Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. sausio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dirbdamas logistikos vadybininku (duomenys neskelbtini), esančiame sandėlyje (terminale), periodiškai išimdamas grynuosius pinigus iš logistikos vadybininko A. B. vokų bei pakeisdamas informaciją bendrame excel faile COD ataskaitoje, pagrobė didelės – 149 915 Eur vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad padarė didelę klaidą, buvo įklimpęs į nežinomybę, džiaugiasi, kad yra pagautas, kad galėjo sustoti ir galės per kažką taisyti gyvenimą, nes pačiam situacija buvo nevaldoma. Bedirbant logistikos vadybininku, kiekvieną dieną kurjerių įmonėje surenkami pinigai, kas yra išverčiama į kešą ir pinigai yra grynieji, kuriuos jie atsiveža į terminalą (duomenys neskelbtini). Tie pinigai buvo dedami į įmonės paprastus vokelius, nes taip kažkas nusprendė, tai nebuvo oficiali taisyklės. Tie pinigai buvo dedami į terminale esančias dvi pašto dėžutes ir vadybininkas turėjo užfiksuoti visos tos dienos surinktus pinigus. Jie suskaičiuodavo ir inkasuodavo pinigus tą pačią dieną. Visa istorija prasidėjo nuo to, kad vieną dieną jis neinkasavo, tiksliai nepasakys kokios sumos, gal apie 1500 Eur, ir tuos pinigus pralaimėjo internete, užsienio kazino lošimo puslapiuose. Iškilo problema, kaip paslėpti, kad niekas nepastebėtų. Pradėjo tikrinti kas kaip veikia ir išsiaiškino, kad kai atsiras pinigai, jis tą sumą įdės, kurios trūksta, bet iš tikrųjų nebuvo taip lengva. Jis ir antrą kartą pasinaudojo, negalėjo sustoti. Išsiaiškino, kad gali slėpti duomenis ir gali redaguoti failus. Kai kur buvo įtraukiamos sumos už kurjerį, jis tas faktines sumas redagavo, kad ataskaita nerodytų minuso tą dieną. Pinigai buvo imami iš pašto dėžutės ir jis juos pasisavindavo. Kai ėmė, dėjo juos į bankinę kortelę per bankomatus ir pralošdavo internete, be jokio pelno, be nieko. Tiesiog sudegindavo šituos pinigus.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad visa tai truko apie 1,5 metų. Kai įsidarbino, pačioje pradžioje viskas buvo idealiai, bet po to išėjo kažkoks nesusipratimas. Situacija buvo nevaldoma, buvo įkritęs į depresiją. Kas paskatino judėti šia kryptimi, tai tas dalykas, kad sistemoje pastebėjo, jog ataskaita nėra tvarkoma nemažą laiką, nors prieš tai buvo tvarkoma ir sekama kas savaitę. Kadangi pasisavinti pinigai buvo įnešami per bankomatus, tai mėnesio limitas yra 10 000 Eur. Tai į savaitę 3 kartus arba du kartus įnešdavo. Visus pinigus įnešdavo į dvi sąskaitas. SEB sąskaitoje buvo limitas 10 000 Eur, o Revolut buvo naudojamas ekstra atvejais, kai negalėjo naudotis E. K. vadybininkas turi savo priskirtą exelio failą. Jis savo kurjerių komandos neturėjo, nes labiau buvo universalus ir darė darbus, kurių kiti negalėjo. Redaguotas buvo A. failas, turėjo prieigą prie visų failų ir pasinaudojo A. failu. Dėžutės, kur gulėjo pinigai, buvo rakinamos. Tai paprastos pašto dėžutės su užrašais. Raktai nuo jų buvo viešai pasiekiami kambariuke, buvo laikomi stalčiuje, kuris buvo bendras ir visiems pasiekiamas. K. V. atliko paskaičiavimus, jis sutinka su kaltinime nurodyta suma. Kiek galėjo pavogti, šiuo metu yra užmiršęs. Pradžioje skaičiavo, buvo apie 130 000 Eur, paskui paskaičiavo 150 000 Eur. Gali būti, kad 149 915 Eur pasisavino. Išeina, kad po 10 000 Eur per mėnesį. Visus 150 000 Eur pralošė. Grynais neišleisdavo, nes dėdavo į sąskaitas. Jį tuo metu užvaldė šitas dalykas ir jam buvo mintis tik apie kazino. Iki šiol lankosi į mėnesį 2-3 kartus pas psichologą ir turi tokį mažą būrelį žmonių, kurie susidūrė