- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- eI-2275-535/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00268-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui M. Ž., atsakovės atstovėms Ievai Vėjalytei ir Rūtai Alksnevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Ž. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Ministerija) ministro 2016-12-30 įsakymą Nr. 3P-264 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo”; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, kad susisiekimo ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. 3P-264 (toliau –Įsakymas) jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis (Ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas) 2016 m. rugsėjo 26-30 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. nesinaudojo elektronine įėjimo / išėjimo kortele, 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) į jam nepriskirtą vietą.
Pareiškėjas nesutinka su Ministerijos Personalo administravimo skyriaus 2016-12-16 išvadoje Nr. 08-6-279 (toliau – Išvada) nurodytu „Kaltės forma – tyčia, Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas M. Ž. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį“. Pareiškėjas vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad Išvadoje nėra duomenų, objektyviai įrodančių jo kaltę. Nepakanka Išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodyti jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pareiškėjo nuomone, Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyriaus 2016-11-28 pateikta informacija apie kortelės atžymas negali būti laikoma įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų apie minimą kortelių žymėjimo sistemą (pavadinimas, markė, modelis, specifikacija, įvykių fiksavimo galimybės, atmintis ir pan.), nuo kada ji yra įdiegta Ministerijoje, kas ją prižiūri, tikrina, taip pat nėra aišku iš kur šie duomenys gauti ir kas juos rinko. Byloje pateikti duomenys apie kortelių atžymas objektyviai neįrodo jo kaltės, be to, pateikti duomenys galėjo būti suvesti (koreguoti) rankiniu būdu.
Neneigia, kad yra buvę atvejų, kai kortelę pamiršęs kabinete iš Ministerijos pastato išeidavo ir į jį grįždavo nesinaudodamas kortele, tačiau neprisimena atvejo, kad kortele nesinaudotų visą savaitę. Mano, kad minėtomis dienomis galimai buvo sutrikusi jo kortelės nuskaitymo funkcija, arba sutrikęs kortelės nuskaitymo sistemos, ar informacijos užfiksavimo darbas. Pažymi, kad apie kiekvieną kortelės nepasinaudojimo atvejį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patalpų ir teritorijos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kanclerio 2015-09-30 potvarkiu Nr. 4-47 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patalpų ir teritorijos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Kontrolės taisyklės) 9 punkte, visada informuoja tiesioginį vadovą ir Personalo administravimo skyrių. Atkreipia dėmesį, kad Kontrolės taisyklės nenustato kokiu būdu informacija turi būti pateikta.
Atsakovės pateikta kito Ministerijos darbuotojo kortelės naudojimo 2016 m. rugsėjo 26–30 d. žymėjimų išklotinė neturi teisinės reikšmės šioje byloje ir negali būti pripažinta įrodymu, kadangi nepatvirtina ir nepaneigia jo kortelės nuskaitymo funkcijos, kortelės nuskaitymo sistemos, ar informacijos užfiksavimo sistemos darbo galimo sutrikimo, o atsakovės veiksmus, pateikiant kitos kortelių nuskaitymo vietos išklotinę, vertina kaip siekį sąmoningai suklaidinti teismą. Atsiliepimu atsakovė nė nebando atsikirsti į jo pateiktas abejones dėl sistemos patikimumo, kadangi jo žiniomis ši sistema nėra metrologiškai tikrinama, užplombuojama, todėl yra pagrindas manyti, kad sistemos fiksuojami duomenys gali būti netikslūs, o, esant reikalui, ir fiziškai koreguojami. Atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta informacija yra susijusi su įėjimo į Ministerijos patalpas pro galinį įėjimą, tuo tarpu jis į patalpas darbo dienos pradžioje ir pabaigoje visuomet įeina ir išeina pro pagrindinį įėjimą, ir tik retais atvejais ir tik pietų metu eina pro galinį įėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, tai, kad sąrašas buvo sudarytas atbuline data įrodo, jog atsakovė, turėdama Personalo administravimo skyrių (4 žmonės), Teisės skyrių (8 žmonės), vadinasi – būdama personalo valdymo ir teisės srities profesionalė, rengdama Išvadą nesirėmė pagrindiniu įrodymu, galinčiu patvirtinti arba paneigti jo kaltę. Be to, sąrašas nebuvo pateiktas kartu su Išvada ir nebuvo leista su sąrašu susipažinti 2017-01-19, taip pat nėra žinoma, kokiu teisiniu pagrindu galimai yra įtvirtintas šis dokumentas ir kas jį nustatė (parengė ir patvirtino), kokia jo privaloma forma ir rekvizitai, kas yra paskirtas atsakingu asmeniu už sąrašo pildymą ir kieno, kas yra paskirtas atsakingą asmenį pavaduojantis asmuo, atsakingam asmeniui nesant, kokia yra nustatyta sąrašo pildymo tvarka, sąrašą pildančių asmenų atsakomybė ir jų kontrolė, dėl kokių priežasčių su sąrašo forma (ar formos pavyzdžiu) nebuvo supažindinti Ministerijos darbuotojai ir pan. Daro išvadą, kad atsakovės pateiktas sąrašas negali būti pripažintas įrodymu, šis dokumentas niekinis, todėl teisinės reikšmės šioje byloje neturi.
