- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- A17.-142-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05310-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant asmeniui, trauktinam administracinėn atsakomybėn A. G., teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., gim.(duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2019 m. lapkričio 17 d., apie 09.49 val., iškvietė policijos pareigūnus žinodama, kad jų pagalba nereikalinga, o būtent paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jos sūnėnas išrinko garažą ir pavogė metalą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. G. savo kaltę, įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusižengimą, pripažino. Parodė, kad jai mama padovanojo garažą ir ji galvojo, kad ji teisėta jo savininkė, todėl supyko pamačiusi, kas sūnėnas iš jo išsivežė metalą. Tik vėliau paaiškėjo, kad testamentas buvo pakeistas ir jai nieko nepriklauso.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. įvykdė jai inkriminuojamą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje. Šias aplinkybes, be A. G. visiško prisipažinimo, patvirtina jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3), BIRT žiūryklės duomenys (b. l. 4-5), melagingas skundas (b. l. 12), pareigūnų tarnybinis pranešimas (b. l. 13 ), kita bylos rašytinė medžiaga.
A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir dėl įvykdyto gailisi.
Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant nuobaudą A. G. atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, byloje duomenų apie jos baustumą nėra. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus LR ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą artimą jos minimumui.
Atsižvelgiant kad A. G. gauna invalidumo pensiją, jos pajamos nedidelės bei atsižvelgiant į jos teismo posėdžio metu pareikštą prašymą, baudos mokėjimą yra pagrindas išdėstyti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. G., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, baudos mokėjimą išdėstyti 4 (keturiems) mėnesiams, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 50 (penkiasdešimt) eurų.
Išaiškinti, kad pirma įmokos dalis (50 eurų) turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:19108369653.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.