Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juratės Gaidytės-Lavrinovič, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“, A. K. (A. K.) skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT, Tarnyba) 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V3-14 sustabdė auditoriaus A. K. (A. K.) auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedė auditoriui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos už tai, kad jis atliekdamas UAB „Limeta“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą ir AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą, pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo bei tarptautinių audito standartų reikalavimus (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Avantus“ ir A. K. (toliau – Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Tarnybos 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. V3-14 bei priteisti teismo išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad Tarnybos direktorius, priimdamas Įsakymą, ignoravo, faktą, jog Ataskaitos išvadose bei į Įsakymą perrašytų TAS pažeidimų, buvo pateiktos ir rekomendacijos Audito įmonei ir Auditoriui: patikslinti Audito įmonės LAR pateiktą metinę ataskaitą; užtikrinti pakankamą atliekamų detaliųjų testų apimties dokumentavimą; Auditoriui audito procedūras atlikti laikantis TAS reikalavimą ir užtikrinti TAS laikymąsi; atliekant audito užduoties dokumentavimą tinkamai dokumentuoti audito užduoties atlikimo procesą; užtikrinti 200-ojo TAS, 15 dalių, 450-ojo TAS 15 dalies b punkto 500-ojo TAS 4, 7 dalių, 510-ojo TAS 3, 6, 8-10 dalių, 550-ojo TAS 13-15, 28 dalių, 700-ojo TAS 6, 12 ir 13 dalies e punkto, 710-ojo TAS 17 dalies nuostatų laikymąsi. Tai reiškia, jog Audito įmonės ir Auditoriaus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo metu nustatytas TAS nesilaikymas UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditų metu nėra nepataisomas ir jis gali ir turi būti ištaisytas įvykdžius Ataskaitoje nurodytas rekomendacijas, dėl to nelaikytinas pagrįstu Įsakymo 2.1 punkto kategoriškumas įvardijus tyrimo metu nustatytus trūkumus tokiais reikšmingais, kurie leidžia skirti pačias griežčiausias poveikio priemones.

2.2. Teigia, kad Įstatymo 56 straipsnis leidžia Tarnybos direktoriui, įvertinus Ataskaitos metų nustatytas aplinkybes, skirti ne poveikio priemonę, bet duoti vieną ar kelis iš šio straipsnio 3 dalyje numatytų nurodymų - pavesti Audito įmonei ar Auditoriui ištaisyti nustatytus finansinių ataskaitų audito trūkumus per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų, pavesti Auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą). Todėl, akivaizdu, kad minėtų Ataskaitos išvadose nurodytų rekomendacijų pobūdis visiškai atitinka galimo reagavimo į finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo išvadas, kuris atitiktų Įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje įvardytus ir leidžia teigti, jog pasiekti kokybiškesnių ir atitinkančių Įstatymo reikalavimus Audito įmonės ir Auditoriaus veiklos rezultatų galima duodant vieną ar kelis Įstatymo šiame straipsnyje numatytų nurodymų.

2.3. Mano, kad Tarnybos direktorius, priimdamas sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, privalėjo atsižvelgti ne tik į finansinių ataskaitų audito trūkumo, Įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą, bet ir į kitas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: nustatytų pažeidimų pasikartojimą ir trukmę; atsakingo fizinio ar juridinio asmens, dėl kurio Įstaiga ketina priimti sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo atsakomybės dydį; Audito įmonės ir Auditoriaus finansinį pajėgumą, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti, ankstesnius finansinių ataskaitų audito trūkumus, pažeidimus duotą (duotus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) skirtą (skirtas) poveikio priemonę (priemones); ar Audito įmonei ir Auditorius bendradarbiavo su AVNT; Audito įmonės ir Auditoriaus atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

