir iki šiol sūnų K. T. prižiūrinti ir auginanti viena. Atsakovas su sūnumi bendrauja minimaliai.Todėl nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos nustatymas su ja –vaiko motina atitiktų sūnaus interesus , atitinka faktinę vaiko gyvenamąją vietą.Jos gyvenamojoje vietoje sūnui yra sudarytos visos sąlygos gyventi ir vystytis. Su sūnumi ją sieja ir stiprus emocinis ryšys .

Sūnų K. T. didžiąja dalimi išlaikanti viena, atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda nepakankamai.Išėjęs gyventi atskirai, nuo 2014 m. vasario mėnesio atsakovas jai pervesdavo po 350 litų kas mėnesį, tik vieną mėnesį-2014-06-06- 450 litų . Tačiau tokia išlaikymo suma yra pernelyg maža , nes sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga vidutiniškai apie 1600 litų per mėnesį. Šiuo metu nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose , jos dabartinės pajamos sudaro apie 1700 litų per mėnesį. Nuo 2014 m.rugpjūčio mėnesio gaunanti 70 procentų turėto darbo užmokesčio – apie 1100 litų, o po metų – tik 700 litų per mėnesį. Jos gaunamų pajamų, sūnaus išlaikymui ir pačios poreikių tenkinimui neužtenka . LR CK 3.192 str. 3d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, į LR CK 3.192 str. 1d., esamus sūnaus poreikius, atsakovas sūnui išlaikymą teikti privalo. Išlaikymas sūnui yra būtinas siekiant užtikrinti būtinas sąlygas vaikui gyventi ir vystytis. Jo išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas tinkamam maitinimui, aprangai, jo sveikatos priežiūrai, ugdymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tam , kad būtų patenkinti esami jos ir atsakovo sūnaus poreikiai vidutiniškai jam reikia skirti iki 1600 litų per mėnesį. Todėl atsakovo materialinė parama sūnui- būtina. Vien tik maistui skirtina apie 300 Lt per mėnesį ,o po kelių mėnesių 400 litų per mėnesį ( šiuo metu įskaitoma 100 litų maistas maitinančioms motinoms, vėliau – papildomas maitinimas vaikui ) , aprangai ir avalynei 200 litų/mėn., higienos priemonės sauskelnės ir kt . – 350 Litų per mėn. , buitinėms prekėms- 50 litų , sveikatos priežiūrai apie 100.0 litų/mėn., ugdymo reikmėms -100 Lt buto išlaikymo dalis tenkanti sūnui 150-300 litų/ mėn. Atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda tik 300-400 litų per mėnesį , tačiau vertinant jo turtinę padėtį ir sūnaus poreikius, jis išlaikyti sūnų privalo didesne dalimi. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 2000-4000 litų. Atsižvelgiant į sūnaus poreikius, jos galimybes jį išlaikyti, iš atsakovo prašo priteistina po 600 litų per mėnesį periodinėmis išmokomis K. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti. Tai būtina sūnaus išlaikymui skirtina suma, užtikrinanti būtiniausius jo poreikius, bei normalų vystymąsi. Išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteistas kas mėnesį mokamomis mėnesinėmis išmokomis po 600 (šešis šimtus) litų (LR CK 3.196 str.), nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės.

Išlaikymo, atsižvelgdama į savo amžių, darbingumą, iš atsakovo sau nereikalaujanti.

Santuokos metu su atsakovu neįgiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytino nekilnojamojo turto. Tačiau santuokoje atsakovo vardu yra įgytas automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27000 litų, įgytas 2014-03-01. Tiek automobilį įvertino pats atsakovas, siūlydamas jį parduoti (tinklalapis „ Autoplius“) , nurodydamas, tokią automobilio vertę . LR CK 3.88 str. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Nurodytu turtu naudojasi atsakovas,todėl jis paliktinas ir po santuokos nutraukimo jo asmenine nuosavybe. Kadangi atsakovas lėšomis daugiau prisidėjo prie šio turto įgijimo, iš jo prašanti priteisti tik 10 000 litų piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Santuokos nutraukimo momentu neturinti įsiskolinimų fiziniams ar juridiniams asmenims. Tačiau atsakovas jos žiniomis yra paėmęs paskolą AB SWEDBANK 10 000 litų sumai. iš atsakovo sudarytoss kreditorinės sutarties kylančias prievoles prašo palikti kaip asmenines I. T. prievoles, skolas gražinant iš asmeninių I. T. lėšų ,nes ji nėra davusi sutikimo dėl šios paskolos ėmimo, paskolą atsakovas naudojo tik savo asmeninėms reikmėms.

Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę – T. pavardę.

Poriniais metais vaikas praleidžia su motina Šv. Kūčių dieną, Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną, su tėvu - Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną;

Neporiniais metais vaikas praleidžia su tėvu Šv.Kūčių dieną, Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną, su motina - Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną.

4.4. Vaikas negali būti paimamas iš jo gyvenamosios vietos, jeigu serga. Liga turi būti patvirtinta medicininiu pažymėjimu. Vaiko ligos atveju tėvas turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ar sveikatos priežiūros įstaigoje.