Net nustačius, kad sąrašas yra pildomas teisėtai, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad jis apie kortelės nesinaudojimą neinformavo Personalo administravimo skyriaus. Tokiu atveju, galima situacija, kad ne jis neinformavo Personalo administravimo skyriaus, o už sąrašo pildymą atsakingas asmuo jo neužpildė.
Pažymi, kad jis buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklių ir Kontrolės taisyklių nuostatomis, šių teisės aktų nuostatas žinojo, todėl neturėjo motyvo slėpti kortelės nesinaudojimo fakto apie tai neinformuojant Personalo administravimo skyriaus, juolab, kad tik neatsižymėjimas kortele jam jokių pasekmių sukelti negali.
Atsakovės argumentas „Sąmoningai nepasižymint kortele įėjimo/išėjimo iš ministerijos metu, mūsų nuomone, yra vengiama pateikti darbovietei (Susisiekimo ministerijai) objektyvią informaciją apie savo, kaip darbuotojo, buvimo/nebuvimo darbo vietoje laiką, trukdant tvarkyti tikslius duomenis bei atlikti darbo laiko apskaitos kontrolę.“ nelogiškas, kadangi darbo laikas apskaitomas ne pagal darbuotojo buvimo/nebuvimo darbo vietoje laiką, o pagal darbuotojo faktiškai išdirbtą darbo laiką, kurio apskaita yra vykdoma atsakingiems asmenims pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Kitaip tariant, darbuotojo nebuvimas darbo vietoje (pvz., kabinete) savaime nesuponuoja nustatyto darbo laiko režimo pažeidimo, kadangi darbuotojas darbo funkcijas gali atlikti ir ne savo darbo vietoje (pvz., atstovaudamas darbdavį pasitarimuose, posėdžiuose kitose institucijose ir pan.).
Atsakovė nepranešdama jam apie nesinaudojimą kortele 2016 m. rugsėjo 26–30 d. pažeidė jo teisę į gynybą, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principus, todėl nuobauda ir dėl šių aplinkybių negalėjo būti paskirta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatydamas automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) į jam nepriskirtą vietą pažeidė Kontrolės taisyklių 27 p.
Tvirtina, kad minėtomis dienomis automobilio į nepriskirtą vietą nestatė. Byloje pateiktos nuotraukos neįrodo, kad galimai jam neskirtoje vietoje užfiksuotas stovintis automobilis buvo pastatytas būtent jo. Minėtu automobiliu naudojasi ne tik jis pats, bet ir kiti asmenys. Mano, kad aplinkybės, jog galimai pastatė automobilį į (duomenys neskelbtini) esančią stovėjimo aikštelę, savaime nesuponuoja Kontrolės taisyklių nuostatų pažeidimo. Būtina nustatyti, ar jis 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatė automobilį Ministerijos teritorijoje. Be to atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių teisėtą (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kuriame yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, valdymą. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Kontrolės taisyklių 27 ir 36 punktų nuostatų teisėtumo.
