Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos L. B. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 netenkinti prašymo ir nemažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio – 794,00 Eur – už sklypus (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės tarybą objektyviai išspręsti prašymą iš naujo.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde (b. l. 2–4) išdėstytus reikalavimus. Atsakovas antrą kartą priėmė nepagrįstą sprendimą netenkinti prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokesčio. Mano, jog prašymas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Pažymėjo, jog visiškai nepagrįstas atsakovo motyvas, jog atsakovas spręsdamas netenkinti pareiškėjos prašymo atsižvelgė į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus. Atvirkščiai, Šiaulių rajono savivaldybės taryba visiškai neatsižvelgė į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus ir siūlymą pareiškėjai sumažinti žemės mokestį. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog pareiškėja yra Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos Treniravimo sistemų programos 3 kurso studentė. 2015 metais pareiškėja gavo 349,27 Eur stipendijos, kitų pajamų pareiškėja neturi. Savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, o nuosavybės teise priklausantys 4 sklypai yra gauti pagal 2012 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 8839. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog siūloma pareiškėjai sumažinti 2015 m. žemės mokestį. Kodėl buvo priimtas priešingas sprendimas nei buvo pasiūlyta Žemės ūkio skyriaus, paaiškinimų nerado nei Šiaulių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, nei 2016 m. spalio 6 d. rašte, nepaaiškėjo nei po pokalbio telefonu su Žemės ūkio skyriaus vedėja E. R.. Taip pat mano, jog atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstyti absurdiški teiginiai, t. y. „nors posėdyje nebuvo išdėstyti argumentai, kodėl nuspręsta netenkinti L. B. prašymo, tačiau šie argumentai buvo išsakyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bendrame Sveikatos ir socialinių reikalų ir Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje, kai buvo svarstomas analogiškas R. B. prašymas. Komitetų posėdyje buvo išsakyti argumentai, kodėl neturėtų būti tenkinamas R. B. prašymas, taikomi svarstant analogišką L. B. prašymą. Minėti argumentai tarybos posėdžio metu nebuvo kartojami“. Pažymėjo, jog nesupranta, kokia galėtų būti taikoma analogija tarp pareiškėjos – pajamų neturinčios studentės ir už ją trylika metų vyresnio brolio, kuris turi savo verslą ir pragyvenimo šaltinį. Mano, jog pareiškėjos prašymas turėtų būti svarstomas atskirai netaikant analogijų. Atsakovas nemotyvavo priimto sprendimo, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai ir interesai gauti tinkamą atsakymą. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai surinko įrodymus apie L. B. materialinę padėtį ir parengė savivaldybės tarybos projektą, kuriuo siūloma patenkinti prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį nuo 794 Eur iki 198,40 Eur už jos nuosavybės teise turimus žemės sklypus. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugsėjo 6 d. posėdyje nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokesčio. Sprendimas netenkinti asmens prašymo priimtas vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-149, 52.5 punktu, t. y. netenkinti asmens (fizinio ar juridinio) prašymo, bei Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kuri reglamentuoja, kad savivaldybės turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, tačiau savivaldybės tarybos to daryti neprivalo. Argumentai, kodėl netenkinamas prašymas, buvo išdėstyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bendrame Sveikatos ir socialinių reikalų ir Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje, kai buvo svarstomas analogiškas R. B. prašymas ir tarybos nariai argumentų nekartojo svarstydami L. B. prašymą. Pagrindinis argumentas buvo, kad asmuo, turintis kelis žemės sklypus, gali juos parduoti ir sumokėti žemės mokestį ir tokia materialinė padėtis nėra sunki. L. B. turi 4 žemė sklypus, ji gali parduoti vieną žemės sklypą ir padengti žemės mokestį. Pažymėjo, jog aiškinamajame rašte nėra tokių motyvų, į kuriuos atsižvelgė taryba, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos prašymo netenkinimo.

Pareiškėjos L. B. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. T-258 netenkinti prašymo ir nemažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio – 794,00 Eur – už sklypus (duomenys neskelbtini); įpareigojimo Šiaulių rajono savivaldybės tarybą objektyviai išspręsti prašymą iš naujo.

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vykdant įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo teisėjų kolegija nusprendė panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. T-356 „Dėl žemės mokesčio“ ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės tarybą pareiškėjos L. B. 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, atsižvelgdama į aiškinamajame rašte pateiktus motyvus, 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. T-258 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“ (b. l. 6) netenkinti L. B. prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokesčio – 794 Eur – už žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ) (nuo 2016-06-28 iki 2016-11-01 aktuali redakcija) apibrėžia, kad vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (VSĮ 3 straipsnio 2 dalis). Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 4 straipsnio 1–13 punktai). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 straipsnio 6 punktas); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (VSĮ 4 straipsnio 10 punktas); žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių (VSĮ 4 straipsnio 13 punktas).