Dėl santuokos iširimo aplinkybių ir ieškovės kaltės.

Su ieškinio reikalavimu pripažinti,kad santuoka iširo dėl jo kaltės, o būtent dėl jo neištikimybės, kategoriškai nesutinkantis. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ir ieškovė, o būtent jos kategoriškas būdas, savanaudiškumas, jo, kaip sutuoktinio, interesų nepaisymas ir nepagrįsti nuolatiniai įtarinėjimai bei kaltinimai dėl neištikimybės.

Nors su ieškovės kaltinimais ir nesutinkantis, tačiau suprantantis, kad jų santuoka nepavyko ir sutinkantis ją nutraukti. Su ieškovės kaltinimu dėl jo neištikimybės nesutinkantis, nes to nebuvo. Ieškovės pateikti susirašinėjimai su J. per „Facebook“ po vestuvių tik parodo jau tada buvusius nesutarimus su ieškove, o ne jo neištikimybę. Kiti susirašinėjimai yra jau šių metų vasaros, t.y. to laiko, kai ieškovė jau seniai buvo išvariusi jį iš namų, vienok net ir jie nepatvirtina jo neištikimybės ieškovei ir tuo pačiu jo kaltės dėl santuokos iširimo. Mano, kad būtent pati ieškovė savo kategoriškais reikalavimais, netolerancija jam, kaip sutuoktiniui, nepagrįstais įtarinėjimais ir priekaištais sugriovė santuoką. Dabar, praėjus jau nemažam laiko tarpui, kai gyvenantys atskirai,jam atrodo, kad santuokos ieškovė siekė tik dėl to, kad padoriai atrodytų prieš visuomenę, jog gimdo būdama ištekėjusi, ir dėl materialinių išskaičiavimų. Po vestuvių ji paėmė visus sudovanotus pinigus – 8000 Lt, ir leido juos savo nuožiūra, pvz. nusipirko veislinę katę už maždaug 2000 Lt. Šių pinigų panaudojimo ji su juo visiškai nederino,jis iš jų išleidęs tik 300 Lt., nusipirkdamas sau kedus ir žieminius batus. Gyvenant skyrium, ieškovei kas mėnesį pravesdavęs jos reikalaujamas pinigų sumas, nes ieškovė jį šantažuodavo, sakydama, jog priešingu atveju aš vaiko nematysiu.

Ieškovės santuokoje buvęs kategoriškas, savanaudiškas elgesys, jos nepagarba ir nelojalumas jam , kaip sutuoktiniui, sudaro pačios ieškovės kaltę dėl santuokos išrimo (LR CK 3.60 str. 2 d., 3.27 str. 1 d.). Suvokdamas, jog sutikęs sudaryti santuoką suprasdamas, jog jų tarpusavio santykiai nėra tam tinkami, kas iš dalies sąlygojo ir santuokos iširimą, vertinantis tai kaip savo kaltę ir mano, jog santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko K. T. gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir mano bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Su ieškinio reikalavimu, kuriuo ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove sutinkantis. Vaikas dar yra visiškai mažas, motina biologiškai yra labiau susijusi su vaiku, todėl jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Sutinkantis,kad būdamas K. T. tėvu, turintis pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Vienok nesutinkantis su ieškovės teiginiu, jog prie vaiko išlaikymo prisidedantis nepakankamai.Ieškovė dar iki vaiko gimimo reikalaudavo pinigų, ir jai pravesdavęs kas mėnesį jos reikalaujamas sumas. 2014-01-14 pravedęs 450 Lt., vasario mėn. – 400 Lt., kovo mėn. – 300 Lt., balandžio mėn.- 350 Lt., gegužės mėn. -450 Lt., birželio mėn. – 450 Lt., liepos mėn. – 350 Lt., rugpjūčio mėn.- 450 Lt. Šias aplinkybes patvirtina pridedami sąskaitos išrašai.Be to, prisidėdavęs prie vaiko išlaikymo pirkdamas jam sauskelnes, mišinukus. Kelis kartus (ne mažiau 5 kartų) yra nupirkęs ir nuvežęs dideles pakuotės sauskelnių, kurių pakuotė kainuoja apie 55-60 Lt., kelis kartus pirkęs mišinukus “Aptamil”.

Dėl išlaikymo dydžio.

Nepilnametis sūnus K. gyvena su ieškove, jis gyvenantis skyrium nuo jų. Ieškovė iš karto po vaiko gimimo leido jį matyti ir juo rūpintis,bei ateidavęs kiekvieną dieną po darbo, kartu jį prižiūrėdavę, maudydavę. Būdavęs iki vaikas užmigs, tada išeidavęs. Tačiau vėliau atsakovė jam uždraudė lankytis kasdien, aplankyti vaiką leisdavo maždaug kartą per savaitę, o nuo liepos mėnesio neleido visiškai. Todėl siekiu, kad mano bendravimo su nepilnamečiu sūnum tvarka būtų nustatyta teismo sprendimu.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 9 str. 3 d. numato vaiko, kuris gyvena skyrium su tėvais ar vienu iš jų, teisę nuolat su juo bendrauti. Analogišką vaiko teisę numato ir LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d. LR CK 3.155 str. numato, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, o tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. CK 3.156 str. 1 d. nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Skyrium gyvenančių tėvų teisę bendrauti su vaiku reglamentuoja CK 3.170 str., kuris numato tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taip pat vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, o kartu su vaiku gyvenančio tėvo ar motinos pareigą netrukdyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 d. numato, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo vaiką auklėjant ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Ieškovė, neleisdama bei nesudarydama sąlygų jam bendrauti su nepilnamečiu sūnum, pažeidžia tiek jo, tiek nepilnamečio sūnaus teises, todėl tėvo bendravimo su vaiku tvarka nustatytina teismo sprendimu.

