Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. M. (R. M.), ieškovo R. M. (R. M.) atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, atsakovo UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ atstovui Ž. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. (R. M.) ieškinį atsakovui UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokos bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. R. parodė, kad ji dirba UAB „Inservis“ vyresniąja buhaltere, ji pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriame nurodė, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., būtent šį straipsnį nurodė, nes pati taip sugalvojo, vėliau ji pranešimą patikslino, nurodydama, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo pagal DK 125 str. 1 d., nes taip jai nurodė patikslinti tiesioginis vadovas – personalo vadovė, ieškovas neteikė prašymo atleisti jį iš darbo, apie susitarimą dėl atleidimo jai nežinoma, atostoginius skaičiavo pagal 28 dienas, nors ieškovas jai sakė, kad reikia skaičiuoti pagal 35 dienas, tačiau dokumentai jau buvo perduoti UAB „Mano būstas“, priskaičiavo ieškovui 2 mėnesių išeitinę kompensaciją vyresniosios buhalterės A. L. nurodymu, pavedimus darė kita buhalterė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir UAB „Priemiestis“ 2010-02-09 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas dirbo UAB „Priemiestis“ Naujosios Vilnios turgavietės administracijos apsaugos darbuotoju (b. l. 5–6), tarp ieškovo ir atsakovo 2011-07-30 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, remiantis 2011-07-07 UAB „Priemiestis“ akcininkų sprendimu dėl įmonės padalijimo atskiriant įmonę UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“, ieškovo darbo santykiai pratęsti UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ apsaugos darbuotojo pareigose nuo 2010-02-09 (b. l. 7–8), darbo sutartis nutraukta 2015-11-30 (b. l. 11).

DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Drauždiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 125 str. 1 d. nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

DK 127 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų <...>.

Pagal DK 140 str. 1 d. 4 p., nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 str. ir 136 straipsnio 1 d. 6 p., atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

DK 166 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos neįgaliesiems.

DK 177 str. 1 d. nustatyta, kad <...> jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.

DK 300 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje; 4 d. nustatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Pagal DK 250 str. darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl atleidimo iš darbo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš darbo 2015-11-30 atleistas nurodant DK 127 str. 1 d. atleidimo pagrindą (b. l. 11, 61), 2015-12-11 atleidimo pagrindas pakeistas į DK 125 str. 1 d. (b. l. 42–43). Pagal aukščiau pateiktą DK nuostatų analizę matyti, kad tam, jog darbuotoją atleisti iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu, reikalingas darbuotojo rašytinis prašymas, o tam, jog darbuotoją atleisti iš darbo DK 125 str. 1 d. pagrindu, reikalingas rašytinis šalių susitarimas, tačiau ieškovas teigia nerašęs darbdaviui nei prašymo atleisti jį iš darbo, nei buvo pasirašęs su atsakovu susitarimą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad 2015-11-16 tarp UAB įmonių grupės „Inservis“ ir UAB „Konarskio turgelis“ buvo sudaryta UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Konarskio turgelis“ įsigijo 100 procentų atsakovo akcijų, o UAB įmonių grupė „Inservis“ įsipareigojo tinkamai atleisti ir atsiskaityti su atsakovo darbuotojais, nes įmonė turėjo būti perleidžiama UAB „Konarskio turgelis“ be darbuotojų. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB „Inservis“ vyresnioji buhalterė R. R. parodė, kad į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiamą pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą ji savo iniciatyva įrašė ieškovo atleidimo pagrindą DK 127 str. 1 d., nors prašymo atleisti iš darbo ieškovas teikęs nebuvo, kodėl taip padarė paaiškinti negalėjo, vėliau patikslino duomenis nurodydama atleidimo pagrindą DK 125 str. 1 d., nes taip jai nurodė tiesioginė vadovė, nors paties šalių susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo ji nematė, tokį (aukščiau aptartą) jai duotą nurodymą patvirtina į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (b. l. 46). Matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslinimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 125 str. 1 d. atliktas 2015-12-11 (b. l. 42–43), tačiau su ieškovu siūlymas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu buvo derinamas vėliau, t. y. 2015-12-14, 2015-12-17 (b. l. 56, 57), vadinasi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo teikiami klaidingi duomenys, nors ieškovas jau buvo atleistas 2015-11-30, tačiau dėl jo atleidimo pagrindo matyti, kad atsakovas buvo neapsisprendęs net 2015-12-17 (b. l. 57). Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas būtų rašęs prašymą atleisti jį iš darbo arba kad šalys būtų sudarę susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojas dirbo būtent pas atsakovą, todėl atsakovas, kaip darbdavys, o ne atsakovo akcininkas yra atsakingas už tinkamą darbuotojo atleidimo procedūrą, o tai, kad darbdavys jam priklausančius atlikti darbus paveda kažkam kitam, nagrinėjamai darbo bylai reikšmės neturi ir atsakovo kaip darbdavio pareigos tinkamai tvarkyti darbuotojo atleidimo dokumentus nepanaikina. Pagal aukščiau aptartas aplinkybes matyti, kad ne tik UAB „Inservis“ vyresnioji buhalterė R. R. nepakankamai atsakingai ir kruopščiai ėjo savo kaip buhalterės pareigas, bet ir atsakovas nepasirūpino jo darbuotojo tinkamo atleidimo iš darbo įforminimu, kas pagal DK 141 str. yra jo pareiga, todėl atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad už ieškovo atleidimo dokumentų forminimą ir pateikimą buvo atsakinga UAB įmonių grupės „Inservis“, nes ne UAB įmonių grupė „Inservis“, o atsakovas buvo ieškovo darbdavys. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai, pažeidžiant atleidimo iš darbo tvarką, todėl teismas pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, darbo sutartį laiko nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Dėl grąžinimo į darbą

