Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Atskiruoju skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus 2017 m. spalio 17 d., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. rugsėjo 18 d., priimtus sprendimus.

2.1. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas netinkamai taikė procesines teisės normas bei neištyrė visų byloje surinktų duomenų ir tai turėjo įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas sprendė, jog šiuo atveju formalus įstatymo taikymas pažeidžia asmens teises ir interesus, o teisingumas negali būti vykdomas tik formaliai, todėl remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nagrinėjamu atveju taikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) normas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą.

2.2. Pažymi, kad A. Š. atveju turi būti taikomos kitos, nei yra numatyta įstatymo ir kitos, nei buvo taikomos kitiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, procesinės teisės normos, nes tokiu būdu yra pažeidžiamas teisinio tikrumo principas. Institucijos nuomone, tuo atveju, jei įstatymo leidėjas, siekdamas ginti visų asmenų teises ir interesus, vadovaudamasis Šiaulių apylinkės teismo nurodytais principais ir priimdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, 23¹ ir 23² skirsniais įstatymą, būtų sprendęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo institutu turi teisę pasinaudoti ir tie asmenys, kurie įsiteisėjusiais sprendimais buvo patraukti administracinėn atsakomybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo, galėjo numatyti, kad teisės normos, reglamentuojančios naują institutą – administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą, galiotų ir tiems asmenims, kurie šiuo procesu pasinaudoti neturėjo galimybių.

2.3. Taip pat pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi spręsdamas, kad pareiškėjas A. Š. nepraleido ANK 660 straipsnio 1 dalyje numatyto 6 (šešių) mėnesių termino prašymui dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių paduoti, netinkamai ištyrė ir vertino administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis. Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, kad A. Š. savo procesinėmis teisėmis naudojosi operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai ir nepraleido 6 mėnesių termino paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios, paaiškėjo gavus Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 6 d. raštą, nes tik tuomet jam tapo žinoma, kad neva jis 2007 m. birželio 15 d. padarė administracinį teisės pažeidimą. Šiaulių apylinkės teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas A. Š. į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 8 d. Taigi siekiant konstatuoti, kad A. Š. nepažeidė nustatyto 6 mėnesių termino prašymui dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo paduoti, pareiškėjas apie naujas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima teikti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo sužinoti ne anksčiau nei 2017 m. kovo 8 d. Institucijos nuomone, pareiškėjas A. Š. apie galimai naujai paaiškėjusias aplinkybes, tai yra apie tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė iš jo buvo atimta 2007 m. birželio 20 d. policijos pareigūno nutarimu, sužinojo jau 2017 m. sausio 14 d., kuomet jis kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. Šią aplinkybę nurodė ir Šiaulių apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje. Taigi būtent nuo 2017 m. sausio 14 d. turėjo būti skaičiuojamas įstatymo numatytas 6 mėnesių terminas prašymui dėl bylos atnaujinimo paduoti, kuris šiuo atveju baigėsi 2017 m. liepos 14 d.

2.4. Teigia, jog Šiaulių apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kad neva tik 2017 m. balandžio 6 d. pareiškėjui A. Š. tapo žinoma, kad jis 2007 m. birželio 15 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 3 d. pareiškėjo skunde dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo mėnesio rašto Nr. 40-S-(l.19) ir įpareigojimo iš valstybės registro pašalinti duomenis, adresuotame Šiaulių apygardos administraciniam teismui, nurodyta, kad 2017 m. sausio 14 d. pareiškėjui A. Š. atvykus į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filialą pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, jis iš pareiškėjo buvo paimtas motyvuojant tuo, kad neva dar 2007 metais A. Š. buvo atimta teisė vairuoti, neva dėl to, kad jis vairavo išgėręs ir tai yra užfiksuota duomenų bazėje.

2.5. Taip pat nurodo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Antrojo poskyrio vyresniosios tyrėjos J. Z. 2017 m. sausio 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-06536-17 nurodyta, kad 2017 m. sausio 16 d. buvo gautas A. Š. pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, jog 2017 m. sausio 14 d. jam atvykus į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filialą, sužinojo, jog jo pažymėjimas yra negaliojantis, nes neva 2007 metais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje. Tame pačiame nutarime, kuris A. Š. buvo išsiųstas 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Antrojo poskyrio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta 2007 m. birželio 15 d. Teigia, kad pareiškėjas A. Š. 2017 m. kovo 1 d. kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su reikalavimu dėl įrašo registre panaikinimo, kurio registracijos Nr. 5-AP-230. Reikalavime A. Š. nurodė, kad jis valdo informaciją apie tai, kad 2007 metais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes neva jis vairavo išgėręs. Pažymi, kad šios nurodytos faktinės aplinkybės, paremtos administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, patvirtina, kad pareiškėjas A. Š. žymiai anksčiau nei Šiaulių apylinkės teismas nurodė, tai yra jau nuo 2017 m. sausio 14 d. žinojo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes – 2007 m. birželio 15 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasak Institucijos, A. Š. naudodamasis savo procesinėmis teisėmis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, kaip tai nurodė Šiaulių apylinkės teismas, turėjo pakankamai laiko, t. y. nuo 2017 m. sausio 14 d., pateikti prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau to laiku nepadarė ir praleido ANK 660 straipsnio 1 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą prašymui dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo paduoti.

Šalies argumentai

3.1. A. Š. nurodo, jog su pateiktu atskiruoju skundu kategoriškai nesutinka, nes yra įsitikinęs, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta, todėl jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

3.2. Teigia, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas žinodamas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes ne tik nesiėmė iniciatyvos atnaujinti administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) bylą, bet ir nuolatos sugalvoja formalius (nebūtus) trūkumus, kad tik nereiktų atnaujinti ir nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pastebi, jog pirmiausia, atsisakydami atnaujinti procesą, nurodė, kad neva reikia taikyti anksčiau galiojusio kodekso nuostatas. Dabar jau nurodo, kad neva praleistas senaties terminas, tačiau visiškai nesigilino, jog iš tikrųjų paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios patvirtina, kad administracinį teisės pažeidimą padarė ne jis (A. Š.), o visai kitas asmuo.