2.4. Pažymi, kad vadovaujantis Ataskaitos duomenimis galima daryti išvadą, kad tyrimo metu ir buvo įvertinti Auditoriaus gebėjimai teorines žinias taikyti praktikoje bei pateiktos rekomendacijos kaip ir kokiais būdais galima būti pašalinti Auditoriaus praktinių žinių trūkumus, tačiau joje nebuvo nieko pasakyta, kad Auditoriaus žinios yra tokio lygio, jog reikalauja egzamino perlaikymo, todėl Įsakymu paskirta poveikio priemonė – audito kvalifikacinio egzamino perlaikymas yra akivaizdžiai perteklinė ir neužtikrina Auditoriaus darbo kokybės tobulėjimą. Todėl, sustabdžius Auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedus jam perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą, jokiais būdais nebus užtikrinta Audito įmonės ir Auditoriaus atliekamų finansinių ataskaitų audito kokybę. Auditorius yra garbaus amžiaus asmuo, kuriam iki pensijinio amžiaus liko mažiau negu dveji metai, todėl audito kvalifikacinio egzamino perlaikymas per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį, tikslu patobulinti jo gebėjimus teorines žinias pritaikyti praktikoje, yra visiškai beprasmė poveikio priemonė, turint omenyje, kad visą šį laikotarpį Auditorius negalės vykdyti audito veiklos. Be to, nrodytų aplinkybių visumą leidžia Pareiškėjams teigti, jog A. Į. paskirta poveikio priemonė už jame nurodytus Įstatymo pažeidimus yra nepagrįstą, neadekvati ir per griežta ir todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

3. Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, prašė skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad esamu atveju Pareiškėjų atliktų auditų kokybės tyrimas buvo inicijuotas atsižvelgiant į jų atliktų audito peržiūros metu nustatytus atliktų auditų trūkumus, o skunde peržiūros metu nustatytų atliktų audito kokybės trūkumų, kurių pagrindu buvo priimtas Tarnybos sprendimas dėl tyrimo inicijavimo, Pareiškėjai neginčija, todėl jų teiginių, jog Tarnybos sprendimas dėl tyrimo inicijavimo neatitinka teisėtumo reikalavimų ir, jog jo pagrindu inicijuotas finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas pradėtas neteisėtai, nėra pagrindo laikyti pagrįstais.

3.1. Pažymi, kad esamu atveju, Ataskaitoje nurodytos rekomendacijos susijusios su Audito įstatymo ir TAS reikalavimų vykdymu yra bendro pobūdžio ir nukreiptos į ateitį, o ne su tikslu, jog būtų ištaisyti Tarnybos tyrimo metu nustatyti atliktų auditų trūkumai. Akcentuotina, kad Ataskaitoje jokių rekomendacijų ištaisyti Tarnybos tikrintų audito trūkumus ir išvadų, jog tyrimo metu nustatyti trūkumai gali būti ištaisyti, Pareiškėjai Tarnybai nepateikė. Todėl, Pareiškėjų teiginiai, kad sustabdžius pareiškėjo A. K. pažymėjimo galiojimą, rekomendacijų įgyvendinimas tampa neįmanomas ir tokiu būdu ir pati Ataskaita ir joje teikiamos rekomendacijos tampa beprasmiškomis, yra nepagrįsti, nes minėtomis rekomendacijomis, pareiškėjas galės vadovautis įvykdęs skundžiamu įsakymu paskirtą poveikio priemonę. Ataskaitoje nurodytos rekomendacijos, patikslinti pareiškėjos UAB „Avantus“ LAR pateiktą audito įmonės metinę ataskaitą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, pateikiant teisingą informaciją, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos UAB „Avantus“ LAR pateiktoje metinėje ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 informacija neatitinka tyrimui pateiktos informacijos dėl pareikštų auditoriaus nuomonių apie metines finansines ataskaitas per 2019 metus, pažymi, kad šią rekomendaciją Pareiškėja UAB „Avantus“ šiuo atveju gali įvykdyti, nes UAB „Avantus“ veikla nėra sustabdyta, todėl ir šiuo pagrindu Pareiškėjų teiginiai, kad sustabdžius Pareiškėjo A. K. pažymėjimo galiojimą, rekomendacijų įgyvendinimas tampa neįmanomas ir tokiu būdu ir pati Ataskaita ir joje teikiamos rekomendacijos tampa beprasmiškomis, yra nepagrįsti.