Visų pirmiausia, aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatą lingvistiniu ir teleologiniu metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas numatytą teisėtumo principą sieja su tuo, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visi jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba (VSĮ 11 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (VSĮ 11 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog Šiaulių rajono savivaldybės taryba antrą kartą priėmė nepagrįstą sprendimą netenkinti jos prašymo. Mano, jog nepagrįstas atsakovo motyvas yra, jog spręsdamas netenkinti pareiškėjos prašymo atsižvelgė į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog pareiškėja yra Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos Treniravimo sistemų programos 3 kurso studentė. 2015 metais pareiškėja gavo 349,27 Eur stipendijos, kitų pajamų pareiškėja neturi. Savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, o nuosavybės teise priklausantys 4 sklypai yra gauti pagal 2012 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 8839. Kodėl buvo priimtas priešingas sprendimas nei buvo pasiūlyta Žemės ūkio skyriaus paaiškinamajame rašte, paaiškinimų nerado nei Šiaulių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, nei 2016 m. spalio 6 d. rašte, nepaaiškėjo nei po pokalbio telefonu su Žemės ūkio skyriaus vedėja E. R..

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 27 punkte numatyta, kad meras ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Savivaldybės tarybos posėdžio sudaro Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, įtraukdamas svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Savivaldybės taryba. Posėdžio pradžioje darbotvarkė yra tvirtinama, ji gali būti papildyta ar pakeista Savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei tarybos sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios ir buvo publikuoti Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka, ne pagal nustatytą tvarką.

Reglamento 35 punkte nurodyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šiame Reglamente X skyriuje nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. O Reglamento 41 punkte nurodyta, kad savivaldybės tarybai svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ar grupės, Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius. Reglamento 161 punkte nurodyta, kad aiškinamuosiuose raštuose, pateikiamuose kartu su sprendimų projektais, turi būti nurodyti vykdytojai ir įvykdymo terminai bei lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti, jeigu tai nėra nustatyta sprendimo projekte, pateikiamas paaiškinimas dėl siūlomo sprendimo projekto turinio, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jei tokį vertinimą reikalinga atlikti).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė Vietos savivaldos įstatymo nuostatus, reglamentuojančius savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymą, tvirtinimą, papildymą ar pakeitimą. Kaip jau minėta, meras ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Savivaldybės tarybos posėdžio sudaro Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, įtraukdamas svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais. Siekiant papildyti, pakeisti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, būtini veiksmai: pirma, komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymas, jei tarybos sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios ir buvo publikuoti Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje.

Byloje nustatyta, jog Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas Nr. TPS-236 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“ dėl L. B. buvo parengtas – tenkinti prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį nuo 794 Eur iki 198 Eur. Šis projektas buvo publikuotas Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje 2016 m. rugpjūčio 22 d. (http://195.182.85.235/aktai/Default.aspx?Id=3&DocId=27665).

Taip pat byloje nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d. vyko komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo žemės mokesčio, sprendimo projekto Nr. TPS-236. Komiteto posėdžio metu buvo nurodyta „jog klausimas sprendžiamas dėl L. B., ji yra R. B. sesuo. Ji yra 3 kurso studentė, taip pat turi nuosavybės teise dovanotus tėčio 4 žemės sklypus, prašo atleisti nuo 2015 m. žemės mokesčio. L. B. pateikė duomenis apie gaunamą stipendiją, kito nekilnojamojo turto ji neturi, išskyrus minėtus žemės sklypus, ir komitetas siūlė neatleisti nuo žemės mokesčio (nepritarti) ir teikė svarstyti tarybai“ (garso įrašas 2:14:30). Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimo projektas dėl L. B. prašymo netenkinimo būtų buvęs įregistruotas ir publikuotas Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje.

Ekstremalių įvykių, atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka, ne pagal nustatytą tvarką. Bet tam buvo reikalinga ekstremali situacija, o tokios situacijos šioje administracinėje byloje nebuvo.

Įvertinus turimus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad aukščiau nurodytų Reglamento nuostatų nebuvo laikomasi, t. y. sprendimo projektas, kuriuo nuspręsta netenkinti L. B. prašymo, buvo pateiktas pažeidus Reglamento 27 punkte nustatytą tvarką.

