Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-992-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08126-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.2.2.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4. (S)

2016 m. lapkričio 8 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. C. ir J. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. C. ir J. C. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. C. ir J. C. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, J. C. palikti J. C. pavardę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos J. C. kartu su nepilnamečiais vaikais E. C. ir A. C. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas faktiškai taip pat nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Konstatavo, jog pareiškėjų bei jų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet (duomenys neskelbtini), dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai A. C. ir J. C. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą dėl A. C. ir J. C. santuokos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, laikinai išvykę dirbti į užsienio valstybę. Pareiškėjai neprarado ryšio su Lietuva, nuolat čia atvyksta, kadangi išvykimas į užsienio valstybę yra laikino pobūdžio. Lietuvoje gyvena pareiškėjų tėvai bei draugai, todėl socialinis ryšys tarp pareiškėjų ir Lietuvos nėra nutrūkęs. Remiantis VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo A. C. deklaruota gyvenamoji vieta vis dar yra Lietuvos Respublikoje, adresu: (duomenys neskelbtini).Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai yra tik sudėtinė dalis santuokos nutraukimo byloje, o ne esminis klausimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos J. C. kartu su nepilnamečiais vaikais E. C. ir A. C. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo A. C. deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau faktiškai pareiškėjas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet (duomenys neskelbtini).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą, kadangi šalys gyvena užsienyje, ten gauna pajamas. Remiantis CPK 784 ir 785 straipsniais, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčui taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“. Kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, Reglamento 3 str. a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta, tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), yra laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal kodekso 2.12 straipsnio kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio asmens nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 2 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Kadangi pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), turi būti taikoma (duomenys neskelbtini) teismų jurisdikcija.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas susijusias su bylos teismingumo nustatymu, pagrįstai pareiškėjų pareiškimą vertino kaip neteismingą Lietuvos teismams, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.