su ta pačia problema. Šiuo metu pavyko sustoti ir nebelošti. Nuo naujųjų metų nelošia. Pagal vieną sutartį, kurią pasirašė su įmone, atlyginta nebuvo. Buvo pasirašyta taikos sutartis ir jautė didelį spaudimą, nes jį pagavo ketvirtadienį ar penktadienį ir jam buvo pasakyta, kad jeigu nepasirašys, pirmadienį susitiks ofise ir išves su policija. Kadangi neturėjo patirties, tai dėl to ir pasirašė taikos sutartį tokiomis sąlygomis. Šiuo metu antstoliai išieško. Oficialiai niekur nedirba, gyvena su tėvais, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nedirba, nes skyrė laiką darbui su savimi. Ateityje mąsto atlyginti žalą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorei sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 27 d. apklaustas įtariamuoju M. B. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. 2023 m. gegužės 5 d. jis įsidarbino į UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo logistikos sprendimų vadybininkas. Jam dirbant savo pareigose, jis atlikdavo pavadavimus kitų vadybininkų. Dirbo su COD failais, skaičiuodavo ir kitų vadybininkų pinigus. Jam dirbant, tikslios datos ir laiko nurodyti negali, nes neatsimena, bet įvyko taip, kad jis pirmą kartą neperdavė inkasatoriams apie 2000 eurų, o pinigus pralošė kazino. Tuomet labai jaudinosi, kad toks trūkumas bus pastebėtas, pradėjo ieškoti būdų, kaip paslėpti trūkumą. Kadangi turėjo prieigą prie kitų vadybininkų ataskaitų, jam kilo mintis pakoreguoti vadybininko A. B. ataskaitas, keičiant pinigų sumas taip, kad padengtų trūkumą. Atradęs tokią galimybę pasiimti pinigus, supratus, kad niekas neatlieka patikrinimų, pradėjo tai daryti sistemingai. Paimtus pinigus beveik visada įnešdavo į savo SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Revolut banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to sužinojo, kad asmuo, kuris turi atlikti patikrinimus už savaitės laikotarpį, nebedirba. Kada, kokiomis sumomis išimdavo pinigus iš A. B., nurodyti negali, nes tiksliai nepamena, bet su UAB (duomenys neskelbtini) pateikta suma, t. y. 149 915 Eur, jis sutinka. Gali paaiškinti, kad dėl to, jog pavogė pinigus, labai gailisi. Tačiau šiai dienai neturi šių pinigų, nes juos pralošė. Lošia apie dvejus metus, dėl polinkio lošti kreipėsi pagalbos į psichologą ir psichiatrą. Gali paaiškinti, kad su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta taikos sutartis 130 000 eurų sumai, pagal kurią jis sumokėjo vekselį 2 900 eurų sumai. Tačiau po kurio laiko UAB (duomenys neskelbtini) jį informavo, kad suma yra didesnė ir pasiūlė pakeisti taikos sutarties sumą ir sąlygas. Tačiau jų iškeltos sąlygos jam netiko, nes jie norėjo, kad jo tėvai laiduotų savo turtu. Susitarimas dėl likusios sumos neįvyko. Tačiau jis žalą atlyginti sutinka, bet nelaiduojant tėvų turtu. Sutinka mokėti sudarius mokėjimo grafiką. Šiuo metu nedirba, tačiau ieškosi darbo, atsiradus galimybei yra pasiruošęs atlygintini padarytą žalą. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad kitų vadybininkų ataskaitų nekoregavo ir pinigų neėmė, nes koreguoti kelių vadybininkų ataskaitas būtų per sudėtinga. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti supaprastintu procesu (t. 2, b. l. 109-112).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 12 d. apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininku. M. B. taip pat yra logistikos vadybininkas, šis buvo pavaduojantis. Pavaduodavo jį ir kitus vadybininkus. Kai nepavaduodavo kitų vadybininkų, turėjo 6 darbuotojus-vairuotojus. Jis mokėjo labai gerai naudotis kompiuterinėmis programomis, todėl jo prašydavo padėti terminalo vadovas E. T. M. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad sandėlyje pas juos yra ant kabineto išorinės sienos pakabintos dvi metalinės dėžutės, kaip pašto dėžutės su spynele. Viena dėžutė yra su jo vardu, o kita dėžutė yra L. S. ir P. M.. Į dėžutes kurjeriai (vairuotojai) meta tos dienos surinktus pinigus iš klientų. Kiekvienas kurjeris (vairuotojas) tos dienos pinigus sudėdavo į voką ir ant jo užrašydavo savo vardą. Kitą darbo dieną jie, vadybininkai, iš savo dėžučių paima pinigus ir juos skaičiuoja. Suskaičiuotą tos dienos pinigų sumą suveda į excel lentelę (COD ataskaita). Po ko pinigus sudeda į voką ir nuo 12 val. perduoda atvykusiems inkasatoriams. Inkasatoriai dažniausiai atvyksta nuo 12 val. iki 16 val. Kol yra laukiami atvykstantys inkasatoriai, pinigai yra laikomi kabinete pas kolegą L. Š. ant stalo. Kabinete pastoviai dirba 5 asmenys, t. y. jis, L. S., P. M., M. B. ir asistentai M. M. ir G. G.. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad vokas buvo užklijuojamas, ant jo užrašoma suskaičiuota suma. Perdavus voką inkasatoriams, jie patikrina, kad vokas būtų užklijuotas, pinigus perskaičiuoja pas save ir jeigu nustato trūkumą, atsiunčia trūkumo-pertekliaus aktą. M. B. jam sukėlė įtarimą tuo, kad šeštadieniais jie neturi jokių darbų, o M. B. atvykdavo į darbą ir išimdavo vokus su pinigais iš dėžučių. Po to tuos vokus su pinigais atgal sudėdavo į metalines vadybininkų dėžutes. Jam kilo įtarimas, kodėl M. B. ateina į darbą šeštadieniais, kai nėra jokių darbų, todėl pabendravęs su sandėlių vadovu R. J. pasidalino tokiu pastebėjimu. Kartu su R. peržiūrėjo 2025 m. sausio 4 d. vaizdo įrašą ir pamatė, kaip M. B. iš metalinių vadybininkų dėžučių paima vokus su pinigais, nusineša į kabinetą ir po kurio laiko grįžta atgal su vokais bei juos sudeda į dėžutes. Tai pamatęs nusprendė patikrinti šviežias ataskaitas, jas sulyginęs, pastebėjo pinigų trūkumus. Tai yra jis iš (duomenys neskelbtini)sistemos nusikopijavo ataskaitas ir jas įkėlė į excel failus. Tokiu būdu pamatė, kiek vadybininkai turi įnešti pinigų už tą dieną. Koks tikslus trūkumas nustatytas, pateiks (duomenys neskelbtini) atstovai. Ataskaitas patikrino kartu su R. J., nustačius trūkumą, R. pranešė generaliniam vadovui M. B.. Toliau viską vykdė vadovai. Jis paprašė L. S., kuris sėdėjo šalia M. B., pastebėti kaip šis skaičiuoja pinigus. Jis pats sėdėdavo nugara į M. B., todėl pamatyti, kaip šis dirba, negalėjo. Iš L. sužinojo, kad jis matė, kaip M. B., skaičiuodamas pinigus ir darydamas ataskaitas, juos slėpdavo užsikišdamas už drabužių. Sakė, matė, kaip M. B. kompiuteryje excel programoje koreguodavo ataskaitas. Taip pat nori paminėti, kad M. B. labai rodydavo iniciatyvą ir siūlydavosi padėti kitiems darbuotojams užpildyti ataskaitas bei suskaičiuoti pinigus. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad vaizdo kameros yra tik sandėlyje, darbo kambaryje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Kabineto raktus turi kiekvienas iš darbuotojų. Nuo metalinių dėžučių rakteliai buvo laikomi L. S. darbo stalo stalčiuje, dėžutėje (t. 1, b. l. 65-68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 17 d. apklaustas liudytoju L. Š.parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) logistinių sprendimų vadybininku. Gali paaiškinti, kad su juo dirbo M. B., šio pareigos buvo techniškai tokios pačios, tik šis turėjo mažiau žmonių ir pavaduodavo kitus vadybininkus. 