Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. V. (M. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. sausio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 24 d. Neatlikta bausmės dalis 2021 m. gegužės 20 d. – 1 metai 8 mėnesiai 4 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus M. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 5 kartus skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, pataisos namuose dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti, vedęs, turi nepilnametį sūnų, palaiko socialinius ryšius ne tik su žmona ir vaiku, bet ir su broliu, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turimus įsiskolinimus dengia. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam M. V. 2021 m. gegužės 10 d. nustatyta žema (35 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 15 balų yra dinaminiai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo istorija, nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga yra akivaizdi, kadangi nuo 2020 m. balandžio 14 d. ji nepakito, o nuo pirminio vertinimo 2018 m. kovo 14 d., kada rizika buvo įvertinta 42 balais, pakito nežymiai.

9. Pritariant apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad praeityje M. V. už disponavimą narkotikais ir narkotikų kontrabandą teistas ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupėje, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis ir vėl padarė iš esmės analogiškas veikas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis vis dėlto negeba išlaikyti. Nors nuteistojo ankstesnis teistumas, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis buvo linkęs pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui ir kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Nuteistasis negeba įvardinti probleminių sričių, turėjusių įtakos jo nusikalstamam elgesiui, be to, linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, teisindamasis turimais finansiniais sunkumais ir netinkamais draugais, kas rodo, kad jis neprisiima pasekmių, kilusių dėl jo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą M. V. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Juo labiau, kad nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė siekdamas finansinės naudos. Abejonių tuo, kad M. V. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kyla ir dėl to, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo nustatytas atvejis kai M. V. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus. Nors drausminė nuobauda jam nebuvo skirta ir buvo apsiribota tik svarstymu, tačiau ši aplinkybė neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių.

10. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam jau netrumpą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomi kriminogeniniai rizikos veiksniai – būdingas teisės pažeidimų modelis ir lėšų valdymo sunkumai, kurie neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei resocializacijai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik M. V. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, priešingai nei tai skunde pabrėžia nuteistasis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Abejonių M. V. lygtinio paleidimo efektyvumu kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas, kuris priskirtinas jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams. Nors nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, siuvėjo specialybę, iki bausmės atlikimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, pataisos namuose taip pat dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau akivaizdu, kad praeityje turimas išsilavinimas ir įgyta darbinė patirtis nebuvo pakankami veiksniai, apsaugantys M. V. nuo nusikalstamo elgesio, o iš teisėtos veiklos gaunamų pajamų laisvėje nepakako poreikiams patenkinti. Juo labiau, kad M. V. nusikalstamo elgesio istorija yra susijusi būtent su nusikalstamu veikimu, turinčiu finansinės naudos gavimo motyvą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju M. V. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma), kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad likusioji M. V. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotas kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį M. V. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

13. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su darbu pataisos namuose, galimybe įsidarbinti išėjus į laisvę, gauti paskatinimai, ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, nebejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei pajamų gavimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog laisvėje M. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, kad apylinkės teismas be pagrindo netvirtino Komisijos nutarimo, nesirėmė jos padarytomis išvadomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo M. V. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo.

15. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. V. (M. V.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.