Ministerijos darbuotojui Teritorijos taisyklės taikomos tik patenkant į (duomenys neskelbtini) pr. 15 aikštelėje esančią Ministerijos darbuotojams skirtas (pažymėtas) automobilių parkavimo vietas, arba į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, kuri, galimai, išimtinai priklauso tik Ministerijai. Jam iki šiol nėra žinoma ir jis nebuvo informuotas, kurios (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo vietos yra skirtos Ministerijos darbuotojams, o apie galimą tam tikrų vietų priklausomybę Ministerijos darbuotojams spręsdavo iš vietų, kuriose parkuodavosi Ministerijos darbuotojai. Pažymi, kad Ministerijos darbuotojų automobilių parkavimo vietos kisdavo. Atsakovė teismui nepateikė automobilių stovėjimo aikštelės plano ir nenurodė, kurios automobilių stovėjimo vietos, atsakovės manymu, priklauso Ministerijai, nepateikė aikštelės naudotojų susitarimų dėl aikštelės pasidalijimo ir pan., todėl ir šiuo aspektu nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar jis pažeidė Kontrolės taisyklių 27 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
Pareiškėjo manymu, Išvada, jog jis 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d., t. y. abu kartus pastatė automobilį į ne jam skirtą vietą yra klaidinga. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad tik vieną dieną automobilis buvo pastatytas ne į jam priklausančią vietą, o kitą kartą užstatė kitam automobiliui skirtą vietą.
Nei ant pateiktų nuotraukų, nei Ūkio skyriaus vedėjo rašte minimo „Departamento“ darbuotojų paaiškinimų apie padarytas nuotraukas Išvadoje ir ją lydinčioje medžiagoje nėra, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kokiais duomenimis vadovaudamasis Ūkio skyriaus vedėjas savo rašte nurodė informaciją, kad automobilis buvo nufotografuotas būtent 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. Be to, Ūkio skyriaus vedėjas savo rašte nurodo patvirtinantis informaciją, nurodytą Personalo administravimo skyriaus vedėjos 2016-11-23 rašte Nr. 08-6-260(1.12 E) dėl M. Ž. automobilio statymo. Tačiau minėtame rašte nėra nurodyta konkrečių datų, kada jo automobilis buvo pastatytas į jam nepriskirtą vietą. Ūkio skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad jis užstatydavo Ministerijos darbuotojus arba pastatydavo automobilį į jiems priskirtas vietas, panaudojo būtąjį laiką, kas leidžia daryti išvadą, kad, Ūkio skyriaus vedėjo duomenimis, jis automobilį (duomenys neskelbtini) aikštelėje statydavo anksčiau, tačiau nebestato. Pateikta informacija nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad būtent jis pastatė automobilį į jam nepriskirtą vietą 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjo nuomone, kartu su atsiliepimu atsakovės pateiktos nuotraukos neįrodo fotografavimo datos ir laiko, kadangi fotoaparato ir kompiuterio rodomą datą galima pakeisti, nustatant rankiniu būdu. Be to, šios nuotraukos prie Išvados pridėtos nebuvo.
Pažymi, kad jis dėl automobilio parkavimo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo susitaręs su viešbučio ir restorano McDonalds darbuotojais, todėl iki šiol turi įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją esančių automatinių vartų atidarymo nuotolinio valdymo pultelį, kas patvirtinta aplinkybę, kad jis automobilį šioje aikštelėje statydavo teisėtai. Su visų automobilių naudotojais, kurių automobilius užstatydavo, jis buvo geranoriškai susitaręs, papildomai visuomet automobilyje gerai matomoje vietoje palikdavo savo telefono numerį, todėl jokio ginčo dėl to niekada nėra buvę. Šiuo metu, vengdamas konflikto su atsakove, automobilio (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nebestato.
Tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo nesiėmė veiksmų nustatyti objektyviajai tiesai, subjektyviai vadovavosi tik į bylą pateiktomis nuotraukomis, filmuota medžiaga ir kortelės naudojimosi išklotine, kitos informacijos nerinko ir netyrė, byloje esantys duomenys objektyviai neįrodo, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą.
