Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-361-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
1A-487-361-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
S. S.
Nukentėjusysis
I. B.
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-361/2010Teisėja D. Valošinaitė Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.15.1.2.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Arvydo Daugėlos ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant nuteistajam S. S.,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,nukentėjusiajam I. B., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,vertėjoms Livijai Martišauskienei ir Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždraudžiant bendrauti su B.

Nuosprendžiu iš nuteistojo S. S. nukentėjusiajam I. B. priteista 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2046 Lt proceso išlaidų, iš kurių 2000 Lt advokato pagalbai, o 46 Lt medicininei apžiūrai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad 2009-06-21, apie 15.00 val., atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir telefonu pakvietė išeiti į lauką I. B. pasikalbėti apie konfliktą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko nukentėjusiojo žentas. I. B. padedant atsistoti S. S. pastumtai ir nukritusiai J. B., S. S. jam sudavė du smūgius koja į galvą, taip sukeldamas I. B. fizinį skausmą ir padarydamas jam netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią tarpuakio, nosies nugarėlės, nosies šaknies, kairės akies vokų vidinio kampo srityse, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame užausyje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. S. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, šališkas dėl aiškiai per griežtos bausmės, neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, nusikaltimo kvalifikacijos. Apeliantas teigia, kad, remiantis fiktyviais įrodymais, yra nepagrįstai ir melagingai apkaltintas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis, S. S., nuosekliai aiškino, jog nė vieno specialisto akte nurodytų sužalojimų nukentėjusiajam nėra tyčia padaręs, nes ne jis, o būtent I. B. su žmona, būdami neblaivūs, jį tada užpuolė, todėl jis buvo priverstas gintis. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis, matant liudytojoms, iškvietė policiją, kad nebūtų toliau gadinamas jo automobilis, išsikruvinti jis galėjo nuo griuvinėjančio ir vis bandančio muštis I. B., kuris neneigia, jog bylą privataus kaltinimo tvarka iškėlė tik kaip jo žento A. G. pusbroliui, keršydamas už tai, jog pastarojo tėvai neišsikelia iš nupirkto (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio keturių kambarių buto.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas šią bylą nagrinėjo aiškiai šališkai ir atmestinai, nesiaiškino, nuo ko konfliktas prasidėjo, ir nuosprendyje visiškai supainiojo faktines aplinkybes, įvėlė begalę klaidų bei netikslumų, nepašalino iškilusių abejonių, todėl toks nuosprendis negali būti paliktas galioti. S. S. pažymi, kad niekada nesakė teismui, jog sudavė ar nors kartą spyrė neblaiviems nukentėjusiajam ar jo žmonai ar kad skambino I. Z. ir kad atvažiavo ką nors terorizuoti pastarojo prašymu, be to, liudytojas pareigūnas R. G. posėdyje taip pat nesakė, jog jis, S. S., prisipažino spyręs I. B.. Vienintelės liudytojos seserys O. ir D. V., kurių jis, S. S., anksčiau nėra matęs ir nepažįsta, nuo pat pradžių matė visą konfliktą, tačiau jų parodymus teismas įvertino kritiškai dėl išgalvotų aplinkybių apkaltinęs jas esančias suinteresuotomis šios bylos baigtimi. Šių liudytojų adresus ir telefonus užfiksavo patys pareigūnai ir tik tada jos tapo žinomos byloje. Apeliantas nurodo, kad pareigūnų nutarimo neskundė, nes jo net negavo, todėl manė, jog šis konfliktas baigėsi niekam nebeturint jokių pretenzijų. Teismas neapklausė eksperto dėl sužalojimų pobūdžio, kaip liudytojų neapklausė nei I. Z., nei A. G., nuo kurių viskas prasidėjo, o patikėjo aiškiai melagingais neblaivių įvykio metu buvusių nukentėjusiųjų ir jų liudytojų parodymais. Liudytoja J. R. iš aštunto aukšto balkono negalėjo matyti įvykio vietos dėl užstojančių medžių ir tą aplinkybę galėtų nustatyti tik tyrimo eksperimentas. Nuteistasis teigia, kad stumdymąsi dienos metu matė ir daugiau žmonių, kuriuos policija dar galėtų ir privalėtų nustatyti, nesuprantama, kaip jis, būdamas blaivus ir ramaus būdo, vienas automobiliu atvažiavo pas nepažįstamus pusbrolio vestuvininkus neva juos sumušti ir dar iš savanaudiškų paskatų. Apeliantas nurodo, kad norėjo kaip pusbrolis pakalbėti su A. G. dėl keisto pastarojo elgesio, tačiau J. B. girta įsėdo į jo automobilį ir ėmė šį tyčia gadinti.