Kol vaikas yra labai mažas (priešieškinio pareiškimo dienai jis yra tik trijų mėnesių amžiaus), jo bendravimas su sūnum nustatytinas kelioms valandoms per dieną, vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje. Tokią bendravimo tvarką būtų tikslinga nustatyti iki vaikas sulauks 1 metų amžiaus. Vaikui sulaukus vienerių metų, manantis, jis jau būtų pakankamo amžiaus, kai galėtų būti su juo ilgesnį laiką bei nakvoti jo gyvenamojoje vietoje. Todėl reiškiantis reikalavimą, kad be vaiko lankymo darbo dienomis, jis praleistų su juo parą laiko kas antrą savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 18 val. ir grąžinant sekmadienį 18 val. Vaikui sulaukus trejų metų amžiaus, jo buvimas su tėvu savaitgaliais gali būti dar ilgesnis, t.y. vaikas su juo būtų du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Tokio amžiaus vaikas jau gali praleisti su juo ir ilgesnį laiką vasaros metu, dvi savaites per jo, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ir per ieškovės atostogas. Vaiko buvimas su tėvu ar motina nustatytinas ir per didžiąsias šventes (Šv. Kalėdas, Šv.Velykas), kuomet abu tėvai nori, kad vaikas būtų su jais. Nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką, visais atvejais būtina sąlyga, kad vaikas iš jo gyvenamosios vietos negali būti paimtas, jeigu serga; vaiko liga turi būti patvirtinta medicininiu pažymėjimu. Taip pat nustatytina, kad vaiko lavinimo, sveikatos ir kiti svarbūs klausimai turėtų būti sprendžiami bendrai abiejų tėvų. Tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka užtikrintų tiek mano, kaip tėvo teises, tiek ir nepilnamečio sūnaus interesus.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorių.

Dar iki santuokos įregistravimo turėjęs automobilį BMW 530, kurį pardavęs 2014-01-04 už 8000 Lt. Norėjęs įsigyti kitą, geresnį automobilį, todėl naujo automobilio įsigijimui 2014-02-21 iš AB banko Swedbank dar paėmęs 12000 Lt kreditą. Šį kreditą ėmęs asmeniškai tik jis, ieškovės sutikimo neprašęs, jos laidavimo ar sutikimo nebuvo, todėl prievolę bankui laikantis asmenine savo prievole. Po kredito gavimo susitaręs dėl automobilio SUBARU LEGACY parvarymo iš Vokietijos, automobilio kaina buvo 6500 eurų, kas sudarė apie 22500 Lt. Jo turimų pinigų už parduotą automobilį BMW bei gautos paskolos naujo automobilio įsigijimui dar nepakako, todėl trūkstamus 2500 Lt jam davė (teisiškai vertinant padovanojo) jo tėvai A. T. ir S. T.. Taigi automobilio įsigijimui panaudotų lėšų didžiąją dalį banko kreditas 12000 Lt, likusieji 10500 Lt buvo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos, todėl piniginė kompensacija ieškovei nepriklauso.Nurodytas aplinkybes patvirtinantis automobilio BMW pirkimo pardavimo sutartimi, asmeninės kredito linijos sutartimi, automobilio SUBARU LEGACY pirkimo dokumentu. 2500 Lt gavimą iš tėvų patvirtina liudytojai.

Ieškinyje ieškovė nenurodė iš bendrų lėšų įgyto kilnojamojo turto, kuris yra jos valdyme, o būtent: per vestuves jiems sudovanotą pinigų sumą – 8000 Lt – paėmė ieškovė, iš kurių ji savo nuožiūra išleido 7700 Lt. Iš karto po vestuvių iš šių pinigų ji nusipirko Sfinksų veislės katę, už kurią mokėjo apie 2000 Lt. Taip pat nusipirko televizorių LG, kuris kainavo apie 1600 Lt., bei spintą ir komodą, bendra jų kaina apie 1000 Lt. Baldai ir televizorius yra pas ieškovę. Taip pat, kiek jam žinoma iš pačios ieškovės pasakymo, iš sudovanotų pinigų ji atidavė skolą savo seseriai. Vestuvių proga sudovanoti pinigai sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl ne jis ieškovei, o ji jam turėtų išmokėti piniginę kompensaciją. Priešieškinio reikalavimo dėl to nereiškiantis, tikėdamasis, kad turtinius klausimus galbūt pavyks su ieškove išspręsti taikiai.