Šalies argumentai
Atsakovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad tik visiems Ministerijos darbuotojams laikantis vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos ir naudojantis kortele (įeinant/išeinant iš ministerijos patalpų), Personalo administravimo skyrius turi galimybę atlikti darbo laiko apskaitos kontrolę ir tvarkyti bei, esant poreikiui, vadovams teikti tikslius/objektyvius duomenis, kaip Ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai laikosi darbo laiko režimo. Sąmoningai nepasižymint kortele įėjimo/išėjimo iš ministerijos metu, yra vengiama pateikti darbovietei (Ministerijai) objektyvią informaciją apie savo, kaip darbuotojo, buvimo/nebuvimo darbo vietoje laiką, trukdant tvarkyti tikslius duomenis bei atlikti darbo laiko apskaitos kontrolę.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nesinaudojo kortele (įeinant/išeinant iš Ministerijos patalpų) 2016 m. rugsėjo 26-30 d., spalio 14 d. ir lapkričio 10 d. Pareiškėjas buvo susipažinęs (ir įsipareigojęs laikytis) su Vidaus tvarkos taisyklėse bei Kontrolės taisyklėse įtvirtintu reikalavimu - naudotis kortele, įeinant/išeinant iš Ministerijos. Žinojimo fakto neneigia ir pats pareiškėjas tiek savo paaiškinimuose jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde teismui.
Akcentuoja, kad nesinaudojimas kortele įeinant/išeinant iš Ministerijos patalpų nebuvo vienkartinio pobūdžio atvejai - atvirkščiai, pareiškėjas dažnai, kartais ištisomis dienomis, nesinaudodavo kortele (pavyzdžiui, pareiškėjas nesinaudojo kortele (įeinant/išeinant iš ministerijos) penkias dienas iš eilės (2016 m. rugsėjo 26-30 d.)), t. y. visą savaitę, apie tai neinformuodamas nei tiesioginio savo vadovo, nei Personalo administravimo skyriaus, be to, kasdien einant pro vietą (elektroninius vartelius), kurioje reikia pasižymėti kortele ir matant, kaip tai daro kiti ministerijos darbuotojai, šio reikalavimo ignoravimo niekaip kitaip nei sąmoningu veiksmų atlikimo vengimu nepavadinsi, todėl ir abejonių dėl to, kad šie veiksmai buvo atliekami suvokiant, jog yra daromas tarnybinis nusižengimas bei numatant to pasekmes, nekyla.
Pareiškėjas puikiai žinojo, kurios parkavimo vietos (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje pagal susitarimą priklauso Ministerijai, kaip ir žinojo, kad parkavimo vieta šioje aikštelėje jam nėra paskirta, t. y. jam nėra išduotas Ministerijos pultelis, todėl tikrai suvokė, kad savo veiksmais ne tik pažeidžia Ministerijos vidaus darbo tvarkos taisykles, bet ir tokiu savo elgesiu sukelia šiems asmenims nepatogumų. Todėl nekyla abejonių, kad šie pareiškėjo veiksmai buvo atliekami sąmoningai, t. y. suvokiant, jog yra daromas tarnybinis nusižengimas bei numatant to pasekmes.
Atkreipia dėmesį į tai, kad VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių valstybės tarnautojo veiklos etikos principų - pavyzdingumas, kas reiškia, kad valstybės tarnautojas turi laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją, ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą, jis turi būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. Todėl aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai diskredituoja pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, vardą.
Ministerija atlieka įėjimo į Ministerijos patalpas vaizdo stebėjimą, į kurio stebėjimo lauką įeina ir vieta (elektroniniai varteliai), kurioje reikia pasižymėti kortele. Šių vaizdo duomenų įrašų saugojimo terminas yra 1 (vienas) mėnuo. Renkant medžiagą tarnybinio patikrinimo metu, 2016 m. rugsėjo 26-30 dienų vaizdo įrašai, praėjus jų saugojimo terminui, jau buvo ištrinti, todėl šių duomenų į Išvadą pateikti nebuvo galimybių. Tačiau Išvadoje yra vaizdo medžiaga, patvirtinanti, jog 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas įeidamas/išeidamas į Ministeriją ir iš jos savo kortele nesinaudojo. Pažymi, kad nėra jokių aplinkybių/įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti kortelių žymėjimo sistemos duomenų tikslumu, ar kiltų abejonių dėl šios sistemos galimų gedimų 2016 m. rugsėjo 26-30 dienomis. Kortelių žymėjimo sistemos duomenys ir vaizdo duomenys kitomis dienomis (kuriomis pareiškėjas taip pat nesinaudojo kortele) - 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. sutapo, kas taip pat patvirtina, kad sistemos gedimų/sutrikimų 2016 m. rugsėjo 26-30 dienomis būti negalėjo.