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3–4 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas prašė jo negrąžinti į darbą, atsakovas vietoj saugos darbuotojų paslaugų pasirinko saugos kamerų įrengimą, patvirtino, kad naujajam įmonės akcininkui įmonė turėjo būti perduota be darbuotojų, laiko, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovo atžvilgiu taiko DK 300 str. 4 d. – sprendžia dėl DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

Dėl išeitinės išmokos

Pažymėtina, kad DK 140 str. nustatyta išeitinė išmoka yra viena garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas – užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Į bylą pateikta skaičiuoto darbo užmokesčio suvestinė (b. l. 44), pažyma (b. l. 78), vietinio mokėjimo nurodymai (b. l. 60, 60A) bei teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. R. parodymai patvirtina, kad atleidžiant ieškovą iš darbo jam buvo išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (650 Eur). Byloje ginčo, kad ieškovo darbo stažas pas atsakovą 70 mėnesių, nėra, vadinasi, pagal DK 300 str. 4 d., 140 str. 1 d. 4 p. nuostatas, jam priklauso 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teismas pažymi, kad vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, todėl teismas atmeta ieškovo prašymą perskaičiuoti jo vidutinį darbo užmokestį pagal šiuo metu pasikeitusius duomenis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ieškovui jau yra išmokėjęs 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (650 Eur) (b. l. 44, 60, 60A), ieškovui iš atsakovo papildomai priteisia 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 650 Eur (2×325 Eur (b. l. 78)).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai atleidžiant darbuotoją išmokama išeitinė išmoka, vėliau, teismui pripažinus tokį atleidimą neteisėtu, išeitinė išmoka pakartotinai nepriteisiama, tokiais atvejais darbuotojui priteisiama vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suma nemažinama atleidžiant darbuotoją jam išmokėtos DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-969/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas UAB „AT HIDRAULIC“ įsidarbino jau dirbdamas pas atsakovą – 2013-07-03 (b. l. 83, 84), duomenų, kad ieškovas po atleidimo iš darbo pas atsakovą būtų įsidarbinęs kitur, nėra, todėl jo turimas kitas darbas (įgytas dar prieš atleidimą) neturi reikšmės vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą skaičiavimui, atsakovas teismui nepateikė jokių motyvų, įrodymų, suteikiančių pagrindą mažinti ieškovui priklausančią vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą, taigi, teismas priteisia ieškovui 1 260 Eur (nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo 84 darbo dienos, ieškovo dienos vidutinis darbo užmokestis 15 Eur (b. l. 78)) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 15 Eur (b. l. 78) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną (laikant kad yra 5 darbo dienų savaitė) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

