Telšių apylinkės teismo nutartis

2020-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-287-721/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
T-287-721/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37655-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Advokatai
Virginija Vainorienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-287-721/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37655-2020-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.15
telšių APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 15 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 1700 Eur bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020 m. gruodžio 7 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 84,94 Eur baudžiamojoje byloje Nr. 1-620-715/2020 priteisimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartimi K. G. gynėja paskirta advokatė Virginija Vainorienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo jis pats, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis sutiko dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuo iš esmės atsisakydamas tam tikrų procesinių garantijų. Taip pat atsižvelgtina į K. G. turtinę padėtį. Nors kaltinamasis šiuo metu dirba, tačiau šiuo nuosprendžiu K. G. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kuri iki šiol nėra sumokėta. Taigi matyti, jog K. G. turtinė padėtis šiuo metu nėra tokia, kad būtų galima išieškoti tiek baudą, tiek ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios susidarė dėl privalomo gynėjo dalyvavimo procese.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš K. G. negali būti tenkintas, nes šiuo atveju tai neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo netenkinti ir nepriteisti valstybei iš K. G. 84,94 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė