Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis išnagrinėjo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis B. V. vengė išlaikyti vaiką, t. y. turėdamas pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutartį mokėti lėšas nepilnamečio vaiko - sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2019-07-16 iki A. V. pilnametystės po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, būdamas darbingas, dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, be objektyvių ir pateisinamų priežasčių pareigos nevykdė arba ją vykdė iš dalies, t. y. nuo 2019-07-23 iki 2019-12-31 pareigą vykdė iš dalies (2019-08 sumokėjo -100 Eur, 2019-12 sumokėjo - 450 Eur), nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, pareigą vykdė iš dalies (2020-01 sumokėjo 1500 Eur,) nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 pareigos pagal teismo sprendimą mokėti išlaikymą A. V. nevykdė ir išlaikymo nemokėjo visai, nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 pareigą vykdė iš dalies (2022-06 išieškota 270 Eur, 2022-07 išieškota 250 Eur), nuo 2023-01-01 iki 2023-05-01 pareigos nevykdė ir išlaikymo nemokėjo visai, dėl ko susidarė 14 540 Eur įsiskolinimas. Tokiu būdu, B. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Kaltinamasis B. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) su buvusia žmona N. V. nutraukė santuoką. Santuokoje susilaukė sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu leido aplinkybės, turėjo gerą darbą (duomenys neskelbtini), jie susitarė, kad jis mokės po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, sūnaus išlaikymui. Dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. pavasario, tiksliai neatsimena mėnesio. Grįžęs įkūrė individualią veiklą, kuri vertėsi santechnikos darbais. Nuo jų santuokos nutraukimo dvejus metus mokėjo kas mėnesį alimentus vaiko išlaikymui. Dalį alimentų yra pervedęs į A. V. sąskaitą, dalį alimentų yra davęs grynais pačiai N. V.. Kokiomis sumomis duodavo, tiksliai neatsimena, bet nuo 250 iki 300 Eur, kaip kokį mėnesį turėdavo pinigų. Jokio lapelio apie tai, kad duodavo pinigus jie nepasirašydavo, todėl tai įrodyti patvirtinančių dokumentų neturi. 2021 m. taip pat duodavo alimentus grynais, duodavo įvairiomis sumomis, kuriuos mėnesius konkrečiai nepasakys, nes neatsimena. Gal kažkurį mėnesį pinigų ir nėra davęs. Žino, kad N. neigia, jog jai duodavo alimentus grynais, įrodyti tai niekaip negali, nes tuo metu gerai sutarė, nemanė, kad bus kažkokių problemų dėl to ateityje. Pinigus perduodavo abiem kažkur susitikus, susitardavo kur ir kada pasimatys. Nuo 2022 metų birželio mėnesio, po jo naujos santuokos, N. paaiškino, kad sūnus su juo bendrauti nebenori ir nuo to laiko jam su vaiku nebeleidžia matytis, sugalvodavo visokių istorijų, kad tik nepasimatyti su vaiku, užblokavo vaiko telefoną, jis jam priskambinti negali ir iki šiol nebendrauja. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki dabar nėra mokėjęs jai alimentų. Pridurs, kad nuo 2020 m. spalio mėnesio yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau, kaip ir minėjo, paskutinį pusmetį yra sunkus laikotarpis darbe, nėra užsakovų ir nėra pajamų, todėl neturėjo galimybių mokėti alimentus. Kai pasitaisys situacija darbe ir gaus pakankamas pajamas, toliau išlaikys savo sūnų ir niekada neatsisakė jo išlaikyti. Paskutiniu metu gyvena iš žmonos atlyginimo, iš pajamų už parduotą automobilį, todėl alimentų nėra nei davęs nei pervedęs, to neneigs. Jis nori bendrauti su sūnumi, palaikyti artimus santykius su juo, finansiškai jį išlaikyti. Niekada nevengė bendrauti ir išlaikyti savo sūnaus, kol su juo bendravo jis jam keletą kartų yra pirkęs rūbus, pratybas mokyklai, kitus reikmenis, keletą kartų yra davęs pinigų ir pačiam sūnui, kad parneštų ir perduotų mamai, kokią sumą yra davęs neatsimena. Pirkimo čekių, pagrindžiančių teiktą išlaikymą vaikui neturi. Buvo nuvykęs pas advokatą pasikonsultuoti dėl alimentų susimažinimo, bet, kaip suprato iš pateiktos informacijos, sunku susimažinti alimentų išmokas, kadangi šiuo metu priskirta suma sūnaus išlaikymui, pagal infliaciją yra minimali. Patvirtina, kad niekada neatsisakė ir nevengė pareigos išlaikyti sūnų, visada mokėjo alimentus sūnaus išlaikymui, tik paskutinius dvejus metus, jų mokėjo mažiau, nes nebuvo galimybių dėl sunkios finansinės padėties. Kitą mėnesį ruošiasi pervesti dalį alimentų. Kadangi, kaip ir minėjo ankščiau, alimentus duodavo į rankas grynais ir negalėjo susidaryti tokia didelė suma įsiskolinimo, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su laisvės apribojimo bausme.