3.2. Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra viešojo administravimo subjekto diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (LVAT admistracinėse bylose: Nr. A-415-2203-06, Nr. A-662-1030-14). Esamu atveju, Tarnybos direktorius, skundžiamame įsakyme konstatavęs, kad Pareiškėjai pažeidė Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kadangi nesilaikė skundžiamo įsakymo 1.1.1. – 1.1.28. punktuose nurodytų TAS reikalavimų, Audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes UAB „Limeta“ 2018 metų finansinių ataskaitų ir AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 2018 metų finansinių ataskaitų auditų darbo dokumentai pildyti formaliai, neatidžiai ir aplaidžiai, Audito įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą, įvertinęs Audito įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, pagrįstai skyrė pareiškėjui A. K. Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę. Tarnybos vertinimu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro skundžiamo įsakymo ir paskirtos poveikio priemonės neteisėtais ar nepagrįstais, o Pareiškėjai iš esmės skunde nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, ar bent kiek įtikinamų argumentų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai konstatavusi pažeidimus ir už juos paskyrusi neproporcingą poveikio priemonę. Esamu atveju, priešingai, Pareiškėjai skundo argumentuose pripažįsta Tarnybos konstatuotus pažeidimus ir jų neginčija. Todėl, šiuo atveju skundžiamu įsakymu Pareiškėjui A. K. skirta poveikio priemonė yra proporcinga konstatuotiems pažeidimams ir keisti skundžiamu įsakymu paskirtos poveikio priemonės, vadovaujantis Pareiškėjų išdėstytais teiginiais, nėra pagrindo.

3.3. Pareiškėjo A. K. finansinio pajėgumo aplinkybė buvo vertinta ir buvo nustatyta, kad finansinis pajėgumas sprendimui dėl poveikio priemonės skyrimo įtakos neturi, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų, už kuriuos Tarnyba siūlytų skirti piniginę baudą. Kitaip tariant, šiuo atveju Tarnyba laikosi pozicijos, kad jos sprendimui Pareiškėjo A. K. finansinis pajėgumas įtakos neturi, nes sprendimui dėl poveikio priemonės skyrimo įvykdymui nėra aktualus Pareiškėjų finansinis pajėgumas. Tarnybos įsitikinimu, tai, kad priėmus skundžiamą įsakymą Pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, nereiškia, kad Tarnyba finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo metu nenustačiusi pažeidimų, už kuriuos būtų siūloma skirti poveikio priemonę - piniginę baudą ir kurios įvykdymui būtų aktualus audito įmonės ir auditoriaus finansinis pajėgumas, turėjo kitaip vertinti Pareiškėjo A. K. finansinio pajėgumo aplinkybę nei buvo įvertinta. Be to, skundžiamu įsakymu buvo sustabdytas Pareiškėjo A. K. pažymėjimo galiojimas, tačiau skundžiamu įsakymu nebuvo sustabdytas Pareiškėjos UAB „Avantus“ pažymėjimo galiojimas, ir Pareiškėjams priėmus atitinkamus sprendimus, Pareiškėjos UAB „Avantus“ veikla nebus neišvengiamai paralyžiuota, taip kaip bando įrodyti Pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad patys Pareiškėjai į bylą pateikia jau po skundžiamo įsakymo priėmimo sudarytas finansinių ataskaitų audito paslaugų teikimo sutartis, kas Tarnybos įsitikinimu, paneigia Pareiškėjų skunde nurodytus argumentus susijusius su UAB „Avantus“ veikla ir jos vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V3-14, kuriuo sustabdė auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimą; pavedė auditoriui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“ buvo priimtas įvertinus 2019 m. atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus, Lietuvos auditorių rūmų (toliau – LAR) siūlymą, pateiktą 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 1.9-S1024 „Dėl 2019 metų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų rezultatų“ ir 2020 m. spalio 13 d. vykusio posėdžio metu pateiktą Audito priežiūros komiteto nuomonę, įformintą 2020 m. spalio 21 d. protokolo nutarimu Nr. A1-6.