Personalo administravimo skyrius informaciją apie asmenis, pranešusius apie nesinaudojimą kortele, registruoja Susisiekimo ministerijos darbuotojų atvykimų be asmeninės durų atidarymo kortelės sąraše. Nei 2016 m. rugsėjo 26-30 d., nei 2016 m. spalio 14 d., nei 2016 m. lapkričio 10 d. šiame sąraše įrašų dėl pareiškėjo nesinaudojimo kortele nėra. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas apie pareiškėjo nesinaudojimą kortele informuotas nebuvo.
Paaiškina, kad Ministerija bendru sutarimu aikštelę dalijasi, t. y. turi pasiskirstę parkavimo vietas, su viešbučiu „15th Avenue“, restoranu McDonalds bei muzikos mokykla „Ąžuoliukas“. Ministerijai pagal susitarimą su aukščiau nurodytais juridiniais asmenimis priklauso penkios automobilių parkavimo vietos (sužymėtos numeriais 3-7), kurios yra paskirtos penkiems Ministerijos darbuotojams, kuriems išduoti pulteliai. Tarp šių asmenų pareiškėjo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovės – atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje keliamas ginčas dėl susisiekimo ministro 2016-12-30 įsakymo Nr. 3P-264 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo”, kuriuo pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamentas 2016-11-18 raštu Nr. 100-6-413 ,,Dėl netinkamo pareigų vykdymo“ informavo susisiekimo ministrą apie susidariusią situaciją dėl Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiojo specialisto M. Ž. elgesio. Nurodė, kad darbuotojas nesuderinęs atvyksta vėliau, išeina anksčiau arba tiesiog darbo metu palieka darbovietę apie tai neinformuodamas skyriaus vedėjo. Taip pat, dažnu atveju, neatsižymi elektroniniu raktu. Tai tiesiogiai įtakoja pavedimų įvykdymą laiku. Visų M. Ž. suformuotų pavedimų, kurių įvykdymo terminas buvo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., vėlavimas sudarė 14,4 proc. Tai yra pats didžiausias vėlavimas departamento Kelių transporto skyriuje. Be to, kai kurių pavedimų vėlavimas sudarė daugiau kaip 300 dienų. Taip pat gauta skundų, kad šis darbuotojas nuolat stato automobilį aikštelėje (duomenys neskelbtini), nors jam statymo vieta nėra paskirta. Atsižvelgdamas į tai, kad Vidaus tvarkos taisyklių privalo laikytis visi Ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, Ministerijos administracijos padalinių vadovai atsako už tai, kad jų padaliniuose būtų laikomasi Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų ir įvertinant pateiktą informaciją, prašo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl netinkamo pareigų vykdymo.
Ministerijos Personalo administravimo skyriaus vedėja 2016-11-23 raštu Nr. 08-6-260(1.12E) kreipėsi į Ūkio skyrių pateikti paaiškinimą, dokumentus ir kitus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją; 2016-11-24 raštu Nr. 08-6-262(1.12E) – į Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamentą pateikti informaciją apie Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiajam specialistui M. Ž. suformuotų pavedimų vėlavimą (nurodant pavedimų suformavimo ir įvykdymo terminus) ir jo priežastis; darbo laiko rėžimo nesilaikymo tiesioginę įtaką pavedimų įvykdymui; 2016-11-24 raštu Nr. 08-6-263(1.12E) – į Ministerijos Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyrių pateikti Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiojo specialisto M. Ž. elektroninės įėjimo/išėjimo kortelės atžymų duomenis nuo 2016-08-01.