2025 metų sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet tikėtina, kad buvo pirmadienis, jam paskambino A. B. ir pasakė, kad nenori tuo tikėti, bet greičiausiai M. B. pasiima pinigus. Kitą dieną, jiems būnant darbe, A. B. parodė ataskaitas su nutrintais skaičiais. Po to jie pradėjo tikrinti savo ataskaitas, jo ataskaitoje netikslumų nepastebėjo, po to patikrino A. B. ataskaitas ir ten pamatė, kad sumos yra išfiltruotos nuo didžiausios iki mažiausios, ir didžiausių sumų skaičiai neatitiko, jie buvo koreguoti, t. y. pavyzdžiui, jeigu suma 1000 eurų, ji ištrinta ir įrašyta suma 200 eurų. Jis patikrino ataskaitas rugpjūčio mėnesio savaitgalių ir kiekvienoje savaitgalio ataskaitoje buvo pakeitimai. Kaip jis suprato, M. B. nuo penktadienio sumų, galimai šeštadienį atvykęs į darbą, atidarydavo ataskaitą, kurią jie skaičiuos pirmadienį. Tą ataskaitą jis įkelia į sistemą dar šeštadienį, jau pakoreguotą, t. y. sumažindamas sumas ir pasiimdamas skirtumą sau. M. B. tai darydavo savanoriškai, nes pagal viską jie atėję į darbą pirmadienį turėtų užpildyti ataskaitas, tačiau M. B. savanoriškai jiems padėdavo. Dėl to, kad šis pats, nieko neprašomas, jiems padėdavo, nesukėlė įtarimo, nes juo pasitikėjo. Po to, kai sužinojo ir pastebėjo, kad M. B. galimai pasisavina tokiu būdu pinigus, jis pradėjo šį stebėti. Ir pastebėjo, kad kai jie skaičiavo pinigus ir dėjo į inkasatoriaus vokus, M. B. užgulė ant stalo su voku, taip kaip neva apglebdamas, kad iš šono esantiems nesimatytų, ką jis deda į voką. Ir jis pamatė, kaip pas šį ant stalo buvo dvi krūvelės su pinigais, viena buvo tik su 100 eurų kupiūromis, o kita buvo mišri, tai yra ir 100 eurų, ir 50 eurų kupiūromis. M. B. į vieną ranką tarp pirštų paėmė abi krūveles ir dėdamas į voką, dalį pinigų išėmė, tačiau nepamatė, kur įsidėjo, nes šis dairėsi, o jis, nenorėdamas sukelti įtarimo, nusisuko. Po to informaciją perdavė A. B., kuris perdavė vadovams. Kiek jam yra žinoma, po to (tikslios dienos ir laiko negali nurodyti) atvažiavo vadovai ir bendravo su M. B.. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad sandėlyje yra darbo kambarys, ant kurio išorinės sienos yra dvi metalinės dėžutės (pašto dėžutės), kurios yra su rakteliais. Viena dėžutė yra su užrašu „A. B.“, o ant kitos yra „L. Š. ir P. M.“. Dėžučių raktai laikomi dėžutėje, kuri guli jo rašomojo stalo pirmajame stalčiuje. Kad raktai ten guli, žino vadybininkai, t. y. jis, A. B., P. M., M. B. ir asistentai M. M. ir G. G.. Kiti asmenys apie tai negalėjo žinoti. Be to, raktai gulėjo tarp kitų raktų ir varžtų, todėl imant būtent dėžučių raktus, turi žinoti, kurie raktai yra nuo dėžučių. Gali pasakyti, kad visi išvardinti asmenys dirba su juo minėtame darbo kambaryje. Nuo darbo kambario raktus turi kiekvienas vadybininkas. Į darbo kambarį pašaliniai asmenys užeiti negali, sandėlis yra stebimas vaizdo kameromis, tačiau darbo kambario vidus nefilmuojamas. Į darbo kambarį be jų pašaliniai asmenys užeiti negali. Jiems esant atvyksta klientai ir kurjeriai. Į tyrėjos klausimą gali pasakyti, kad prieigą prie ataskaitų turi jie visi vadybininkai, t. y. jis, A. B., P. M., M. B.. Mano, kad ir asistentai turi prieigą. Taip pat gali paaiškinti, kad inkasatoriams skirti vokai guli pas jį ant stalo, nes ten yra geriausiai matoma vieta. Pinigus į voką sudeda kiekvienas vadybininkas ir jį užklijuoja, ant voko būna matyti kiekvieno vadybininko inkasavimo kodas. Nori patikslinti, kad P. dirba su sunkvežimiais, todėl pas jį nebūna kiekvieną dieną pinigų, pagrinde kiekvieną dieną būna pas jį ir pas A. B.. Tuo laikotarpiu, kai M. B. pavaduoja darbuotoją, šiuo atveju A. B., ant voko rašydavo būtent A. inkasavimo kodą. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad inkasavimui skirtų vokų niekas negalėjo atidaryti ar jų perklijuoti, nes voką atidarius, jo nebeuždarysi, reikėtų imti nauja voką. Vokai su pažeidimais, kiek dirba, nebuvo perduoti inkasatoriams. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad pildomos ataskaitos ir pinigai perduodami inkasatoriams kiekvieną dieną. Penktadienį surinkti pinigai buvo laikomi dėžutėse iki pirmadienio, kol jie turėjo paimti ir juos suskaičiuoti bei užpildyti ataskaitą. Inkasatoriai atvažiuodavo pinigus paimti kiekvieną dieną nuo 11 val. iki 13 val. (t. 1, b. l. 70-73).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 18 d. apklaustas liudytoju E. T. M. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini)Vilniaus logistikos vadovu. 2025 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas M. B. ir paprašė atvykti pasikalbėti. Kai atvyko, pokalbyje dalyvavo generalinis direktorius A. L., buhalterijos ir apskaitos vadovas U. K., iš jų sužinojo, kad galimai M. B. vagia pinigus. M. B. parodė vaizdo įrašą, kuriame nedarbo metu t. y. savaitgalį (šeštadienį) M. B., atėjęs į darbą, iš darbuotojų dėžučių išima vokus su pinigais, o po kurio laiko atneša vokus atgal. U. K. patikrino COD ataskaitas ir nustatė, kad A. B. ataskaitos buvo koreguotos, t. y. buvo keičiamos sumos iš didesnių į mažesnes ir iš grynųjų pinigų buvo išimtos tam tikros pinigų sumos. Po tokio pokalbio nuvyko į darbo vietą (duomenys neskelbtini), terminalą. Darbo vietoje rado M. B., su juo vyko pokalbis, jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus M. prisipažino, kad jis iš vadybininkų dėžutės pavogė pinigus. Daugiau nieko nepaaiškino, pasiteiravus, gal jis dar turi pinigus, šis atsakė, kad pinigų jau nėra. Jis tą pačią dieną buvo nušalintas, o po to ir atleistas iš darbo. Jis šiam įteikė teisininkų paruoštą taikos sutartį ir vekselį bei prašymą pateikti paaiškinimą. M. B. pasirašė taikos sutartį, pervedė vekselyje nurodytą sumą (tikslios sumos nepamena), bet buvo truputį daugiau nei 2000 eurų. M. B. paaiškino, kad sutartyje nurodytos pradinės sumos, t. y. apie 20 000 eurų, jis neturi ir per nustatytą terminą sumokėti negali, prašė koreguoti įmokas. Buvo derinamas pinigų pervedimo grafikas, buvo atsižvelgta ir į M. pasiūlymus, kaip ir buvo sutarta dėl įmokų. M. B. buvo pasiūlyta pagal jo pateiktą mokėjimo grafiką sudaryti ir laidavimo sutartį įkeičiant turtą. T. M. pranešė, kad tėvai atsisakė laiduoti savo turtu, o pats M. neatliko jokios įmokos. M. turėjo advokatę E. T., jos kontaktą perdavė jų teisininkei A. B.. Ką jos sutarė, kokie buvo sprendimai priimti, jo neinformavo. Jis dar bandė su juo kontaktuoti, bet šis neatsiliepė, į žinutes neatsakė. Apie tai pranešė el. paštu vadovybei, t. y. M. B., U. K. ir teisininkei A. B.. Kokiu momentu vadovybė nusprendė apie įvykį pranešti policijai, jis nežino. Taip pat nori paaiškinti, kad jam bendraujant su A. B., jis pasakė, kad jam M. B. pasakė, jog neva jis liepė M. B. padėti A. B. skaičiuoti pinigus. Gali pasakyti, kad tokio nurodymo tikrai nebuvo ir M. B. nenurodė padėti skaičiuoti pinigų. M. B. atliko pavadavimo funkcijas tuo metu, kai vadybininkai atostogavo, sirgo ar dėl kitų priežasčių nebuvo darbe. Kadangi pats netikrino ataskaitų, todėl nežino, ar pinigai buvo vagiami pavaduojant vadybininką, ar ne (t. 1, b. l. 80-83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 24 d. apklaustas liudytoju U. K. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) finansų ir apskaitos skyriaus vadovu. Dėl įvykio gali paaiškinti, kad įmonėje dirba M. B., šis dirbo operacijų logistikos skyriuje, logistikos vadybininku. Jis turėjo kurjerių komandą, kokios sudėties buvo komanda, šiuo metu nepasakys, kurjerių skaičius būna tarp 7-10. Tikslaus laiko nepamena, bet 2025 m. sausio pradžioje A. B., jo žiniomis, kreipėsi į rūšiavimo terminalo vadovą R. J. su klausimu, kodėl M. B. savaitgalį ateina į terminalą, nes tam nėra poreikio. Jie kreipėsi į pirkimų vadovą M. B., kuris su šia informacija ir įtarimais atėjo pas jį. Jie nusprendė kurį laiką pastebėti, kas vyksta su A. B. pinigų surinkimo įrašais. Taip pat nusprendė peržiūrėti vaizdo kameras, būtent savaitgalių. Vaizdo kamerose pamatė, kad M. B. atvyksta į darbo vietą savaitgalį ir iš A. B. dėžutės paima vokus su pinigais, juos nusineša į darbo kambarį, kur galimai pinigus perskaičiuoja ir dalį jų pasiima, o po kurio laiko vokus su likusiais pinigais įdeda atgal į dėžutę. Įtarimą sukėlė, kad M. B. atvyksta į darbo vietą savaitgaliais, nes vadybininkai nedirba savaitgaliais ir toks M. B. atvykimas į terminalą nėra normalus. Tuomet A. B. atstatė savo turimus failus kompiuteryje, kur pastebėjo, kad jo ataskaitos buvo keičiamos. Įtarė, kad ataskaitas keičia būtent M. B., nes šis atvykdavo savaitgaliais ir iš vaizdo įrašo matyti, kad būtent iš A. dėžutės paima pinigus. Tuomet jis patikrino (duomenys neskelbtini) siuntų sistemą, kurioje registruojamos visos siuntos nuo paėmimo iš kliento iki pristatymo gavėjui. Šioje sistemoje fiksuojama, kokia suma turi būti paimta už prekę, ir tik pinigų paėmimo metu kurjeris gali uždaryti siuntą, kaip baigtą vykdyti pristatymą. Šioje sistemoje matomi visi surinkti pinigai už pristatytas prekes, o visi kurjeriai yra su priskirtais logistikos vadybininkais. Jis paėmė laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir atfiltravo visas siuntas su paimtais pinigais būtent A. B.. Nori papildyti, kad A. B. vardu surinkti pinigai laikomi voke terminale, kurie yra inkasuojami į banką, tokiu būdu jo pavardė atsiranda banko išrašuose. Todėl paėmė banko išrašus laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir suskaičiavo, kokia pinigų suma per minėtą laikotarpį buvo inkasuota būtent A. B.. Sulyginęs siuntų sistemos išrašus su banko duomenimis, nustatė pinigų trukumą - 130 000 eurų sumai. Tuomet jis, A. L., pirkimų vadovas M. B. ir Vilniaus terminalo vadovas T. E. M. nuvyko į terminalą, esantį (duomenys neskelbtini) , susitikti ir pabendrauti su M. B.. Pokalbio metu M. B. pasakė, kad įtaria, jog šis pavogė pinigus ir pateikė jam įrodymus. M. B. prisipažino iš karto. Teisininkai patarė sudaryti taikos sutartį. Su taikos sąlygomis M. B. sutiko, taip pat buvo surašytas vekselis 2900 eurų sumai, taip pat pateikė savo pasiaiškinimą. Vekselio sumą M. B. apmokėjo. K. M. B. pasiaiškinime nurodė, kad pinigus vogė nuo 2023 metų vidurio, jis nusprendė atlikti patikrinimą nuo 2023 m. sausio 1 d. ir tuomet buvo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., trukumas yra 149 915 eurų. Apie tai, kad suma iš tikro yra didesnė, informavo M. B., bandė sudaryti naują taikos sutartį, su laidavimu. M. B. pradžiai nurodė, kad laiduoti galėtų jo tėvai, tačiau tėvai atsisakė. Kadangi jis pats su M. B. nebendravo dėl sutarties sąlygų, todėl negali tiksliai nurodyti, kodėl M. B. nepadarė įmokų pagal sutartį. Kiek jam yra žinoma, su taikos sutartimi jų teisininkai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris tenkino įmonės prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Taip pat dėl vagystės buvo kreiptasi su pareiškimu į policiją (t. 1, b. l. 75-78).

