Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-332-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
1A-58-332-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Virginija Žindulienė, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
P. M.
Nukentėjusysis
J. J. Š., S. T.
Civilinis ieškovas
E., E. T., S. T., J. Š.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė, Vytautas Blažaitis, Irina Petkienė
Kategorijos
Kopija

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-332/2011

Teisėja: Raimonda Andrulienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,nuteistajam P. M. , jo gynėjai advokatei Irinai Petkienei,nukentėjusiajam J. J. Š. , jo atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui,nukentėjusiajam S. T. , jo atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-0 nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. – laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., P. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams E. T. ir S. T. priteista 12110,40 Lt, iš P. M. nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams E. T. ir S. T. priteista 300 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. M. nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui J. Š. priteista 78273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams E. T. ir S. T. priteista 1726,60 Lt, iš P. M. nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovam E. T. ir S. T. priteista kiekvienam po 78273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš P. M. priteista 360 Lt nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų valstybei už nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams E. T. ir S. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas už tai, kad 2008-09-07, apie 00.40 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,50 promilių etilo alkoholio), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairuodamas A. T. priklausantį automobilį „O. O. " (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, tuo pažeisdamas KET 19 punkto reikalavimus, viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas didesniu nei 91 km/h greičiu, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į kairėje kelio pusėje esantį pakelės medį, dėl ko žuvo automobilio keleivis A. T. ir keleivė R. T. . Ši P. M. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas – teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atmetė liudytojos O. K. – M. parodymus, o jo pateiktą garso įrašą atsisakė priimti. Nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, jis nėra kaltas dėl avarijos, tad iš jo neturėjo būti priteisti ir civiliniai ieškiniai.

Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog abiejų žuvusiųjų T. kraujyje buvo rasta alkoholio. 2008-09-06 vakare šventė jo žmonos J. M. gimtadienį. Be kitų asmenų, dalyvavo A. T. su R. T. . Kadangi įprastai po tokių švenčių tarp T. ir M. kildavo visokių nesusipratimų, jis slapčia įrašinėjo pokalbius. Apie vidurnaktį R. T. pareiškė norinti šampano, reikalavo, kad jis ir jos sutuoktinis važiuotų į parduotuvę. Jis su A. T. atsisakinėjo. Po ilgai trukusio įkalbinėjimo A. T. sutiko vežti sutuoktinę į parduotuvę. Už vairo sėdo A. T., o jis pats – ant galinės automobilio sėdynės. Kadangi pievoje jis vaikščiojo, mūvėdamas tik kojines, jo sutuoktinė į automobilio priekį keleivio pusėje įdėjo šlepetes. Pridėtas garso įrašas ir pokalbių iššifravimas patvirtina, jog jis kategoriškai nesutiko vairuoti. Taigi, jis automobilio nevairavo – jį vairavo A. T. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai bei visi kiti liudytojai nematė paties eismo įvykio, visi atvyko po jo, todėl jų parodymus, kad už vairo sėdėjo jis, teismas turėjo vertinti kritiškai.

Prieš autoįvykį (duomenys neskelbtini) prie visą parą dirbančios parduotuvės jį ir T. matė liudytoja O. K. – M. Ji teisme patvirtino, kad už vairo sėdo aukštesnis vyras, t.y. A. T. – jis ir atvairavo automobilį iki parduotuvės. Pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymus vertino kritiškai, kaip neatitinkančius kitų byloje užfiksuotų duomenų visumos – neva lavonų ir jo buvimo vietos iš karto po įvykio bei jo šlepetės vairuotojo pusėje tai paneigia. Pažymi, kad autoįvykio metu šlepetės galėjo iš keleivio pusės nukristi į vairuotojo pusę, o jis galėjo nuo galinės sėdynės per lūžusį automobilį iškristi į priekį, o A. T. užstrigti tarp sėdynių.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. T. kūne rasti sužalojimai padaryti kūno priekiu, dalinai dešiniu šonu, kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar paviršiumi. Sėdint galinėje sėdynėje, tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti.

Teismas netinkamai vertino specialisto 2009-06-02 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jog eismo įvykio metu P. M. galimai sėdėjo automobilio „O. O. " vairuotojo vietoje ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tai yra akivaizdus jo kaltės įrodymas.