Ministerija 2016-11-24 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 08-6-261 informavo Kelių transporto skyriaus vyriausiąjį specialistą M. Ž. apie galimą tarnybinį nusižengimą, pranešime paprašė per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti raštu paaiškinimus ir juos patvirtinančius dokumentus ir / ar duomenis dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo.
Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamentas 2016-11-25 raštu Nr. 100-6-434(1.12E) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Kelių transporto skyriaus vyriausiajam specialistui M. Ž. suformuotų pavedimų, kurių įvykdymo terminas nuo 2016-01-01 iki 2016-11-24, ataskaitą ir pavėluotai įvykdytų pavedimų ataskaitą.
Ministerijos Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyrius 2016-11-28 pateikė Kelių transporto skyriaus vyriausiojo specialisto M. Ž. įėjimo / išėjimo kortelės duomenis nuo 2016-08-01 iki 2016-11-25.
M. Ž. 2016-11-28 raštu Nr. 100-6-436 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „pavedimus vykdau atsakingai, o paminėti išvykimai įtakos pavedimų vykdymui, mano manymu, neturi, kadangi tik derindamas dokumentus su ministerijos administraciniais padaliniais ir laukdamas informacijos dėl tolimesnės pavedimų vykdymo eigos, kartais prašausi būti išleidžiamas trumpam laikui. Kai kurios man formuluojamos užduotys turi labai trumpą įvykdymo terminą ir yra sudėtingos, siejamos ne tik su techniniu teksto surinkimu, bet ir su vykdoma ministerijos vadovybės transporto politika, todėl dėl nuo manęs nepriklausančių aplinkybių laiku įvykdyti užduotis kartais būna neįmanoma. Pažymėtina ir tai, kad pavedimus vykdau pagal tiesioginio vadovo nurodytą prioritetiškumą. Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2, U, 16, 17', 18, 2, 21, 22 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 8², S5, 8⁴ straipsniais ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau - Kodekso projektą?' informuoju, kad mano parengtam Kodekso projekto turiniui Susisiekimo ministerijos administracijos padaliniai ir ministerijos vadovybė pritarė, todėl Kodekso projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateiktas dar 215 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2-247(11) „Dėl teisės akto projekto", vėliau - 216 m. vasario 8 d. raštu Nr. 2-453(11) ir 216 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2-3584. Pažymėtina, kad dėl Kodekso projekto eigos Susisiekimo ministerijos vadovybė buvo informuota dar 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. 100-6-29“.
Žemesnės instancijos teismas
M. Ž. 2016-11-30 raštu Nr. 100-6-438 „Dėl informacijos pateikimo“ papildomai paaiškino, kad pavedimų, kuriuos įvykdyti vėluotų 300 dienų, neturi ir nėra turėjęs.
Personalo administravimo skyriaus vedėja, ištyrusi galimą M. Ž. tarnybinį nusižengimą, 2016-12-16 surašė išvadą Nr. 08-6-279 „Dėl M. Ž. tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatavo, kad 1) įvertinus tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją ir Ūkio skyriaus pateiktus vaizdo kamerų įrašus, darytina išvada, kad Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas M. Ž. 2016 m. rugsėjo 26-30 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d., nesinaudodamas elektronine įėjimo / išėjimo kortele, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto ir Teritorijos kontrolės taisyklių 9 punkto nuostatas; 2) įvertinus tarnybiniame pranešime, paaiškinime pateiktą informaciją ir Departamenui pateiktų ataskaitų duomenis, darytina išvada, kad Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas M. Ž. nepažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Etikos taisyklių 9.3 papunkčio, Reglamento 16,59, 62 ir 65 punktų nuostatų; 3) įvertinus tarnybiniame pranešime, paaiškinime, Ūkio skyriaus pateiktą informaciją ir Departamento 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. nuotraukas, darytina išvada, kad Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas M. Ž., 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatydamas automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) į jam nepriskirtą vietą, pažeidė Teritorijos kontrolės taisyklių 27 punkto nuostatas. Išvadoje konstatuota, kad kaltės forma - tyčia, Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas M. Ž. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Tarnybinio nusižengimo sudėtis formali, konkreti žala nenustatyta. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas M. Ž. padarė tarnybinį nusižengimą ir, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skirti jam tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į Išvadoje pateiktą tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatytas aplinkybes bei siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, 2016-12-30 įsakymu Nr. 3P-264 skyrė M. Ž. tarnybinę nuobaudą - pastabą už Kontrolės taisyklių 9 ir 27 punktų bei Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto pažeidimus.