UAB (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 24 d. pareiškime ir 2025 m. vasario 24 d. paaiškinime su priedais nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nurodo veikos padarymo aplinkybes, pateikia duomenis, patvirtinančius padarytą žalą, ir turimus vaizdo įrašus bei rašytinius paaiškinimus, kuriais pagrindžiama, kad teikiami įrodymai yra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui. Pirma, Pareiškėjas ikiteisminiam tyrimui pateikia duomenis apie iš siuntų gavėjų surinktus COD pinigus ir vėliau inkasuotus pinigus AB SEB banke (skirtumas tarp šių sumų parodo M. B. pasisavintų pinigų sumą). Kaip anksčiau buvo nurodyta pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Pareiškėjas teikia siuntų pristatymo paslaugas ir viena iš jo teikiamų paslaugų yra COD pinigų surinkimas. Asmuo, perkantis prekes internetinėje parduotuvėje, gali pasirinkti atsiskaitymą grynaisiais pinigais pristatymo metu. Pasirinkus tokį atsiskaitymo būdą, kurjeriui pristatant siuntą, siuntos gavėjas grynaisiais arba negrynaisiais pinigais už gautą siuntą (įsigytą prekę) atsiskaito kurjeriui. Kurjeris per dieną surinktus grynuosius pinigus pristato savo transporto vadybininkui, kuris surinktus grynuosius pinigus suskaičiuoja, suveda informaciją į bendrą excel failą ir voką su pinigais padeda į tam skirtą vietą. Vėliau nustatytu reguliariu terminu surinkti grynieji pinigai yra inkasuojami ir pervedami Pareiškėjo klientams. Šiuo konkrečiu atveju pinigus pasisavinęs Pareiškėjo darbuotojas M. B. išimdavo pinigus iš kito logistikos vadybininko A. B. vokų ir pakeisdavo informaciją bendrame excel faile. Atsižvelgiant į tai, kartu su šiuo prašymu Pareiškėjas pateikia įrodymus apie logistikos vadybininko A. B. vadovaujamų kurjerių surinktus COD pinigus (informacija iš Pareiškėjo siuntų sistemos pagal kiekvieną siuntą imtinai nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn.) ir įrodymus apie šio logistikos vadybininko inkasuotus pinigus. Skirtumas tarp iš siuntų gavėjų surinktų ir inkasuotų pinigų yra 149 915 EUR (šimtas keturiasdešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai penkiolika eurų). Šis atsiradęs pinigų skirtumas yra detalizuotas Pareiškėjo pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priede Nr. 6. Antra, Pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra pateikęs du vaizdo įrašus (žr. pareiškimo priedą Nr. 5), kuriuose matyti, kaip 2025 m. sausio 4 d. apie 16.30 val. ir sausio 13 d. apie 16.02 val. Pareiškėjo sandėlyje (terminale) adresu (duomenys neskelbtini), M. B. išima vokus su pinigais iš jiems laikyti skirtos dėžutės ant sienos (vaizdo įrašuose matoma baltos spalvos dėžutė ant sienos), nusineša vokus į vadybininkų kabinetą, kuriame nėra filmuojama, ir vėliau vokus grąžina atgal į jiems laikyti skirtą dėžutę. Papildomų vaizdo įrašų Pareiškėjas neturi, todėl jokių vaizdo įrašų kartu su šiuo prašymu nepateikia. Trečia, Pareiškėjas pažymi, kad tyrimui aktualios informacijos (apie tai, kaip buvo pastebėtas įtartinas M. B. elgesys) gali turėti Pareiškėjo darbuotojai A. B. ir R. J.. Taip pat pažymi, kad tuo metu, kai buvo pastebėta vagystės apraiškų, Pareiškėjo darbuotojai kalbėjosi su M. B.. Tokio pokalbio metu M. B.pripažino savo kaltę ir neteisėtus veiksmus. Pokalbio ir prisipažinimo metu dalyvavo Pareiškėjo darbuotojai: A. L., U. K., T. M., M. B.. Pareiškėjas taip pat patvirtina, kad esant poreikiui ikiteisminio tyrimo medžiagoje gauti papildomos informacijos, apie tokį poreikį ir konkrečius klausimus informuoti Pareiškėjo atstovę ir tokie duomenys ir/arba asmenys, turintys tyrimui reikšmingos informacijos, bus nurodyti ir pateikti ikiteisminiam tyrimui, jeigu medžiaga bus turima. Remiantis aukščiau išvardintu, Pareiškėjas, atstovaujamas advokatės A. B., prašo kartu su šiuo prašymu pateikiamus įrodymus prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-03878-25. Pridedama informacija apie surinktus COD pinigus ir informacija apie inkasuotus COD pinigus (dėl didelės apimties įrašyta į skaitmeninę laikmeną CD-R) (t. 1, b. l. 5-14, 22-43).