5.1. Tarnyba 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. (7.11.) D2-626 informavo Pareiškėjus apie pradedamą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ir paprašė iki 2021 m. balandžio 2 d. (finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo pradžios) pateikti Tarnybai atliktų finansinių ataskaitų auditų, tikrintų auditoriaus kontrolieriaus 2019 metais atlikto audito peržiūros metu, audito darbo dokumentus.

5.2. Pareiškėjai 2021 m. kovo 29 d. prašymu prašė Tarnybos pateikti Tarnybos sprendimą Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“. Todėl, Tarnyba, 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. (7.11) D2-791 pateikė Tarnybos sprendimą Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“.

5.3. Tarnyba 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (7.11 Mr) D2-821 kreipėsi į Lietuvos auditorių rūmus (toliau - ir LAR) su prašymu pateikti informaciją ir dokumentus dėl Pareiškėjų. To

5.4. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 2 d. pateikė Tarnybai pranešimą, kad pateikė skundą VAAT dėl Tarnybos sprendimo Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“.

5.5. LAR 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 1.9.-S0322 pateikė Tarnybai prašomą informaciją.

5.6. Tarnyba 2021 m. balandžio 28 d. Tarnybos pažyma Nr. A2-33 nusprendė sustabdyti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą iki 2021 m. gegužės 20 d., nes Pareiškėjai iki 2021 m. balandžio 2 d. nepateikė prašomos informacijos. Todėl, Tarnyba 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (7.11) D2-1128 pakartotinai paprašė Pareiškėjų iki 2021 m. gegužės 20 d. pateikti Pareiškėjų atliktų finansinių ataskaitų auditų, tikrintų auditoriaus kontrolieriaus 2019 metais atlikto audito peržiūros metu, darbo dokumentus.

5.7. Tarnyboje 2021 m. gegužės 11 d. gautas Pareiškėjo atstovo 2021 m. gegužės 10 d. raštas dėl audito kokybės tyrimo, kuriuo buvo paprašyta Tarnybos raštu Nr. (7.11) D2-1128 nustatytą 2021 m. gegužės 20 d. terminą darbo dokumentams pateikti, pratęsti iki 2021 m. birželio 10 d., nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas atskirasis skundas dėl VAAT 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Pareiškėjų skundą ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas atskirąjį skundą nagrinės 2021 m. gegužės 26 d.

5.8. Tarnyba 2021 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (7.11 Mr) D2-1289 informavo Pareiškėjo atstovą, jog prašymo netenkins, nes Tarnyba jau buvo nustačiusi papildomą terminą finansinių ataskaitų auditų darbo dokumentams pateikti ir teisės aktai nenustato galimybės nestabdyti pažymėjimų galiojimo nesudarius sąlygų atlikti finansinių ataskaitų audito tyrimą.

5.9. Pareiškėjai 2021 m. gegužės 20 d. perdavimo – priėmimo aktu perdavė Tarnybai 2018 metais atliktų auditų darbo dokumentus.

5.10. Tarnyba 2021 m. birželio 9 d. pažyma Nr. A2-46 sustabdė finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą nuo 2021 m. birželio 7 d. iki kols išnyks aplinkybės dėl kurių jis buvo sustabdytas, t. y. iki tyrime dalyvaujančio Tarnybos darbuotojo nedarbingumo laikotarpio pabaigos ir apie tai raštu informavo Pareiškėjus.

5.11. Tarnyba 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. (7.11 Mr) D2-1883 kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras su prašymu pateikti UAB „GKG-3“ ir UAB „Limeta“ 2018 metų finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadų kopijas ir 2021 m. liepos 26 d. raštu gavo Valstybės įmonės Registro centro prašomą informaciją. Taip pat Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (7.11 Mr) D2-2108 kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras su prašymu pateikti auditoriaus išvados dėl AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ ir 2017 metų finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadų dėl UAB „Limeta“ bei 2017 metų ir 2019 metų finansinių ataskaitų kopijas ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu gavo prašomą informaciją.

5.12. Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (7.11 Mr) D2-2163 informavo Pareiškėjus apie atnaujintą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą bei paprašė pateikti papildomus dokumentus. Taip pat Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (7.11 Mr) D2-2184 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą ir 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu gavo prašomą informaciją.

