- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 1-826-718/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00765-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- A. S., V. P.
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.7 p., 140 str. 1 d., 187 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustato:
Kaltinamasis G. B. visuotiniai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą: G. B. 2013-05-04 apie 05.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs prie savavališkai pastatyto metalinio garažo, Šilutės pl. 81, Klaipėdos m., priklausančio A. S., atsinešęs butelį su benzinu, padegė jį - per atviras garažo duris įmetė butelį su benzinu į garažo vidų, tai yra tyčia, visuotinai pavojingu būdu, sugadino metalinio garažo vidų su jame buvusiais daiktais, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 500 litų turtinę žalą. Tokiu būdu, įmesdamas degantį butelį į garažo vidų, jis kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nesunkiai sužalojo V. P., kuriam padarytas IIAB laipsnio veido, abiejų sėdmenų ir kairės pėdos nudegimas, apimantis 6-8% kūno paviršaus dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir sukėlė fizinį skausmą D. Š., kuriam apdegė abi rankos, tai yra plaštakų viršus bei abiejų kojų pėdos.
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad D. Š. ir V. P. yra jo pažįstami, jie gyveno metaliniame garaže prie Klaipėdos kartono fabriko. Gegužės mėnesį, dienos neatsimena, vakare su draugais gėrė vyną. Po to nuėjo pas D. Š. ir V. P., jie jį sužalojo ir išvarė. Jis visą naktį vaikščiojo. Auštant ėjo pro benzino kolonėlę, rado tuščią plastmasinį butelį, ir pamatęs, kaip žmogus pilasi benziną, nusprendė padegti garažą, kuriame gyvena D. Š. su V. P.. Degalinėje paprašė nepažįstamo vyriškio įpilti benzino į butelį, davė jam 10 litų, ir vyriškis į butelį įpylė benzino. Nuėjo prie garažo, kuriame gyvena D. Š. ir V. P.. Garažo durys buvo praviros. Ar tuo metu D. Š. su V. P. buvo garaže, jis nežinojo, pažiūrėjo, lygtai nieko nebuvo, bet jis žinojo, kad D. Š. ir V. P. būdavo tame garaže ir nakvodavo. Padegdamas garažą jis nenorėjo sužaloti ar sudeginti D. Š. ir V. P., norėjo tik sudeginti garažą už tai, kad jį D. Š. su V. P. sumušė. Jis dalį benzino išpylė prie durų, butelį su likusiu benzinu numetė į garažo vidų, padegė prie durų išpiltą benziną ir nuėjo. Ar garažas užsidegė, jis nematė. Taip pasielgė todėl, kad norėjo nukentėjusiems atkeršyti už tai, kad nukentėjusieji jį apie tris kartus sumušė. Vėliau sužinojo, kad tuo metu, kai padegė garažą, jo viduje buvo D. Š. su V. P.. Gailisi dėl šio įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka su civiliniais ieškiniais.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis turi garažą, kuris buvo stovi netoli Taros fabriko. Garažu leido naudotis pažįstamiems V. P. ir D. Š., nes jie neturėjo kur gyventi. Gegužės mėnesį pas jį atvyko kriminalistai ir pranešė, kad jo garažas sudegė. Garažas viduje medinis, o iš išorės apkaltas skarda. Prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Lt turtinę žalą. Gaisro metu sudegė baldai, bet neprašo už tai atlyginti. Garažo iki šiol nesutvarkė, reikia nupirkti lentas ir apkalti, tai jam kainuos 500 litų. Kaltinamasis jo atsiprašė, jis atleidžia jam.
Nukentėjusysis V. P. parodė, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl gyveno metaliniame garaže Šilutės plente. Antanas jam leido gyventi garaže, ir jis gyveno kartu su D. Š.. 2013-05-03 vakare jie su D. Š. žaidė kortomis. Ryte, apie 5 valandą D. Š. suko cigaretę ir liepė jam keltis ir pirmas išbėgo iš degančio garažo per ugnį. Iš paskos išbėgo ir jis, jam apdegė kairė koja. Jis iškvietė gaisrinę, greitąją medicinos pagalbą, gulėjo ligoninėje. Iki padegimo pas juos tą naktį iš vakaro du kartus buvo atėjęs G. B., D. Š. jį išstūmė iš garažo, nes jie norėjo miegoti. Kaltinamasis buvo girtas, antrą kartą jis atėjo apie 3 valandą, kai D. Š. jį išstūmė, po to atėjo apie 5 val. ir padegė garažą. D. Š. matė, kaip kaltinamasis padegė ir nuėjo. D. Š. apdegė plaštakos, pėdos. G. B. žinojo, kad jie su D. Š. miega tame garaže. Kaltinamasis jo atsiprašė, jis atleidžia jam.
