Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria jo skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, kuriuo Z. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 241 straipsnio 1 dalį skirta 250 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą Z. K. už tai, kad pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktą Nr. PA75-40 buvo nustatyta, jog Medžiotojų klubas ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formos KIT709 už 2018 ir 2019 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai iki teisės aktuose nustatytų terminų. Tokie Z. K. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatas ir atitinkantys administracinio nusižengimo numatyto ANK 241 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

2. 2021 m. rugsėjo 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė priėmė nutarimą, kuriuo Z. K. pagal ANK 241 straipsnio 1 dalį skyrė 250 Eur baudą.

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. K. skundo netenkino ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir nutraukti administracinę teiseną.

4.1. Teigia, kad teismas selektyviai vertino byloje nustatytas aplinkybes, o būtent neteisingai įvertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I3-2810-860/2021 konstatuotą aplinkybę, jog medžiojamųjų gyvūnų išteklių deklaracijos laiku nepateko į apskaitos sistemą ne dėl apelianto kaltės, o dėl kitų aplinkybių visumos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad mokėtinos sumos apskaičiuojamos atlikus deklaracijų formavimą VMI sistemoje. Deklaracija buvo pildoma ir pateikiama elektroniniu būdu. Tikėjosi, kad užpildyta deklaracija pateikta VMI tinkamai, o popierinį deklaracijos variantą atsispausdino ir laikė prie medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Šiuo atveju neįvertinta aplinkybė, jog deklaracija galėjo būti nepateikta dėl techninės ar žmogiškosios klaidos. Ankstesniais metais deklaraciją teikdavo klubo kasininkas.

4.2. Pripažįsta, kad aktualiu atveju deklaraciją 2020 metais elektroniniu būdu teikė pats asmeniškai, nes to padaryti klubo atstovas negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Suformavo deklaraciją ir pagrįstai manė, kad įkėlė ją į sistemą. Deklaracijoje apskaičiuotą mokestį medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo. Tai, kad mokėtina suma apskaičiuota tinkamai ir tai, jog nesuformavus deklaracijos to padaryti neįmanoma, konstatuota minėtame administracinio teismo sprendime. Todėl mano, kad rūpestingai ir apdairiai vykdė visus veiksmus, susijusius su deklaracijos teikimu ir mokestinės prievolės įvykdymu. Apie tai, kad deklaracijos nėra sistemoje sužinojo tik iš institucijos atstovų žiniasklaidai pateikto pranešimo. Popierinę deklaracijos formą teismui pateikė kaip įrodymą, jog deklaraciją suformavo laiku. Nurodo, kad neturėjo galimybių patikrinti ar deklaracija priimta į apskaitą. Mokestinę prievolę įvykdė tinkamai, o iš mokesčių administratoriaus jokių pranešimų negavo.

5. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliantas padarė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo tvarkos pažeidimą. Administracinis teismas sprendime konstatavo, jog medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir laiku sumokėjo mokesčius už 2018 ir 2019 metų medžiojamų gyvūnų išteklius, tačiau laiku nepateikė deklaracijų. Teismas pažymėjo, jog už deklaracijų nepateikimą laiku atsakingiems asmenims yra nustatyta administracinė atsakomybė, tiesiog tai savaime negali lemti mokesčio didesniu tarifu. Kitaip tariant, deklaracijų nepateikimas laiku, laikytinas formaliu jei laiku sumokėti mokesčiai, tačiau nagrinėjant administracinės atsakomybės klausimą, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta imperatyvi pareiga tokio mokesčio mokėtojui užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti šį mokestį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. Išanalizavęs administracinio nusižengimo medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog Z. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta byloje surinktais ir apylinkės teismo posėdyje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais ir jų visuma. Priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybė, jog medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir laiku sumokėjo mokestį už valstybinius gamtos išteklius už 2019 metus, nešalina apelianto, kaip šio klubo pirmininko, administracinės atsakomybės už tai, jog deklaracijos už 2019 metus jis teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė laiku, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d. Byloje apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog Z. K. deklaraciją už 2019 metus pateikė 2020 m. lapkričio 11 d.

8. Deklaratyviai akcentuodamas žmogiškosios ir (ar) techninės klaidos galimybę, teikiant deklaraciją elektroniniu būdu, apeliantas siekia sumenkinti savo neatsargią kaltę dėl padaryto deklaravimo tvarkos pažeidimo. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Todėl kaip pagrįstas vertinamas institucijos atsiliepimo argumentas, jog įstatymas numato imperatyvią pareigą tokio mokesčio mokėtojui užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti šį mokestį.

9. Jokių motyvų ar išvadų dėl apelianto ar kitų medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų (ne)kaltės dėl laiku nepateiktos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos, apelianto nurodytame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendime, nėra. Todėl apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina ir interpretuoja šį sprendimą, teigdamas, jog jame pasisakyta apie jo nekaltumą dėl deklaracijos nepateikimo mokesčių inspekcijai. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia pagrįstai teigti, jog būtent apeliantas turėjo pareigą laiku pateikti aktualią deklaraciją mokesčių inspekcijai ir įsitikinti, kad šią pareigią jis atliko tinkamai. Beje, mokesčių administratorius neturėjo pareigos privalomai priminti apeliantui apie deklaracijos pateikimo terminus. Galiausiai, jokių įrodymų apie skunde minimas objektyvias priežastis, sukliudžiusias laiku pateikti deklaraciją, Z. K. nepateikė.

10. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog aktualų nusižengimą Z. K. padarė, tačiau nepagrįstai nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalyje reglamentuotos teismo teisės. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

11. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog dėl deklaracijos nepateikimo laiku mokestį už valstybinius gamtos išteklius medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo valstybei tinkamai ir laiku, kartu įvertinus tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą Z. K. padarė pirmą kartą, ir byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apygardos teismas konstatuoja, jog Z. K. institucijos nutarimu skirta net ir minimali sankcijoje numatyta 250 Eur bauda yra neproporcinga aktualaus administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumui. ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Z. K. už padarytą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo tvarkos pažeidimą paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Tokia nuobauda turės prevencinį poveikį. Dėl to Z. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama apylinkės teismo nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir Z. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 241 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis neskundžiama.