5.13. Pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 24 d., rugsėjo 27 d., rugsėjo 29 d., spalio 15 d. raštais pateikė Tarnybai atsakymus į finansinių ataskaitų kokybės tyrimo metu kilusius klausimus ir pateikė papildomus dokumentus.

5.14. Tarnyba, įvertinusi surinktą medžiagą, 2021 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (7.11 Mr) D2-2757 pateikė Pareiškėjams finansinių ataskaitų kokybės tyrimo ataskaitos projektą ir nurodė, kad pagal Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto direktoriaus 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V3-14 „Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 46 punktą, atsiliepimus dėl audito kokybės tyrimo ataskaitos projekto Pareiškėjai turi teisę pateikti per 5 darbo dienas po jo įteikimo dienos.

5.15. Pareiškėjai 2021 m. lapkričio 9 d. raštu sutiko su finansinių ataskaitų kokybės tyrimo ataskaitos rekomendacijomis, todėl Tarnyba 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą Nr. A2-73 (toliau – ir Ataskaita) ir 2021 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (7.11) D2-2897 ją pateikė Pareiškėjams, pasiūlė pateikti paaiškinimus dėl minėtos ataskaitos iki 2021 m. lapkričio 24 d. bei informavo, jog Audito priežiūros komiteto posėdis, į kurį kviečiami Pareiškėjai ir kuriame bus svarstomi tyrimo Ataskaitoje nustatyti trūkumai, vyks 2021 m. gruodžio 6 d. 10 val.

5.16. Pareiškėjai 2021 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. D1-4863 informavo Tarnybą, kad jie sutinka su Ataskaitos rekomendacijomis ir dėl šios priežasties Audito priežiūros komiteto posėdyje nedalyvaus.

5.17. Tarnyba 2021 m. lapkričio 24 d. teikimu Nr. A2-76 kreipėsi į Audito priežiūros komitetą dėl nuomonės pateikimo ir 2021 m. gruodžio 14 d. gavo parengtą Audito priežiūros komiteto protokolą Nr. A1-7.

5.18. Tarnybos direktorius, įvertinęs surinktą medžiagą 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V3-14 sustabdė auditoriaus A. K. (A. K.) auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedė auditoriui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos už tai, kad jis atliekdamas UAB „Limeta“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą ir AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą, pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo bei tarptautinių audito standartų reikalavimus..

6. Pareiškėjų teigimu, Tarnybos direktorius, priimdamas sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, privalėjo atsižvelgti ne tik į finansinių ataskaitų audito trūkumo, Įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą, bet ir į kitas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, Įsakymu paskirta poveikio priemonė – audito kvalifikacinio egzamino perlaikymas yra akivaizdžiai perteklinė, neužtikrina Auditoriaus darbo kokybės tobulėjimą, be to, sustabdžius Auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedus jam perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą, jokiais būdais nebus užtikrinta Audito įmonės ir Auditoriaus atliekamų finansinių ataskaitų audito kokybę.

7. Tarnyba su Pareiškėjų teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad skundžiamu įsakymu buvo sustabdytas Pareiškėjo A. K. pažymėjimo galiojimas, tačiau skundžiamu įsakymu nebuvo sustabdytas Pareiškėjos UAB „Avantus“ pažymėjimo galiojimas, ir Pareiškėjams priėmus atitinkamus sprendimus, Pareiškėjos UAB „Avantus“ veikla nebus neišvengiamai paralyžiuota, taip kaip bando įrodyti Pareiškėjai.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas), Viešojo administravimoįstatymas (toliau – ir VAĮ), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2017 m. kovo 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. V3-14 „Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Toliau – ir Aprašas), Tarptautinis auditų standartas (toliau – ir TAS)

8.1. Audito įstatymo VI skirnyje yra numatyti finansinių ataskaitų audito tikslai, tarptautiniai audito standartai, konsoliduotųjų finansinių atsakaitų auditas ir auditoriaus Ataskaita su rekomendacijomis. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatyta, kad finansinių ataskaitų audito tikslai yra šie: nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus; nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad atlikdami pelno siekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė taip pat: pateikia nuomonę, ar metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas), kiek nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme), arba įmonės veiklos ataskaita, nurodyta Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, parengti laikantis teisės aktų reikalavimų; pateikia nuomonę, ar metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime), kiek nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme), arba įmonės veiklos ataskaitoje, nurodytoje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis. Šio Įstatymo 33 straipsnis numato, kad auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų.

9. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovė ginčijamą Įsakymą priėmė, atsižvelgdama į atlikto audito tyrimo, pradėto Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“, metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, išdėstytą Ataskaitoje bei remdamasis Audito priežiūros komiteto posėdyje priimtu Audito priežiūros komiteto 2021 m. gruodžio 14 d. protokolu Nr. A1-7. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovė išsamiai įvertino faktines auditų atlikimo aplinkybes bei tinkamai taikė TAS nuostatas bei padarė išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė Audito įstatymo bei TAS reikalavimų. Atsakovė, atlikdama audito kokybės tyrimus, vadovavosi Audito įstatymo nuostatomis, kuriose nurodyta, kad finansinių ataskaitų auditas, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra ir tyrimas bei priimti sprendimai dėl gautų skundų vykdomi pagal šio Įstatymo nuostatas. Atsakovė taipogi vadovavosi Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 57 straipsniu, 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Tarnybos Aprašo 60 punktu, įvertino finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, išdėstytus 2021 m. lapkričio 15 d. finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje Nr. A2-73, atsižvelgė į 2021 m. gruodžio 6 d. vykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje pateiktą nuomonę, įformintą 2021 m. gruodžio 14 d. Audito priežiūros komiteto protokolo nutarimu Nr. A1-7-1. Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad auditas atliekamas pagal tarptautinius audito standartus. Audito įmonė privalo laikytis Tarptautinio kokybės kontrolės standarto (Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). A. K. atliekant UAB „Limeta“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą ir AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo bei tarptautinių audito standartų reikalavimai.

10. Teismas pažymi, kad nustatytų ataskaitoje Audito įstatymo ir TAS pažeidimų, siūlomų rekomendacijų Pareiškėjai neginčijo, raštu sutiko su Ataskaitos rekomendacijomis ir dėl šios priežasties Audito priežiūros komiteto posėdyje nedalyvavo, pažeidimų neginčija pateikdamos skundą teismui, teismo posėdyje pripažino nustatytus pažeidimus. Todėl, teismas dėl ataskaitoje konstatuotų pažeidimų plačiau nepasisakys, tačiau atsakys į Pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus.

11. Pareiškėjų teigimu, Tarnybos sprendimas dėl tyrimo inicijavimo neatitinka teisėtumo reikalavimų, pradėtas neteisėtai, o sustabdžius Pareiškėjo A. K. pažymėjimo galiojimą, rekomendacijų įgyvendinimas tampa neįmanomas, pati Ataskaita ir joje teikiamos rekomendacijos tampa beprasmiškomis.

11.1. Teismas negali sutikti su šiais Pareiškėjų teiginiais, nes tyrimas pradėtas Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. TS-4, o parengtoje Ataskaitoje nurodytos rekomendacijos susijusios su Audito įstatymo ir TAS reikalavimų vykdymu yra bendro pobūdžio ir nukreiptos į ateitį, o ne su tikslu, jog būtų ištaisyti Tarnybos tyrimo metu nustatyti atliktų auditų trūkumai. Be to, Ataskaitoje jokių rekomendacijų ištaisyti audito trūkumus ir išvadas, Tarnyba nepateikė, todėl Pareiškėjų teiginiai, yra nepagrįsti, nes minėtomis rekomendacijomis, Pareiškėjas A. K. galės vadovautis įvykdęs ginčijamu įsakymu paskirtą poveikio priemonę.