Pareiškėjas nesutinka su įsakymu, teigia, kad Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad kaltės forma – tyčia ir, kad jis suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Pareiškėjas abejoja kortelių automato patikimumu, mano, kad tam tikrų atvejų nefiksavimas susijęs su nuskaitymo funkcijos sutrikimu. Pažymi, kad apie nesinaudojimo kortele atvejus visada praneša Personalo administravimo skyriaus darbuotojai. Pranešimų nefiksavimą vertina, kaip darbuotojos užmaršumą įrašyti jo pranešimą į žurnalą. Taip pat nurodo, kad automobilių aikštele naudojosi pagal asmeninius susitarimus.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ, kurio 28 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 13 punktą nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 nuostatomis.
Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).
Tyrimo rezultatai, duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).
Išvadoje konstatuota, kad M. Ž. pažeidė Kontrolės taisyklių 9 ir 27 punktų bei Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto nuostatas.
Kontrolės taisyklių 9 punkte nustatyta, kad darbuotojai, įeidami į Ministerijos patalpas ir išeidami iš Ministerijos patalpų, privalo naudotis kortelėmis, kurių naudojimo laikas yra fiksuojamas. Darbuotojai, įėję į ministerijos patalpas nesinaudodami kortelėmis, privalo nedelsdami informuoti tiesioginį vadovą ir Personalo administravimo skyrių.
Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkte nustatyta, kad įeiti į Ministerijos patalpas ir išeiti iš jų darbo ir ne darbo metu Ministerijos valstybės tarnautojai gali tik naudodamiesi valstybės tarnautojo pažymėjimu, kuris išduodamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-11 įsakymo Nr. 338 ,,Dėl Valstybės tarnautojo pažymėjimo formos ir Valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, o darbuotojai – darbuotojo tapatybę patvirtinančiu pažymėjimu, vadovaudamiesi ministerijos kanclerio tvirtinamų
Kontrolės taisyklių 27 punkte nustatyta, kad į ministerijos teritoriją darbuotojai nuosavomis transporto priemonėmis įvažiuoja ir išvažiuoja iš jos naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais (surenka specialų telefono numerį) arba Kontrolės taisyklių 28 ar 36 punktuose nurodytais atvejais – automatinių vartų atidarymo nuotolinio valdymo pultu. Darbuotojai savo transporto priemones turi laikyti jiems priskirtose ir pažymėtose vietose.
Pareiškėjas neneigia, kad retkarčiais nepasinaudodavo kortele, tačiau tokiais atvejais informuodavo Personalo administravimo skyrių, kurio darbuotojos, pareiškėjo teigimu, dėl užmaršumo neįrašydavo jo informacijos apie nesinaudojimą kortele į žurnalą.
Byloje pateikti įrodymai - elektroninės įėjimo/išėjimo kortelės atžymų duomenys ir Ministerijos darbuotojų atvykimų be asmeninės durų atidarymo kortelės sąrašas, tiesioginio vadovo paaiškinimai, kad apie pareiškėjo nesinaudojimą kortele informuotas nebuvo, patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26-30 d. ir 2016 m. spalio 14 d., nei 2016 m. lapkričio 10 d. nesinaudojo kortele įeidamas/išeidamas iš Ministerijos patalpų ir apie tai neinformavo nei tiesioginio savo vadovo, nei Personalo administravimo skyriaus, kaip tai nustatyta Kontrolės taisyklių 9 ir Vidaus tvarkos taisyklių 18 punktuose. Pareiškėjo teiginius, kad jis neturi pagrindo nesinaudoti kortele, todėl mano, kad tais atvejais galėjo būti sutrikusi elektroninių vartelių funkcija, be to pareiškėjas neužtikrintas dėl jų patikimumo (nėra metrologiškai tikrinama, neužplombuojama) paneigia atsakovės atstovių teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad elektroninių vartelių kortelių skaitytuvo funkcijos nei ginčo laikotarpiu, nei anksčiau sutrikusios nebuvo. Kad sistemos gedimų/sutrikimų 2016 m. rugsėjo 26-30 dienomis negalėjo būti, patvirtina ir į bylą pateikta vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuoti 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo nesinaudojimo kortele atvejai. Vaizdo duomenys ir kortelių žymėjimo sistemos duomenys sutapo. Kaip paaiškino atsakovė, vaizdo duomenų įrašų saugojimo terminas yra vienas mėnuo. Renkant medžiagą tarnybinio patikrinimo metu, 2016 m. rugsėjo 26-30 dienų vaizdo įrašai, praėjus jų saugojimo terminui, jau buvo ištrinti.