Pažymėtina, kad pagal DK 166 str. 2 d. 3 p. kasmetinės minimaliosios 35 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos neįgaliesiems. Byloje esantis ieškovo neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68–69), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie ieškovui mokamas invalidumo/netekto darbingumo išmokas (b. l. 85) patvirtina, kad ieškovas yra neįgalus asmuo, vadinasi, jis pagal DK 166 str. 2 d. 3 p. nuostatas turi teisę į 35 kalendorinių dienų atostogas, tačiau atleidžiant jį iš darbo, vadovaujantis DK 177 str. 1 d., kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas jam buvo skaičiuota pagal DK 166 str. 1 d. (28 kalendorinės dienos), tai patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta UAB „Inservis“ vyresnioji buhalterė R. R., tvarkiusi ieškovo atleidimo dokumentus ir skaičiavusi jam priklausančias išmokas. Taigi, pagal aukščiau aptartas DK nuostatas, bylos duomenis matyti, kad ieškovui buvo klaidingai apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (vietoj jam priklausančių 35 kalendorinių dienų, skaičiuotos 28 kalendorinės dienos). Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. R. parodė, kad atleidžiant ieškovą iš darbo jam buvo apskaičiuota 1 179,50 Eur suma, kurią sudarė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dviejų mėnesių išeitinė išmoka (1 mėn. – 325 Eur), matyti, kad minėtas išmokas, atskaičius mokesčius, ieškovas gavo iš atsakovo bankiniais pavedimais (b. l. 44, 60, 60A). Pagal išdėstytas aplinkybes matyti, kad ieškovui buvo apskaičiuota 529,50 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (b. l. 44, 48, 78). Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, perskaičiuoja ieškovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (kalendorinių dienų pokytis turėjo būti skaičiuojamas 2,92 (35÷12), todėl kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas turėjo būti 663,48 Eur (21,64×2,92×0,7×15 Eur), o buvo apskaičiuota 529,50 Eur) ir tenkina ieškovo reikalavimą – priteisia jam iš atsakovo 133,98 Eur (663,48 Eur – 529,50 Eur) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką.

Dėl neturtinės žalos

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pakanka ieškovo pažeistai teisei apginti, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovas atleistas iš darbo ne už darbo drausmės pažeidimus, todėl atleidimo iš darbo aplinkybė neturi įtakos ieškovo, kaip apsaugos darbuotojo, reputacijai, ieškovas dirba kitoje įmonėje, gauna pajamas (b. l. 83, 84), ieškovo argumentai apie jo patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, įrodymų, kad ieškovas negali susirasti naujo darbo, į bylą pateikta nėra. Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 1 300 Eur neturtinės žalos atmetamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 str. 1 d. pagrindu.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

CPK 88 str. 1 d. nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos <...> išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, <...> kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

CPK 98 str. 2 d. įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už ieškinį rekomenduojama priteisti maksimaliai 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžio.

Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojama priteisti maksimaliai 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžio.

Rekomendacijų 9 p. nustatyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 500 Eur (iš kurių 70 Eur už 2 val. konsultacijas, 360 Eur už ieškinio ruošimą, 70 Eur už 2 val. atstovavimą teisme), kuriuos jis sumokėjo ieškinį surašiusiam ir jį 2016-02-05 parengiamajame teismo posėdyje (truko 18 min.), 2016-03-01 teismo posėdyje (truko 28 min.), 2016-03-25 teismo posėdyje (truko 28 min.) atstovavusiam advokatui Zigmantui Benečiui (b. l. 13, 65, 66, 67, 70–71, 87–88, 97–99) ir 11,58 Eur, sumokėtus AB SEB bankui už 2016-03-02 pažymos Nr. 07.04.08-1662 išdavimą (b. l. 94, 95).

Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už ieškinio parengimą ir konsultacijas nesiekia Rekomendacijų 8.2 p., 8.19 p. patvirtinto maksimalaus dydžio (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. II ketv. – 713,90 Eur, 2015 m. III ketv. – 735,10 Eur), todėl teismas 430 Eur sumą laiko pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau nei vienas teismo posėdis netruko ilgiau kaip 28 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 p., už atstovavimą teisme patirtos išlaidos nepriteisiamos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 11,58 Eur ieškovas sumokėjo AB SEB bankui už 2016-03-02 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimą (b. l. 94, 95), tačiau byloje jau atsakovas buvo pateikęs įrodymus apie ieškovui pervestas lėšas (b. l. 60, 60A), 2016-03-01 teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino gavęs sumas, nurodytas b. l. 60, 60A, vadinasi, jo teismui pateikta AB SEB banko išduota 2016-03-02 pažyma Nr. 07.04.08-1662 yra perteklinis dokumentas byloje, todėl, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 9 p., patirtos 11,58 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nebuvo būtinos, todėl nepriteisiamos iš atsakovo. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovo 430 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 61,32 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 5,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendė:

ieškovo R. M. (R. M.) ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) išeitinę išmoką, 1260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 15 Eur (penkiolika eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną (laikant kad yra 5 darbo dienų savaitė) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 133,98 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ (į. k. 302650163) 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 61,32 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir trisdešimt du euro centus) žyminio mokesčio ir 5,26 Eur (penkis eurus ir dvidešimt šešis euro centus) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.