11.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Ataskaitoje nurodytos rekomendacijos, patikslinti bendrovės „Avantus“ LAR pateiktą audito įmonės metinę ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pateikiant teisingą informaciją, atsižvelgus į bendrovės „Avantus“ LAR pateiktoje metinėje ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. informacija neatitinka tyrimui pateiktos informacijos dėl pareikštų auditoriaus nuomonių apie metines finansines ataskaitas per 2019 metus, teismas laiko, kad šią rekomendaciją bendrovė „Avantus“ pilnai gali įvykdyti, nes jos veikla nėra sustabdyta.

12. Pareiškėjų manymu, ginčijame įsakyme yra formaliai nurodytos aplinkybės, į kurias turėjo atsižvelgti Tarnybos direktorius priimdamas įsakymą, tačiau šios aplinkybes nebuvo tinkamai įvertintos parenkant poveikio priemonę, nes parinkta poveikio priemonė nėra adekvati nustatytiems pažeidimams, Pareiškėjui A. K. nurodymų ir (ar) poveikio priemonių ankstesniais laikotarpiais nebuvo skirta, kas reiškia, jog nėra duomenų leidžiančių manyti, kad paskyrus vieną ar kelis Audito įstatymo 56 straipsnio 3 dalies numatytų nurodymų, t. y. parinkus švelnesnę reagavimo į Audito įstatymo nesilaikymą veikloje priemonę, A. K. išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dėl tyrimo metu nustatytų Audito įstatymo pažeidimų, kuriuos galima ištaisyti įvykdžius Ataskaitoje nurodytas rekomendacijas, be to, niekas nenukentėjo ir niekam nebuvo padaryto jokios žalos.

12.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra viešojo administravimo subjekto diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (LVAT administracinėje byloje A-662-1030-14). Todėl, Tarnybos direktorius, ginčo įsakyme pagrįstai konstatavo, kad Pareiškėjai pažeidė Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nesilaikė TAS reikalavimų), Audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes UAB „Limeta“ 2018 metų finansinių ataskaitų ir AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 2018 metų finansinių ataskaitų auditų darbo dokumentai buvo pildyti formaliai, neatidžiai ir aplaidžiai, o įvertinęs Audito įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, pagrįstai skyrė Pareiškėjui A. K. Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę.

12.2. Teismo vertinimu, Tarnybos direktoriaus naudojimasis diskrecija nedaro ginčo įsakymu paskirtos poveikio priemonės neteisėta. Tuo tarpu Pareiškėjai nei skunde, nei teismo posėdyje nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų argumentų bei įrodymų, kad Tarnybos direktorius įgyvendindamas savo diskrecijos teisę būtų padaręs teisės taikymo klaidų ar būtų netinkamai nustatęs pažeidimus bei paskyręs neproporcingą poveikio priemonę. Priešingai, Pareiškėjai tiek tyrimo metu, tiek skunde, tiek teismo posėdyje, Tarnybos nustatytus pažeidimus pripažįsta, jų neginčija, todėl ginčo įsakymu A. K. paskirta poveikio priemonė yra proporcinga, jos naikinti ar keisti, vadovaujantis Pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

13. Teismas kritiškai vertina Pareiškėjų argumentus dėl A. K. finansinio pajėgumo, dėl patirtų neigiamų pobūdžio paekmių, nes šiuo atveju poveikio priemonės taikymui nėra reikšmingi. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos įsakymu buvo sustabdytas A. K. pažymėjimo galiojimas, tačiau nebuvo sustabdytas bendrovės „Avantus“ pažymėjimo galiojimas, todėl Pareiškėjams priėmus atitinkamus sprendimus, bendrovės „Avantus“ veikla apskritai nėra apribota, kaip teigia Pareiškėjai. Be to, Pareiškėjai į bylą yra pateikę jau po ginčo įsakymo priėmimo sudarytas finansinių ataskaitų audito paslaugų teikimo sutartis, kas paneigia nurodytus argumentus susijusius su bendrovės „Avantus“ veikla ir jos vykdymu.

14. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad ginčijamas 2021 m. gruodžio 20 d. Įsakymas Nr. V3-14 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytas teisės aktų nuostatas, atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas.

15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne Pareiškėjų naudai, todėl jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, ir 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Henrikas Sadauskas Indrė Žvaigždinienė