Dėl kreditorinio įsipareigojimo.

Automobilio įsigyjimui iš AB banko Swedbank paėmęs 12000 Lt kreditą, kas įforminta 2014-02-21 Asmeninės kredito linijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito grąžinimas dar nėra pradėtas, kol kas mokantis tik palūkanas. Sutinkantis, kad įsipareigojimas bankui pagal 2014-02-21 Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų jo asmenine prievole.

Dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir ieškovės pavardės.

Su ieškinio pozicija dėl išlaikymo sutinka, ness abu su ieškove yra darbingi pagal amžių ir sveikatą, todėl gali save išsilaikyti patys. Dėl ieškovei palikimo santuokinės pavardės – T. – neprieštaraujantis, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus.

Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes santuokiniai ryšiai nutrūko dėl atsakovo neištikimybės, atsakovui nesantuokinius ryšius turint jau pačioje santuokos pradžioje, nuolat bendraujant su merginomis , negerbiant jos kaip sutuoktinės, rūpinantis tik savo gerove ir interesais . Atsakovas pats jai atvirai ne kartą sakė, kad esanti jam nereikalinga, kad jis jos nemylintis, todėl jam esant neištikimam, su atsakovu pradėję gyventi skyrium. Nepaisant to, kad buvusi nėščia ir laukusis kūdikio, atsakovas ją paliko ir persikraustė gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Atsakovo teiginiai, kad esą santuoka iširo dėl abiejų kaltės, atmestini . Atsakovas teigia, kad esanti kategoriško būdo, savanaudiška, kad nepaisiusi jo,kaip sutuoktinio, sutuoktinio interesų. Vertintina, kad santuokos pradžioje buvusi nėščia moteris, kuriai reikėjo dėmesio ir žmogiškos šilumos iš savo sutuoktinio. Šiuo svarbiu jai ir kūdikiui laikotarpiu, jis nesirūpino ja ir tuo pačiu gimstančio vaikučio gerove, sveikata. Ignoruodavo jos prašymus padėti, tuo labiau - prisilietimus, apsikabinimus. Sutuoktinis privertė manyti, kad tarsi esanti kalta dėl to, kad pastojusi, nors susilaukti vaikų planavę ir bandę ne vieną sykį. Nors atsakovas deklaruodavo norįs vaikų, žadėjo rūpintis , tačiau jai tapus nėščiai, iš jo elgesio supratusi, kad atsakovas vaikučio jau nebenori. Jis nėštumo pradžioje pradėjo vaisių vadinti “Dievo bausme”, teigdamas kad tuo jam sugriovę gyvenimą. Jai buvo skaudu tai girdėti, nes sūnaus gimimas buvo didžiausias džiaugsmas ir paguoda šioje situacijoje. Niekada nebūtų galėjusi net ištarti tokių žodžių, nurodytų priešieškinyje- „benkarto neauginsiu”, nes sūnaus gimimo laukusi. Pats atsakovas savo elgesiu parodė nenorįs įsipareigojimų sūnui ir jai. Jau ieškinyje nurodžiusi, kad pradėjus irti šeimai ir atsakovui palikus ją, prasidėjo nėštumo komplikacijos, blogėjo savijauta, dažnai skaudėjo pilvo apačią. Iš atsakovo elgesio ir žodžių supratusi, kad jis nebenori vaikučio, tuo labiau- nesirūpino ir nepadėjo jai. Vaikas ir ji jam trukdę gyventi laisvą gyvenimą. Dar būnant kartu, buvusi dažnai skaudinama ir žeminama atsakovo, nervinusis , stresavusi , buvusi netikra dėl ateities ir tik dėl to gal ir griežčiau pasakydavusi atsakovui, kad jis turėtų keistis. Likus savaitei iki vestuvių radusi “Facebook” jo kvietimą J. susitikti kavos išgerti, ji atsakė teigiamai. Jų santykiai tapo komplikuoti, kai po vestuvių kitą dieną, jai išvykus pas seserį, radusi jo susirašinėjimą su tariama drauge J. “Facebook”, buvusi įskaudinta atsakovo melo ir jo tokio artimo bendravimo su mergina, kuriai atvirai buvo siūloma pratęsti jų bendravimą telefonu, o vėliau ir susitikti. Po šio konflikto bandžiusi susitaikyti, aplankiusi atsakovą tėvų namuose per Vėlines. Tuomet susitaikę, bet atsakovo elgesys nesikeitė, atsakovas pradėjo vengti namų, grįždavo tik pernakvoti ir visiškai atsiribojo nuo jos. Jis nesistengė išsaugoti santykių, pastoviai būdavo pas tėvus, pradedant pusryčiais, kuriuos ruošdavo jam jo mama ir užbaigiant vakariene. Galiausiai išvažiuodavo į sporto salę, iš kurios grįždavo apie 22.00 val. į namus. Ne vieną kartą jam siūliusi gyventi kaip normali šeima. Ruošdavusi kiekviena dieną sutuoktiniui maistą, bet jis nesiteikdavo jo valgyti, todėl maistą tekdavo išmesti. Ne ji, o atsakovas buvo savanaudiškas , jam nerūpėjo kaip ji jaučiasi, ar nepakenks kūdikiui toks jos patiriamas stresas, jis žiūrėjo tik savo interesų ir norų. Prašymai rūpintis šeima, padėti nėštumo metu, būti ištikimam, negalima laikyti nepagrįstais ar rodančiais joas kategoriškumą, savanaudiškumą. Todėl jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Pats atsakovas pripažįsta, kad jau santuokos pradžioje jis nesistengė išsaugoti santykių, santuoką laikė klaida. Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, teigdamas kad jis prašė susitaikyti ir gyventi kartu, nes laukęsi vaikelio. Iš tikro, jis niekada nesistengė ir nenorėjo taikytis, visada prašydavusi, kad grįžtų į šeimą, kad bandytume išsaugoti santykius. Net ir pablogėjus sveikatai ,gresiant rimtoms nėštumo komplikacijoms, jis nesistengė nieko keisti, buvo abejingas. Nėštumo metu atsakovas nė karto nepasidomėjo jos sveikata, dėl kokių priežasčių paguldyta į ligoninę, ar vaikučiui viskas gerai. Nors nėštumo pradžioje buvo sutarę, kad gimdyti atsakovas veš į Santariškių ligoninę, galiausiai tuo metu, kai prasidėjo paruošiamieji sąrėmiai, atsakovas linksminosi su savo draugais už Varėnos ribų, o jo būklė nebūtų leidusi jam vairuoti. Po šio įvykio nusprendusi visiškai nutraukti bendravimą su juo, nes prasidėjus tikram gimdymui iš jo galėjusi nesulaukti pagalbos ir galinti pagimdyti namuose, kas galėjo pakenkti jai ir vaiko sveikatai. Gimus vaikui, ryte atsakovui pranešusi „SMS“ žinute, atsakymo sulaukusi tik po pietų, kurioje sulaukusi sveikinimo tapus mama ir jokio klausimo apie vaikučio sveikatą ar kas susiję su vaikučiu. Tikėjusis, kad atvažiuos aplankyti ligoninėje, bet to taip pat nebuvo. Siuntusi sutuoktiniui K. nuotraukas, tikėdamasi, kad „ateis į protą“ ir norės sugrįžti į šeimą, deja jam nebuvo svarbu gimęs sūnus, žmona, nes sūnų aplankė tik 12-tą dieną po jo gimimo . Jam buvo normalu gyventi atskirą , nepriklausomą nuo šeimos gyvenimą (buvimas kiekvieną savaitgalį kavinėje „Šaka“, „Grilis“, bendraujant su kitomis moterimis ), nors ir būnant santuokoje. Toks jo elgesys rodo pagarbos ir lojalumo nebuvimą bei įrodo jo kaltę. Atsakovas nepaisė, kad jo elgesys blogino jos savijautą ir kad tai kenkia dar negimusiam vaikui, kurio vos netekusi. Jautusis pažeminta, išduota ir palikta, nors buvo teisėta sutuoktinė, kuria atsakovas privalėjo rūpintis. Todėl nėštumo metu patyrusi didelę psichologinę traumą.Šie neigiami išgyvenimai viso nėštumo metu, verčia ją iki šiol paniškai bijoti kada nors pastoti , vėl bijant net prarasti kūdikį ir išgyvenant dėl sūnaus sveikatos ateityje. Todėl dėl patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, neištikimybės ir prašanti priteisti jai padarytą neturtinę žalą.