Jo drabužių mikrodalelių radimas ant vairuotojo sėdynės teismo negalėjo būti vertinamas, kaip paskutinio sėdėjusio asmens drabužių pėdsakų buvimas. Reikėjo įvertinti visus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis, liudytojai J. M. , R. Š. ir kiti patvirtino, jog jis nuolat vairuodavo T. automobilį, net ir kelios dienos iki autoįvykio, kad su tais pačiais drabužiais vaikščiojo visą savaitę, taigi jo drabužių mikrodalelės galėjo likti, jam anksčiau vairuojant A. T. priklausantį automobilį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo rūbų pluošto dalelės, paliktos, vairuojant anksčiau, turėjo būti panaikintos sėdynėje atsisėdus A. T. , kad rastos rūbų mikrodalelės yra atsiradusios, jam (P. M. ) vairuojant automobilį betarpiškai prieš avariją.

Teismo posėdyje nuteistasis P. M. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, nukentėjusieji J. J. Š. , S. T. ir jų atstovai advokatai prašė nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus, taip pat tinkamai ir teisingai įvertino nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą.

P. M. kaltė, įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais: teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojų – Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų A. Z. , D. M. , L. V. , taip pat į eismo įvykio vietą iškart po įvykio atėjusių R. Š. , V. Š. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 9-19 l.), specialistų išvadomis, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad P. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,50 promilių etilo alkoholio), vairavo A. T. priklausantį automobilį „O. O." (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas didesniu nei 91 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į kairėje kelio pusėje esantį pakelės medį, dėl ko žuvo automobilio keleiviai A. T. ir R. T.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „O. O.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo didesniu nei 91 km/h greičiu <...> (duomenys neskelbtini) kryptimi. Artėjant 28 km 963 m, automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę ir dešiniuoju šonu (ties dešinės pusės galinėmis durelėmis) susidūrė su medžiu. Susidūrimo momentu automobilis sukosi pagal laikrodžio rodyklę, t. y. aplink medį, ir lūžo į dvi dalis. Galinė automobilio dalis likos ties medžiu. Atsiskyrusi priekinė automobilio dalis pro medžio kairę pusę žolynu toliau judėjo autobusų stotelės link, paskui užvažiavo ant autobusų stotelės trinkelių grindinio, kliudė kelio ženklą 548 „Stotelė“, pakeitė judėjimo kryptį į dešinę pusę ir, judėdama smailiu kampu iš kairės į dešinę menamos kelio ašinės linijos atžvilgiu, grįžo į kelio važiuojamąją dalį ir sustojo kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane prie jo užfiksuotoje padėtyje (1 t., 201-204 l.).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atstumas nuo apvirtusios automobilio galinės dalies iki medžio, į kurį trenkėsi, yra 2,7 m; atstumas nuo priekinės automobilio dalies dešinės pusės rato iki medžio, į kurį automobilis trenkėsi, 58,9 m. A. T. kūnas rastas prispaustas automobilio salono užpakalinės sėdynės dešinėje pusėje, P. M. buvimo po eismo įvykio padėtis buvo nustatyta ant važiuojamosios kelio dalies, arčiau priekinės automobilio dalies, P. M. šlepetės taip pat rastos priekinėje automobilio dalyje, vairuotojo vietoje po stabdžių ir akseleratoriaus pedalais (1 t., 9-19 l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atstumas nuo automobilio „O. O. “ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo su medžiu vietos iki užfiksuotos priekinės automobilio dalies padėties po eismo įvykio – 60 metrų(1 t., 201-204 l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, A. T. kūne rasti sužalojimai padaryti nurodyto eismo įvykio metu kūno priekiu, dalinai dešiniu šonu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais (1 t., 143-147 l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio vietoje užfiksuotų objektų ir automobilio „O. O. “ sugadinimų pobūdis įgalina teigti, jog automobilis „O. O. “ dešiniuoju šonu (ties dešinės pusės galinėmis durelėmis) susidūrė su medžiu. <...> A. T. kūno sužalojimų visuma, A. T. radimo vieta bei automobilio „O. O. “ deformacijų pobūdis bei apimtis, užfiksuotos automobilio „O. O. “ dalių padėtys po susidūrimo rodo, jog A. T. eismo įvykio metu sėdėjos automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje, taigi negalėjo vairuoti automobilio. <...> P. M. kūne rastų sužalojimų visuma, jo kūno radimo vieta po eismo įvykio (rastas netoli užfiksuotos automobilio „O. O. “ priekinės dalies, ties užfiksuota kraujo dėmių padėtimi), jo šlepečių radimo vieta, automobilio „O. O. “ deformacijų pobūdis ir jų susidarymo mechanizmas įgalina teigti, kad P. M. eismo įvykio metu sėdėjo automobilio „O. O. “ vairuotojo vietoje (1 t., 197-199 l.).