Darytina išvada, kad pareiškėjas kasdien eidamas pro elektroninius vartelius, kur reikia pasižymėti kortele ir susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, ką ir pats patvirtina, matydamas, kaip tai daro kiti Ministerijos darbuotojai, ignoravo Ministerijoje nustatytą tvarką. Pareiškėjas turėjo suvokti, jog daro tarnybinį nusižengimą bei numatyti to pasekmes. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti sąmoningu veiksmų atlikimo vengimu.
Pareiškėjo teiginiai, kad darbo funkcijas turi teisę atlikti už Ministerijos ribų, nesuteikia teisės nesilaikyti reikalavimo įeinant/išeinant naudotis kortele, o apie nepasinaudojimo atvejį pranešti tiesioginiam vadovui ir Personalo administravimo skyriui.
Pareiškėjas teigia, kad automobilio į jam neskirtą vietą nestatė, jį pastatydavo kitoms įmonėms skirtose vietose, susitaręs su asmenimis, kuriems automobilių statymo vietos buvo priskirtos.
Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į kitam Ministerijos darbuotojui priskirtą parkavimo vietą aikštelėje, o 2016 m. lapkričio 16 d. - užstatė kitą Ministerijos darbuotojo automobilį, stovintį aikštelėje Ministerijai priklausančioje parkavimo vietoje. Pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas minėtomis dienomis automobilį statydavo aikštelėje į Ministerijai priskirtas automobilių stovėjimo vietas, neturėdamas leidimo statyti automobilį aikštelėje, arba jas užstatydavo, taip pažeidė Kontrolės taisyklių 27 punktą. Ministerijos Ūkio skyriaus vedėjo pateikta informacija apie pavienius konfliktus su muzikos mokyklos darbuotojais dėl automobilių užstatymo paneigia pareiškėjo teiginius apie susitarimus statyti automobilį kitų įstaigų darbuotojams priklausančiose vietose.
Teismo vertinimu, Išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Personalo administravimo skyriaus vedėja, atlikdama tarnybinį patikrinimą, surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.
Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes, bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. M. Ž., eidamas Kelių transporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, privalėjo laikytis Kontrolės taisyklių 9 ir 27 bei Vidaus tvarkos taisyklių 18 punktų reikalavimų, t. y. įeidamas į Ministerijos patalpas ir išeidamas iš Ministerijos patalpų, privalėjo naudotis kortele, kurios naudojimo laikas yra fiksuojamas, įėjęs į Ministerijos patalpas nesinaudodamas kortele, privalėjo nedelsdamas informuoti tiesioginį vadovą ir Personalo administravimo skyrių, transporto priemonę laikė jai nepriskirtoje ir pažymėtoje vietoje, tačiau šių reikalavimų nesilaikė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina išvadoje suformuluotą teiginį, kad įvertinus tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją ir Ūkio skyriaus pateiktą informaciją, darytina išvada, kad Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas M. Ž. 2016 m. rugsėjo 26-30 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d., nesinaudodamas elektronine įėjimo / išėjimo kortele, 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatydamas automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) į jam nepriskirtą vietą, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto ir Kontrolės taisyklių 9 ir 27 punkto nuostatas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.
Skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta švelniausia VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į pareiškėjo teigiamą charakteristiką, tarnybinė veikla buvo vertinama ,,gerai“ ir ,,labai gerai“, tarnybinių nuobaudų nebuvimą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog susisiekimo ministro 2016-12-30 įsakymas Nr. 3P-264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.