Jau ieškinyje paaiškinusi, kad nuo gimimo ir iki šiol savo sūnų K. T. prižiūrinti, auginanti viena. Atsakovas su sūnumi bendrauja minimaliai. Todėl nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su ja- motina atitiktų sūnaus interesus, atitinka faktinę vaiko gyvenamąją vietą. Jos gyvenamojoje vietoje sūnui yra sudarytos visos sąlygos gyventi ir vystytis. Atsakovas savo priešieškinyje nurodo sutinkantis , kad sūnus K. T. gyventų su jai, tačiau prašo sumažinti išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, prieštaraujantis dėl vaikui išlaikyti skirtinos bendros sumos ( 1600 litų) , ginčija atskiriems vaiko ( pavyzdžiui - sūnaus rūbeliams ir avalynei 200 litų, ugdymui- 100 litų, vaistams ir vitaminams – 100 litų ) poreikiams nurodomas sumas Prie atsiliepimo pateikianti kai kuriuos mokėjimus už kūdikio maistą, vaistus ir higienos priemonėms , iš kurių matyti, kad vien pieno mišiniams 2014 m. liepos , rugpjūčio mėn. išleista apie 170 litų, sauskelnėms -100 litų, vaistams ir vitaminams per 2 mėnesius 200 litų. Sūnui sparčiai vystantis, augant , kas 3 mėnesius privalanti pirkti naujus drabužius, avalynę. Iš pateikto MAXIMA LT kvito matyti, kad vienu kartu sūnui nupirkusi drabužių už 60 litų. Iš stambesnių pirkinių paminėtina: automobilinės kėdutės įsigijimas tik gimusiam vaikui – lovytė ir čiužinys - 400 litų, vežimėlis – 800 litų, automobilinės kėdutės padėvėtos įsigijimas -400 litų. Dar reiks pirkti maitinimo kėdutę – 400litų, šokliukas – 250 litų , bėgūnas – 200 litų , sportinis vežimėlis padėvėtas – 300-400 litų . Tačiau į išlaidų paskaičiavimą neįtraukta šie vienkartiniai pirkiniai – vežimėlis, lovytė, patalynė ir kiti kūdikiui reikalingi daiktai, kuriuos teko įgyti gimus sūnui, ir prie kurių įgijimo atsakovas prisidėjo tik mokėdamas nedideles įmokas, panaudojant dalį padovanotų pinigų vestuvių metu. Nesutinkanti ir su tuo, kad skaičiuojanti per didelę dalį kūdikiui būsto išlaikymo išlaidų, nes šios išlaidos pagrindžiamos gaunamomis mokėjimo sąskaitomis už komunalinius patarnavimus už butą adresu (duomenys neskelbtini). Net nežinanti kaip vertinti atsakovo pareiškimus, kad atseit jei skaičiuojanti buto išlaikymo išlaidas pagal gyvenančius asmenis, turėtų įtraukti ir kates. Aš atsakovo neprašanti išlaikyti jos laikomus gyvūnus, jais rūpinasi pati. Atsakovas turėtų suprasti, kad mažamečio vaiko gyvenimo sąlygoms užtikrinant jam reikalingas tinkamas būstas, už kurį paprastai reikia mokėti visus komunalinius patarnavimus .Nesutinkanti su atsakovo siūlomu natūriniu išlaikymo teikimo būdu, nes įstatymas numato tik tris išlaikymo formas ( periodinėmis išmokomis, turtu ir vienkartine pinigų suma ). Vaiko interesus labiausiai atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis. Tuo labiau, kad atsakovas visai nebendrauja su ja, todėl nežinos kokie daiktai, maisto produktai ar kita reikalinga vaikui labiausiai. Prašomas išlaikymo iš atsakovo dydis po 600 litų per mėnesį atitiktų ne tik vaiko poreikius ,bet ir atsakovo turtinę padėtį ( atitinkamai 1/3 dalis jo darbo užmokesčio ). Pažymėtina, kad aš esanti vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks 2 metai amžiaus . Todėl jos pajamos, sūnui sulaukus 1 metų amžiaus, sumažės apie 600 litų, nes jai bus mokama tik 40 procentų turėto darbo užmokesčio išmoka. Todėl pagrįstai iš atsakovo prašanti priteisti didesnę išlaikymo sumą , nes jo materialinė padėtis geresnė nei jos, ši suma tik 100 litų viršija pusę MMA , nustatytos Lietuvoje.

Kaip nurodžiau ieškinyje ,santuokos metu su atsakovu neįgijome bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytino nekilnojamojo turto. Atsakovas priešieškinyje mini, kad santuoką atseit sudariau dėl materialinių išskaičiavimų vien savo nuožiūra išleidau padovanotus pinigus, apie 8000.0 litų . Pažymėtina, kad vestuvių metu gautos dovanos buvo mažesnės vertės, nei vestuvėms išleistos mano ir atsakovo santaupos . Dovanoti pinigai buvo išleisti mano ir atsakovo bendru sutarimu, pagrinde šioms reikmėms . Dovanotos lėšos išleistos nuperkant plačiaekranį televizorių, atsakovui to pageidaujant, ir nuolat reiškiant nepasitenkinimą, kad per 16 cm įstrižainės televizorių jis nieko neįžiūri. Taip pat pirkau komodą ir spintą, atsakovo ir šeimos drabužiams sudėti. Iš tikro, šiuo laikotarpiu įgijau veislinę katę, už 1500 lt. , žvelgdama į ateitį, kad atvedus katei kačiukų ir juos pardavus, gausiu pajamų, ir taip prisidėsianti prie šeimos biudžeto. Iš dovanotų pinigų buvo atiduota 600 lt. skola , paimta vestuvėms , iš mano sesers. , bei apie 1500 litų panaudoti vaiko reikmėms , kad įrengti kambarį ateisiančiam į pasaulį kūdikiui, kad mūsų šeima gyventų normaliame būste. Likusius pinigus išleidau kūdikio reikmėms ir sveikatos apžiūrai nėštumo metu, kai atsakovas nusprendė mane palikti. Iš nupirktų daiktų sutinku atsakovui atiduoti spintą ar komodą. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, santuokoje atsakovo vardu yra įgytas automobilis SUBARU LEGACY, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27000 litų, įgytas 2014-03-01. Tiek automobilį įvertino pats atsakovas, siūlydamas jį parduoti (tinklalapis „ Autoplius“) , nurodydamas, tokią automobilio vertę . Šis turtas dalintinas santuokos nutraukimo byloje. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.LR CK 3.88 str. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe šis turtas galėtų būti pripažintas nebent tuo atveju, jeigu sutuoktinis įgytų turtą išreikšdamas valią jį įgyti asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Todėl atsakovo reikalavimas 2014-03-01 įgytą automobilį pripažinti asmenine jo nuosavybe, nepagrįstas. Taip pat nepagrįstai prašoma, kad santuokos nutraukimo byloje būtų dalijamas tik turtas, įgytas iki gyvenant skyrium pradžios . Paaiškinu, kad mūsų bendras gyvenimas tęsėsi apie trejus metus, ir šiuo laikotarpiu, iki sudarydami santuoką , iki pat reikalavimo ją nutraukti , mūsų pajamos laikytinos bendromis. Aišku, atsakovas pats nusprendė įgyti automobilį, tačiau jis šiuo laikotarpiu rėmė šeimą, pervesdavo lėšas vaikui išlaikyti, lankydavosi pas mane, todėl aš vis tikėjausi kad bus galima išsaugoti mūsų santykius . Pats atsakovas nurodo, kad jis išėjo tik vasario mėnesį, ir jau kovo 1 d. įgijo automobilį. Kaip minėjau jau iki įregistruojant santuoką, gyvenome kartu, o automobiliu BMV530 naudojomės kartu, jį atsakovas nurodo pardavęs taip pat mūsų santuokos metu. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad visos lėšos automobilio įgijimui laikytinos bendromis, o automobilis yra turtas, kuris dalintinas santuokos nutraukimo byloje , atsakovui paliekant automobilį, o man priteisiant piniginę kompensaciją.