128. 04/11/2024 15:40 card...8138 LTSE2042 #595624, operacijos Nr. RO1651549659L02 500 Eur;

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta.

K. M. B., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis 2023 m. gegužės 5 d. įsidarbino į UAB (duomenys neskelbtini) jo pareigos buvo logistikos sprendimų vadybininkas, jam dirbant savo pareigose, jis atlikdavo pavadavimus kitų vadybininkų, dirbo su COD failais, skaičiuodavo ir kitų vadybininkų pinigus; tikslios datos ir laiko nurodyti negali, nes neatsimena, bet įvyko taip, kad jis pirmą kartą neperdavė inkasatoriams apie 2000 eurų, o pinigus pralošė internetiniame kazino; pradėjo ieškoti būdų kaip paslėpti trūkumą, kadangi turėjo prieigą prie kitų vadybininkų ataskaitų, jam kilo mintis pakoreguoti vadybininko A. B. ataskaitas, keičiant pinigų sumas taip, kad padengtų trūkumą; atradęs tokią galimybę pasiimti pinigus, supratus, kad niekas neatlieka patikrinimų, pradėjo tai daryti sistemingai; paimtus pinigus beveik visada įnešdavo į savo SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Revolut banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); kada, kokiomis sumomis išimdavo pinigus iš A. B., nurodyti negali, nes tiksliai nepamena, bet su UAB (duomenys neskelbtini) pateikta suma, t. y. 149 915 Eur, jis sutinka. Be kaltinamojo kaltės visiško prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimu ir rašytiniu paaiškinimu, liudytojų A. B., L. S., E. T. M. ir U. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visų anksčiau teismo aptartų įrodymų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, visuma sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog kaltinamasis M. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. sausio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dirbdamas logistikos vadybininku (duomenys neskelbtini), esančiame sandėlyje (terminale), periodiškai išimdamas grynuosius pinigus iš logistikos vadybininko A. B. vokų bei pakeisdamas informaciją bendrame excel faile COD ataskaitoje, pagrobė didelės – 149 915 Eur vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Kaltinamasis pripažino veikęs tiesiogine tyčia, suprato, jog vagia svetimą turtą, pagrobto turto vertė yra 149 915 Eur, kas viršija 900 MGL (45 000 Eur) sumą, todėl kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaltė jos padarymu įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą numatytos dvi alternatyvios bausmės - bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. B., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis M. B. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą nuosavybei, veikiant tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra baigtas, juo padaryta reali turtinė žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. B. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, išsiskyręs, SODRA duomenimis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 117-118).

BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų M. B. nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2025 m. kovo 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025 31 punktą).

Atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, mąstą ir pavojingumą (pinigai buvo vagiami dėl turimos priklausomybės azartiniams lošimams, realiai jokios turtinės naudos kaltinamasis nepatyrė, kadangi visu pagrobtus pinigus pralošė, aktyviai ir nuoširdžiai padėjo nustatyti padarytos žalos mąstą), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi; yra gana jauno amžiaus – 36 metai; nors šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ruošiasi įsidarbinti; yra sudaręs susitarimą dėl didžiosios padarytos žalos dalies atlyginimo; pažada daugiau nenusikalsti), teismas daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad įstatymo nustatytos bausmės – baudos paskyrimas, atsižvelgiant į tai, kokio dydžio sumą kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui, taip pat į M. B. turtinę padėtį, šiuo atveju būtų netikslingas ir neleistų pasiekti bausmės tikslų, kadangi šios bausmės kaltinamasis realiai įvykdyti negalėtų. Taip pat nagrinėjamu atveju būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) M. B. padarytam nusikaltimui, jo asmenybei ir kitoms, anksčiau aptartoms aplinkybėms, kitos straipsnio sankcijoje numatytos – realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, todėl teismo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, galės būti pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nesiekiantį straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio - 3 metams, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 2 metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 8 punktais, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. Taip pat M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (BK 69 straipsnis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia kaltinamajam skirtina bausmė nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo, atidedant jos vykdymą 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Dėl civilinio ieškinio.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini), kuri pripažinta civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį 19 915 Eur sumai. Ieškinys pagrįstais byloje esančiais dokumentais, kaltinamasis jo neginčija, šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais įmonei buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas pilnai ir iš M. B. priteistina 19 915 eurų UAB (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalimi, 69 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. B. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 19 915 Eur (devyniolika tūkstančių devynis šimtus penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.