Iš 2013-05-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – garažas, esantis Šilutės pl.81, Klaipėdoje. Apžiūros metu nustatyta, kad garažo durys atidarytos, garažo viduje apdegę baldai, namų apyvokos daiktai, apanglėję rūbai (b.l. 3-6).
Iš 2013-05-21 specialisto išvados Nr. G 1014/13 (03) matyti, kad V. P. padarytas IIAB laipsnio veido, abiejų sėdmenų ir kairės pėdos nudegimas, apimantis 6-8 % kūno paviršiaus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l.26-27).
Aptarti įrodymai: paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas leidžia daryti išvadą, kad G. B. kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė teismui, kad supykęs ant V. P. ir D. Š. už sumušimą nutarė jiems atkeršyti, padegė garažą, kuriame gyveno D. Š. ir V. P., ar tuo metu D. Š. su V. P. buvo garaže, jis tiksliai nežinojo, tik žinojo, kad D. Š. ir V. P. būdavo tame garaže. Nukentėjusysis V. P. parodė, kad ryte jį pažadino D. Š., išbėgdamas iš degančio garažo per ugnį jis apdegė kairiąją koją. Nukentėjusiųjų, kaltinamojo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto išvadoje, apžiūros protokole. Specialisto išvados, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo V. P. sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina jų parodymus apie nusikaltimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia visuotiniai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiajam V. P. patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Nusikaltimus G. B. padarė tiesiogine tyčia: padegdamas garažą, kuriame gyveno nukentėjusieji, jis suvokė, kad tuo sudaro pavojų žmonių gyvybei ir norėjo taip veikti. Atsiradę padariniai – V. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata, D. Š. sukeltas fizinis skausmas, sugadintas svetimas turtas-sudegintas garažas, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. Nukentėjusiajam V. P. dėl kaltinamojo veiksmų nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo veika dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.7p., nes kaltinamasis naudodamas tokias priemones- padegdamas garažą, kuriame gyveno žmonės, atliko tokius veiksmus, dėl kurių galėjo būti sužalotas ne vienas žmogus. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad grėsmė kitų žmonių sveikatai buvo reali ir kaltinamasis tai suvokė. D. Š. dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, nes apdegė plaštakos, pėdos, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Aplinkybę, kad G. B. įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nes jis nurodė, kad vakare girtavo, nukentėjusiojo V. P. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis tą naktį buvo girtas ir visą naktį vaikščiojo. Ši aplinkybė-G. B. apsvaigimas nuo alkoholio, byloje nustatyta, kaltinime nurodyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam G. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – nusikalstamos veikos yra tyčinės, vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai. Atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamomis veikomis kaltinamasis padarė žalą nukentėjusiesiems, kurios iki šiol neatlygino, į kaltinamojo asmenybę: G. B. yra neteistas, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. B. paskiriant už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 7p. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis. Už fizinio skausmo sukėlimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis arešto bausmė. Už visuotiniai pavojingu būdu sugadintą svetimą turtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str.1 d. 1p. a p.p. bausmės esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bendrintinos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. B. ankščiau neteistas, prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusieji jam atleidžia, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d.2 d. 5 p., kaltinamajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti. G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina, G. B. paleidžiant iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 500 Lt turtinės žalos, kurią sudaro nuostoliai dėl sugadinto garažo. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė materialinę žalą – buvo sugadintas, sudegintas garažas, ir tokia nukentėjusiojo prašoma pinigų suma dėl patirtos žalos yra reali. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamojo kaltės įrodymais, darytina išvada, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaltinamasis privalo nukentėjusiajam atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 680,59 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 7 p. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti areštą 40 parų;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. ir paskirti areštą 40 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str.1 d. 1p. a p.p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę G. B. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią G. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamajam G. B. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą, panaikinti ir G. B. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Priteisti iš G. B. 500 Lt turtinę žalą A. S..
Priteisti iš G. B. 680,59 Lt žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.