Išvadą duodančios institucijos-Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė savo išvada nurodė,kad ieškovė prašo priteisti 600 Lt dydžio išlaikymą vaikui,o atsakovas sutinka mokėti 400 Lt išlaikymą,bei dar skirti papildomai 100 Lt atnešant dovanomis.Vaiko interesus labiau atitiktų priteista pastovi išlaikymo suma,negu dar dalis teikiamo išlaikymo tėvo nuožiūra ir mano,kad vaiko interesus atitiktų ne mažesnio kaip 144,81 eurų(500 Lt)išlaikymo priteisimas periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Mano ,kad tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina,bei siūloma tiek atsakovo ,tiek ieškovės patikslinta tėvo bendravimo su vaiku tvarka neprieštarautų mažamečio vaiko interesams.

Pateiktu santuokos liudijimu(b.l.10) patvirtinama,kad šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Varėnos raj.savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ,akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės pateikto išrašo iš nekilnojamojo turto registro matyti,kad ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto(b.l.15).

Iš VĮ Regitra pažymų (b.l.13-14)matyti,kad ieškovės vardu registruotų transportio priemonių nėra,o atsakovo vardu nuo 2014-03-01 yra registruotas automobilis SUBARU LEGACY v/n (duomenys neskelbtini).

Iš 2014-05-29 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM varėnos rinktinės pažymos (b.l.25)matyti,kad ieškovės metinis atlyginimo vidurkis per 2013 m gegužės-2014 m balandžio laikotarpį buvo 1658,49 Lt per mėnesį po visų mokesčių išskaičiavimo .

Iš 2014-08-05 (duomenys neskelbtini) pažymos (b.l.59)matyti,kad atsakovo metinis atlyginimo vidurkis per 2013 m liepos-2014 m birželio laikotarpį buvo 1894,48 Lt per mėnesį po visų mokesčių išskaičiavimo .

Iš 2014-01-04 transporto pirkimo pardavimo sutarties(b.l.64)matyti,kad atsakovas pardavė už 8000 Lt automobilį BMW 530 v/mn (duomenys neskelbtini)

Iš 2014-02-24 sąskaitos (b.l.63)matyti,kad atsakovas Vokietijoje įsigijo automobilį Subaru .

Iš 2014-02-21 asmeninės kredito linijos sutarties (b.l.62)matyti,kad atsakovas banke Swedbank gavo 12 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms.