Nukentėjusioji N. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. susituokė su B. V.. (duomenys neskelbtini) m. jiems gimė vaikas A. V.. (duomenys neskelbtini) m. bendru sutarimu išsiskyrė su B. V. ir teismas 2019-11-06 nusprendė, kad sūnaus A. V. išlaikymui į mėnesį reikės mokėti 350 eurų sumą. Nuo pat teismo nuosprendžio pradžios B. V. vangiai mokėjimo išlaikymą, iš pradžių keletą kartų sumokėjo, o pavyzdžiui 2020 ir 2021 m. nemokėjo, o 2022 m. pradėjus reikšti pretenzijas sumokėjo galimai 6 kartus, bendra suma 920 eurų sumą. Nuo 2022-07-26 dėl išlaikymo kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę, kuri pradėjo išieškoti pinigus. Minėtai antstolei nepavyksta išieškoti iš B. V. išlaikymo įsiskolinimo ir periodinių išmokų, kadangi B. V. sąmoningai įsteigęs ribotos atsakomybės juridinį vienetą, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra direktorius, tačiau neturi darbo santykių, dėl ko negauna jokių pastovių pajamų, greičiausiai išsimoka grynais pagal civilinę paslaugų sutartį tarp jo kaip direktoriaus ir juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“. Jai taip pat žinoma, kad jis yra sudaręs vedybinę sutartį su savo esama sutuoktine, jokio turto sąmoningai savo vardu neturi. Nuo 2019 m. iki dabar B. V. nededa pastangų, kad mažintų išlaikymo įsiskolinimą ar mokėtų periodines išmokas, priešingai, tyčia nei gera valia, nei per antstolę nemoka vaikui išlaikymo. Šias faktines aplinkybes patvirtina banko išrašai, kurie pridėti prie skundo. Jam yra žinoma apie teismų sprendimus mokėti lėšas sūnui A. V. išlaikyti ir vykdomąją bylą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir periodinių išmokų. Papildomai parodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, negavus periodiškai mokamų piniginių lėšų vaiko A. V. išlaikymui iš savo buvusio sutuoktinio B. V., ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir nuo to laiko gauna pinigines lėšas (apie 80 Eur). Kadangi jis kas mėnesį nemokėdavo piniginių lėšų, nuvykusi į teismą, gavo vykdomąjį raštą, kurį pateikė antstolių rūmams dėl piniginių lėšų išieškojimo iš buvusio sutuoktinio. Vykdomąjį raštą vykdo antstolė Brigita Tamkevičienė. B. po skyrybų palaikė ryšį su sūnumi, bendravo su juo, susiskambindavo, susitikdavo. Žino, kad keletą kartų yra buvę baseine, gal kažkur ir papietaudavo, ji to nežino, 2021 m. yra pirkęs vaikui sportinę aprangą, gal dar kažką yra pirkęs, bet ką konkrečiai nurodyti negali, nes neatsimena. Sūnus niekada nėra parnešęs jai grynųjų pinigų nuo tėvo. Kai buvo santuokoje, B. savo vardu, buvo paėmęs keletą abonentų, sąskaitą už telefoną, kurio kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini) ir internetą, kuriuo naudojosi sūnus, mokėdavo jis, tačiau 2022 m. gruodžio mėnesį abonentinį numerį, atjungė. Šiuo metu sūnus tuo numeriu jau nebesinaudoja. Dėl telefono sąskaitų ir interneto apmokėjimo niekada nėra diskutavę ir apie tai aptarę. Tiesiog jis mokėjo sąskaitas dar esant santuokoje ir mokėjo toliau savo noru. Nuo 2022 m. birželio mėnesio B. nebendrauja su sūnumi, neskambina, nesusirašo, nesusitinka, vengia bendravimo. 2022-12-14 buvęs sutuoktinis su prašymu kreipėsi į vaikų teisių tarnybą, kad ji neleidžia jam bendrauti su sūnumi. Nors to visiškai nėra. Nėra jam niekada to draudusi ar sakiusi kažką panašaus. Ji neneigia, kad po skyrybų jos buvęs sutuoktinis jai yra pervedęs piniginių lėšų vaiko išlaikymui, bet periodinių išmokų, kas numatyta vykdomajame rašte, kas mėnesį ji negauna, todėl kreipėsi pagalbos į antstolius. Ji nenori pakenti savo sutuoktiniui, tiesiog nori, kad jis laikytųsi savo pareigos išlaikyti jų sūnų. Paskutinį kartą, pinigines lėšas, tai yra 100 Eur pervedė 2022 m. lapkričio mėnesį. Pinigus jis perveda į sūnaus sąskaitą per perlo terminalą, nes kiek žino jo sąskaitos yra areštuotos.

Iš 2023-05-16 antstolės Brigitos Tamkevičienės pateikto rašto Nr. S-23-5-22196 matyti, kad skolininkui B. V. už vaiko išlaikymą iki 2023-05-01 įsiskolinimas yra 14540 Eur.

Iš Sodros duomenų matyti, kad B. V. nuo 2020-10-16 dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir nuo 2020-05-20 vykdo individualią veiklą.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame rašto, reg. Nr. 30-G-33597, matyti, kad B. V. teikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus, už 2021 metus neteikė, MB „(duomenys neskelbtini)“ teikė Pelno mokesčio deklaraciją už 2020 metus, už 2021 metus neteikė.

Iš išrašo apie asmens turimas sąskaitas bankuose matyti, kad B. V. nuo 2020-01-10 turi atsiskaitomąją sąskaitą banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2005-08-09 banke AB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto B. V. turimos sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu 2019-08-05 - 2023-04-04 jokių finansinių operacijų nevykdyta, piniginių įplaukų negauta.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto B. V. turimos sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu 2019-07-01-2023-04-12 iš MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių įplaukų į sąskaitą negauta, 2021, 2022 m. ir iki 2023-03-31 jokių finansinių operacijų nevykdyta, jokių įplaukų į sąskaitą negauta.

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis tačiau sutinka su jam prokuroro siūloma bausme. Be to, įvertinus nurodytų duomenų visumą, pripažįstama esant įrodyta, kad kaltinamasis B. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. B. V. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamasis pripažįsta faktines aplinkybes, turinčias reikšmės inkriminuojamos veikso padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

B. V. paskirtos paskirtos kardomosios priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

B. V. pripažinti kaltu pagal BK 164 straipsnį ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąsias priemones, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.