Minėtas specialistų išvadas tvirtina ir kartu nuteistojo P. M. versiją, kad ne jis vairavo automobilį „O. O." (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paneigia liudytojų – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų L. V. , A. Z. ir D. M. parodymai.

Liudytojas L. V., dirbantis Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyboje ugniagesiu gelbėtoju, parodė, kad jis, apžiūrėjęs įvykio vietą, suprato, jog automobilis trenkėsi į medį dešinės pusės galinėmis durelėmis, A. T. galva taip pat trenkėsi į medį – A. T. savo galva „pasiėmė visą smūgį“. A. T. buvo prispaustas automobilio salono užpakalinės sėdynės dešinėje pusėje, jį buvo galima išlaisvinti tik plėstuvų pagalba. Šios aplinkybės, anot liudytojo, rodo, jog eismo įvykio metu žuvusysis A. T. negalėjo būti permestas iš priekinės automobilio dalies ant galinės sėdynės. Analogiškai parodė liudytojai A. Z. ir D. M. , jog atsižvelgiant į tai, kokioje padėtyje po įvykio buvo rastas žuvusiojo A. T. kūnas – prispaustas automobilio salono užpakalinės sėdynės dešinėje pusėje, sunkiai tikėtina, kad iki įvykio jis galėjo sėdėti priekinėje automobilio dalyje. Liudytojai R. Š. ir V. Š. , kurie vieni pirmųjų atėjo į įvykio vietą, parodė, kad P. M. gulėjo ant važiuojamosios kelios dalies, netoli priekinės automobilio dalies, todėl, jų supratimu, automobilį vairavo būtent iš jo iškritęs P. M. .

Remdamasi aukščiau išdėstytais duomenimis, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog P. M. 2008-09-07, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo A. T. priklausantį automobilį „O. O." (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas didesniu nei 91 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į kairėje kelio pusėje esantį pakelės medį, dėl ko žuvo automobilio keleiviai A. T. ir R. T.

Su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė 2008-09-06, laikotarpiu nuo 23.30 iki 24 val., prieš autoįvykį daryto telefoninio įrašo išklotinę, kuri, kaip skunde pažymi apeliantas, patvirtina, kad prieš autoįvykį automobilį vairavo ne jis, o A. T. Apeliacinės instancijos teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, susipažino su apelianto pateiktu garso įrašų, jį perklausė, nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą atliko įrodymų tyrimą, perskaitė garso įrašo išklotinę. Kolegija laiko, kad nėra pagrindo abejoti, jog garso įraše užfiksuotas pokalbis apelianto namuose buvo, bet jis tik rodo P. M. atsisakymą vairuoti automobilį į parduotuvę, pats įrašas nutrauktas dar prieš išvažiuojant į parduotuvę, įrašas nepateikia jokios informacijos, kas vairavo automobilį, važiuojant iš parduotuvės atgal į M. namus betarpiškai prieš autoįvykį. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad minėtas garso įrašas nelaikytinas įrodymu, patvirtinantis ar paneigiantis apelianto P. M. automobilio vairavimo aplinkybę iš parduotuvės į jo namus.

Apeliantas skunde nurodo argumentą, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojos O. K. – M. parodymus, kuriais ji parodė mačiusi, kaip P. M. , A. T. ir R. T. nuvažiuojant nuo parduotuvės už automobilio „O. O. “ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdo aukštesnysis vyras, t. y. A. T. . Kaip matyti iš bylos duomenų, O. K. – M. apklausta P. M. gynėjos prašymu tik teisiamajame posėdyje, praėjus pusantrų metų nuo įvykio. Iniciatyva apklausti minėtą liudytoją kilo iš byloje liudytoja apklaustos M. kaimynės bei O. K. – M. pusseserės J. J., kuri 2008-09-06, prieš eismo įvykį, dalyvavo pas J. ir P. M. gimtadienyje, pusės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija abejoja minėtų liudytojos O. K. – M. parodymų patikimumu ir teisingumu, kadangi yra pagrindo manyti, jog ji gali būti suinteresuota padėti nuteistajam P. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Vienas iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ant vairuotojo sėdynės rastos jo drabužių mikrodalelės buvo paskutinio sėdėjusio asmens drabužių pėdsakai. Kolegija sutinka su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad ant vairuotojo sėdynės rastos jo drabužių mikrodalelės nebūtinai rodo, jog būtent jis paskutinis sėdėjo vairuotojo vietoje – tai liudija tik apie tai, kad P. M. apskritai sėdėjo minėtoje vairuotojo vietoje. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš įvykį iš namų jis kartu su A. T. ir R. T. išvažiavo, apsirengęs tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, paskutinį kartą A. T. priklausantį automobilį vairavo 2-3 dienos iki eismo įvykio, tačiau kokias rūbais buvo tąkart apsirengęs, neatsimena, nors apeliaciniame skunde, prieštaraudamas savo paties teisiamajame posėdyje duotiems parodymams, jau nurodo, jog dėvėjo tuos pačius drabužius visą savaitę. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktų P. M. eismo įvykio metu dėvėtų sportinių kelnių trikotažo atitinkami pluoštai vienodi su ištirtomis nuo automobilio „O. O. “ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės ir vairuotojo sėdynės atlošo paimtomis mikrodalelėmis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad P. M. drabužių mikrodalelių radimo ant automobilio „O. O.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės aplinkybė, įvertinus ją visų kitų aukščiau išdėstytų įrodymų visete, tvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad automobilį prieš įvykį vairavo P. M.