Iš šalių paaiškinimų matyti,kad šalių šeima yra faktiškai iširusi.Šeimos iširimo pagrindine priežastimi buvo atsakovo nesirūpinimas šeima,kur atsakovas savo veiksmais nesiekė sukurti stabilių šeimyninių santykių. Ieškovė atsisako taikytis su atsakovu ir prašo santuoką nutraukti iš karto.Atsakovas teismo posėdžiuose neišreiškė aiškaus noro išsaugoti santuoką su ieškove ir iš to galima konstatuoti,kad šalių šeima yra faktiškai iširusi.Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir iš jos nurodytų aplinkybių matyti,kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės,kadangi jis nevykdė LR CK 3.27 str. reikalavimų ,kur numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės,kadangi matyti ,kad atsakovas po santuokos sudarymo nebuvo linkęs sukurti stabilius šeimyninius santykius, nusišalino nuo sutuoktinės jai gan sunkiu nėštumo laikotarpiu ir taip nesirūpino gimsiančio kūdikio likimu.Pateiktais įrodymais yra patvirtinama,kad atsakovas būdamas santuokoje bendravo su kitomis moterimis,kas davė rimtą pagrindą ieškovei įtarti atsakovą dėl santuokinės neištikimybės .Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė savo,kaip sutuoktinio,pareigas numatytas LR CK 3.60 str.2d.ir dėl to tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.Atsakovas savo atsikirtimais ir priešieškiniu teigė,kad ieškovė po santuokos sudarymo tapusi labai priekabi ir nesugyvenamo būdo.Tačiau iš atsakovo teiktų paaiškinimų matyti,kad jis nenorėjo suprasti,kad nėštumo metu moteris gali būti nervinga ir dirgli ir jai būtent šiuo metu yra reikalingas švelnumas ir rūpinamasis ja.Iš atsakovo veiksmų matyti,kad jis pasirinko kelią neieškoti būdų,kaip suderinti abiejų sutuoktinių pozicijas dėl pareigų ir įvairių buitinių rūpesčių pasiskirstymo šeimoje ,bei dėl didesnės dalies laisvalaikio praleidimo šeimos aplinkoje,o norėjo ir toliau gyventi savo autonomišką gyvenimą,buvusį iki santuokos sudarymo.Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Kartu teismas laiko,kad yra pagrindas iš ieškovo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų matyti,kad atsakovas būdamas santuokoje nesielgė savo sutuoktinės atžvilgiu kaip lojalus ir rūpestingas sutuoktinis,bei tuo pačiu pažeidė LR CK 3.27 str.savo,kaip sutuoktinio,pareigas kito sutuoktinio atžvilgiu.Toks netinkamas atsakovo rūpinimasis savo sutuoktine(ieškove )jos nėštumo ir gimdymo metu patvirtinamas ieškovės paaiškinimais,liudytojų parodymais.Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas kartu atsižvelgia ir atsakovo paaiškinimus,kad ieškovė dažnai būdavusi labai kategoriška ,reikalaudavusi jo atsisakyti turėtų pomėgių sportuoti ,nebuvo linkusi kilusius ginčus išspręsti tarpusavio nuolaidų būdu.Dėl to teismas laiko,kad prašoma priteisti 20000 Lt neturtinė žala mažintina ir priteistina 1500 eurų(5179,20Lt)neturtinė žala .

Šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės.Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą jai iš atsakovo,bei nesant atsakovo prašymo priteisti jam išlaikymą iš ieškovės,šis klausimas nesprendžiamas.Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti,kad tinkamos vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygos būtų sudarytos tik vaikui gyvenant su ieškove,kadangi iš surinktų įrodymų matyti,kad nustačius šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu nebūtų tinkamai rūpinamasi vaiku,kadangi atsakovas yra dirbantis, nenurodė,kad dėl vaiko priežiūros jis norėtų išeiti vaiko priežiūros atsostogų.Kartu matyti,kad atsakovas nori gyventi daugiau rūpindamasis tik savo poreikiais.

Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir K. T. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. T. nėra.

Šalys pateiktais reikalavimais prašo padalinti jų santuokos metu įgytą turtą bei turtines prievoles.Ieškovė prašė automobilį SUBARU LEGACY v/n (duomenys neskelbtini) palikti atsakovo nuosavybėje,o jai priteisti 10 000 Lt kompensaciją,bei pripažinti atsakovo asmenine prievole atsakovo paimtos 10 000 Lt paskolos grąžinimą AB bankui SWEDBANK .Iš atsakovo pateiktos 2014-01-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti,kad jis pardavė už 8000 Lt asmeninės nuosavybės teise turėtą automobilį BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini)2014-02-21 sutartimi su AB banku SWEDBANK patvirinama,kad jis iš banko paėmė 12 000 Lt paskolą. 2014-02-24 sutartimi patvirtinama,kad atsakovas Vokietijoje įsigijo a/m SUBARU LEGACY.Liudytoja –atsakovo motina A. T. patvirtino,kad ji su vyru padovanojo sūnui 2500 Lt automobilio SUBARU LEGACY įsigijimui,kadangi sūnui tuokart trūko pinigų šio automobilio įsigijimui.Iš surinktų įrodymų matyti,kad automobilis buvo įsigytas tik iš atsakovo I. T. asmeninių lėšų ir šalims jau faktiškai gyvenant skyrium nuo 2014 m vasario mėn.Ieškovė nepateikė įrodymų,kad ji būtų kaip nors savo piniginėmis lėšomis prisidėjusi prie šio automobilio įsigijimo. Dėl to teismas atmeta šį ieškovės reikalavimą dėl šio atsakovo įsigyto automobilio pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pripažįsta šį automobilį atsakovo asmeniniu turtu ir neįtraukia į santuokoje dalintiną turtą.Tuo pačiu atmetamas ir ieškovės reikalavimas dėl 10 000 Lt priteisimo už atsakovui tenkantį automobilį.Atsakovas pripažįsta,kad 12 000 Lt kreditą 2014-02-21 SWEDBANK banke paėmęs automobilio pirkimui ir pripažinus šį automobilį jo asmenine nuosavybe, prašo palikti jo asmenine prievole grąžinti likusią 10 000 Lt kredito dalį .Pripažinus automobilį atsakovo asmenine nuosavybe,tuo pačiu jam tik vienam išlieka ir prievolė grąžinti kreditą paimtą šio automobilio pirkimui.