Sprendimo projekto Nr. TSP-236 aiškinamajame rašte nurodoma, kad L. B. yra Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos Treniravimo sistemų studijų programos 3 kurso studentė. 2015 m. gavo 349,27 Eur stipendijos. Kitų pajamų pareiškėja neturi. Savo vardu ji nėra įregistravusi transporto priemonių. Nuosavybės teise priklausantys 4 sklypai yra gauti pagal 2012-12-12 dovanojimo sutartį Nr. 8839. Atsižvelgiant į šiuos išdėstytus faktus, siūlyta sumažinti 2015 m. žemės mokestį nuo 794,00 Eur iki 198,40 Eur (skaičiuojant žemės mokestį taikyti 1 proc. tarifą). Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškinamasis raštas vertintinas kaip skundžiamo sprendimo sudėtinė dalis. Byloje nustatyta, jog dėl sprendimo projekto, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti L. B. prašymo, aiškinamojo rašto nebuvo. Šią aplinkybę taip pat patvirtino Šiaulių rajono savivaldybės atstovas E. G., kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog aiškinamajame rašte nėra tokių motyvų, į kuriuos atsižvelgė taryba, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos prašymo netenkinimo.

2016 m. rugsėjo 6 d. tarybos posėdyje svarstant darbotvarkės 44 klausimą dėl žemės mokesčio sumažinimo sprendimo projekto Nr. TSP-236, buvo nurodyta, jog „sprendimas buvo svarstomas visuose komitetuose ir komitetai pritarė neatleisti nuo žemės mokesčio, nors taryba teikė projektą sumažinti žemės mokestį L. B.. Ji yra trečio kurso studentė, stipendija yra nedidelė, turi tėvo dovanotus 4 sklypus ir neturi galimybių susimokėti už juos, šiais metais ji nepakliuvo į apleistų plotų sąrašą. Susidarė dvi alternatyvos, komitetų metu siūlė neatleisti, nes pareiškėja turi 4 žemės sklypus. Sprendimo projektas yra patenkinti L. B. prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį. Balsavo už sprendimo projektą patenkinti – tik už, nepriimtas. Antra alternatyva – netenkinti – balsavo už – 13, priimtas. Balsavo už visą sprendimo projektą, kad netenkinti už – 14, priimtas“ (vaizdo įrašas 1:26:55).

Įvertinus Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. posėdžio garso ir vaizdo įrašą, darytina išvada, jog prieš priimant 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“ nebuvo išsakytos tokio sprendimo priėmimo priežastys, nevertintos jokios faktinės aplinkybės, skundžiamame sprendime, tarybos posėdžio garso įraše nenurodyti, neišsakyti motyvai bei argumentai, kodėl atsakovas apsisprendė netenkinti L. B. prašymo, taip pat nebuvo paaiškinamojo rašto.

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos atstovas teismo posėdžio metu ir atsiliepime nurodė, jog nors posėdyje nebuvo išdėstyti argumentai, kodėl nuspręsta netenkinti L. B. prašymo, tačiau šie argumentai buvo išsakyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bendrame Sveikatos ir socialinių reikalų ir Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje, kai buvo svarstomas analogiškas R. B. prašymas. Komitetų posėdyje buvo išsakyti argumentai, kodėl neturėtų būti tenkinamas R. B. prašymas, taikomi svarstant analogišką L. B. prašymą. Minėti argumentai tarybos posėdžio metu nebuvo kartojami.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bendrame Sveikatos ir socialinių reikalų ir Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje buvo svarstomas R. B. prašymas (sprendimo projektas TSP-239, 43 klausimas) dėl žemės mokesčio sumažinimo, buvo nurodyta, jog R. B. turi 12 žemės sklypų, negali nustatyti jo materialinės padėties, nes R. B. nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, ir komitete nusprendė nepritarti atleisti nuo žemės mokesčio, tačiau teikė tarybai svarstyti tą klausimą (garso įrašas 02:11:20). Šiuos atsakovo atstovo argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes R. B. ir L. B. aplinkybės yra skirtingos, t. y. R. B. turi 12 žemės sklypų, jis nėra studentas, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo materialinę padėtį. Kaip minėta, L. B. yra studentė, pateikė pažymą apie gaunamą stipendiją (gaunamas pajamas), pateikė duomenis, jog neturi kito nekilnojamojo turto, išskyrus 4 žemės sklypus, dėl kurių ir kreipėsi, kad būtų sumažintas žemės mokestis, todėl darytina išvada, jog L. B. prašymas dėl atleidimo nuo žemės mokesčio nebuvo analogiškas R. B. prašymui.

Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybės bendruomenės interesų prasme yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šių teisių ir pareigų suteikimas įstatymu reiškia, kad savivaldybės taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priimdama administracinius sprendimus, be kita ko, turi vadovautis ir administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, viešumo, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.). Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų normų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Šiuo atveju konstatuotina, kad priimant Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“, nebuvo laikomasi aukščiau minėtų Vietos savivaldos įstatyme numatytų principų bei su sprendimo priėmimu susijusių procedūrų tvarkos, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgiant į tai atsakovas įpareigotinas pirmame posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsamiai, argumentuotai ir motyvuotai išspręsti pareiškėjos L. B. 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 netenkinti prašymo ir nemažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio – 794,00 Eur – už sklypus (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės tarybą pareiškėjos L. B. 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.