Skunde apeliantas nurodo, kad jo šlepetės autoįvykio metu galėjo iš keleivio pusės nukristi į vairuotojo pusę. Kaip nurodyta Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, abi nuteistajam P. M. priklausančios šlepetės buvo rastos priekinėje automobilio dalyje, vairuotojo vietoje po stabdžių ir akseleratoriaus pedalais (1 t., 9-19 l.). Minėtas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas kelia pagrįstų abejonių - abejotina, kad būtent abi šlepetės eismo įvykio metu galėjo patekti iš automobilio priekinės dalies keleivio pusės į vairuotojo pusę. Esant išdėstytoms aplinkybėms minėtas apelianto skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčydamas kaltę, P. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai priteisti civiliniai ieškiniai. Atsižvelgiant į tai, kad P. M. kaltė dėl 2008-09-07 eismo įvykio, kurio metu žuvo A. T. ir R. T. , įrodyta, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš draudiko – AB „(duomenys neskelbtini)“ bei paties eismo įvykio kaltininko – P. M. atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Nukentėjusiųjų S. T. ir E. T. patirta turtinė žala 12110,40 Lt sumoje pagrįsta nukentėjusiųjų byloje pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis ir kvitais, todėl kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra iki 500 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų maksimali 1000 eurų suma dėl neturtinės žalos ir iki 100 000 eurų dėl žalos turtui, minėtą žalą priteisė iš draudimo bendrovės – AB „(duomenys neskelbtini)“. Likusią 300 Lt dydžio turtinės žalos dalį, kurią draudikas atsisakė atlyginti, motyvuodamas tuo, kad draudimo išmokai nepakanka įrodymų, apylinkės teismas, vadovaudamasis nukentėjusiųjų byloje pateiktu pakvitavimu, iš kurio matyti, kad duobkasiams S. T. už duobės laidojimui iškasimą sumokėjo 300 Lt, pagrįstai šią žalą pripažino, kaip nukentėjusiųjų realiai patirtą, ir pagrįstai ją atlyginti įpareigojo nuteistąjį P. M.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji S. T. , E. T. ir J. J. Š. dėl tragiškai žuvusių artimųjų – A. T. ir R. T. – netekties patyrė itin didelį skausmą, dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą, depresiją, sielvartą, pablogėjo jų pačių sveikata, jiems padaryta neatitaisoma, neįkainojama žala, netekus sūnaus, dukters, marčios, žento. Šios skaudžios pasekmės kilo dėl kaltų P. M. veiksmų, šiam itin šiurkščiai pažeidus kelių eismo saugumo reikalavimus, elgiantis neatsargiai ir neatsakingai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į nuteistojo turtinę padėtį – nedirba, tačiau turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų banko sąskaitose, taip pat įvertinus tai, kad minėtoms pasekmėms kilti įtakos turėjo ir pačių žuvusiųjų A. T. ir R. T. lengvabūdiškumas, neatsargūs veiksmai, jiems patiems būnant neblaiviems ir savanoriškai sėdantis į neblaivaus nuteistojo P. M. vairuojamą automobilį, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, S. T. ir E. T. bei J. J. Š. patirtą neturtinę žalą įvertino sumomis po 80000 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatytomis draudiko atsakomybės ribomis, dalį minėtos žalos (1726,40 Lt S. T. su E. T. ir 1726,40 Lt J. J. Š. ) apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš AB „(duomenys neskelbtini)“, o likusią neturtinės žalos dalį – po 78 273,60 Lt tiek S. T. su E. T. bendrai, tiek J. J. Š. – priteisė iš nuteistojo P. M.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

N. P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Virginija ŽindulienėVidmantas MylėKopija tikraTeisėjasRaimundas Jurgaitis