Apeliantas taip pat teigia, jog priteista neturtinė žala yra per didelė, neįrodyta, be to, paskirta bausmė yra neteisinga ir aiškiai per griežta, nesiderina su jo, kaip vadybininko, darbu, neįvertinta, kad jis turi neseniai gimusį vaiką.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismas visapusiškai, iki galo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus – tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek teisinančius, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą bei paskyrė teisingą bausmę. Ta aplinkybė, kad teismas patenkino ne visus nuteistojo pareikštus prašymus (dėl eksperto apklausos ir kt.), nereiškia, jog buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Kaltinamojo teisė pateikti prašymus, numatyta BPK 22 str. 3 d., 270 str. 1 d., nėra absoliuti, nes nuspręsti, ar toks prašymas tenkintinas, turi teismas motyvuota nutartimi (2010-04-20 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-131/2010). Bylos duomenys patvirtina, kad dėl visų nuteistojo minimų prašymų apylinkės teismas priėmė protokolines nutartis, jose nurodydamas jų netenkinimo priežastis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas net neprašė atlikti eksperimento, tačiau dabar kaltina teismą jo neatlikus, nerinkus kitų įrodymų. Nuteistasis, manydamas, kad bylą nagrinėja šališkas teismas, turėjo teisę pareikšti motyvuotus nušalinimus, tačiau tokia teise nesinaudojo ne tik jis, bet ir jo gynėjas. Todėl laikytina, kad nuteistasis sutiko, jog bylą nagrinėjo nešališkas teismas, o visi dabartiniai jo teiginiai apie teismo šališkumą yra be pagrindo, nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Ta aplinkybė, kad dėl šio įvykio teisme byla buvo iškelta praėjus keletui mėnesių po pranešimo apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio, neturi esminės reikšmės vertinant byloje surinktus įrodymus, sprendžiant klausimą apie jų patikimumą, nes BPK nenumatytas terminas, per kurį nukentėjusysis privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl nusikalstamos veikos padarymo (2010-04-20 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-131/2010). Taip pat neturi esminės reikšmės ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasis į teismą būtent tuo momentu.

Nukentėjusysis atsikirtime į apeliacinį skundą taip pat teigia, kad iš esmės visi kiti apeliacinio skundo argumentai yra nuteistojo nesutikimas su teismo įrodymų įvertinimu. Teismas teisingai vertino įrodymų visumą, o nuteistojo pamąstymai, kad tie patys įrodymai turėjo būti vertinami kitaip, yra tik jo gynybinė pozicija. Nuteistasis teigė, kad jis teisme nesakė, jog spyrė nukentėjusiajam koja, tačiau byloje yra užfiksuoti jo paties žodžiai, kad nukentėjusysis jam sudavė, tada šis jį pastūmė, kad pastarasis net nuvirto per krūmus, po to dar kartą pastūmė ir įspyrė į užpakalį. Taip pat yra užfiksuoti ir liudytojo R. G. parodymai, kur teisme jis aiškiai pasakė, kad jam bendraujant įvykio vietoje su nuteistuoju, pastarasis neneigė mušęs nukentėjusįjį, tik teigęs, kad pirmasis puolė nukentėjusysis. Nuteistasis nurodo, kad liudytojų O. ir D. V. jis niekada anksčiau nematė ir nepažįsta, tačiau tokį nuteistojo teiginį paneigė pačios liudytojos, nurodydamos, kad joms žinomas nuteistojo vardas, jį pažįstančios, nes jis dirba D. V. vyro firmoje vadybininku, todėl teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymus vertino kritiškai, nes jie iš tikrųjų prieštarauja kitiems byloje esantiems parodymams, nusakantiems įvykių eigą, net paties nuteistojo parodymams. Nukentėjusiojo ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai apie įvykio eigą praktiškai visiškai sutampa su paties nuteistojo parodymais apie įvykio eigą, išskyrus momentą, kaip nukentėjusysis buvo sumuštas. Todėl teismas pagrįstai įvykių eigą nustatė pagal nukentėjusiojo ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą. Byloje net nebuvo ginčo, kad prieš konfliktą nukentėjusysis buvo nesumuštas, o po konflikto buvo sumuštas ir išvežtas su greitosios medicininės pagalbos automobiliu. Byloje nebuvo ginčo, kad vyko konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atsirado nuo keleto smūgių kietu buku daiktu, bet negalėjo atsirasti susidaužiant pargriuvus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreiptas dėmesys, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 140 str. 1 d. būtina nustatyti kaltės formą – tyčią. Nesvarbu, ar tai yra tiesioginė tyčia, ar netiesioginė tyčia. Veika kvalifikuotina pagal minėtą straipsnį abiejų tyčių atvejais. Teismas pagal įrodymų visumą byloje nustatė tiesioginę tyčią. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymus, kuriuose jis kelia sužalojimų atsiradimo versiją, kad nukentėjusysis susižalojo griūdamas po to, kai jis pastarąjį pastūmė, darytina išvada, kad jis pripažįsta, jog sužalojimai nukentėjusiajam atsirado dėl jo tyčinių veiksmų, tačiau esant netiesioginei tyčiai. Todėl atsižvelgdamas į visus įrodymus teismas pagrįstai įvertino ir šią aplinkybę, kaip patvirtinančią nusikaltimo padarymą. Dėl savanaudiškų paskatų, tai nuteistasis pats nurodė, kokiu tikslu atvyko pas nukentėjusįjį – išsiaiškinti dėl pretenzijų į butą, kurį nukentėjusiojo žentui pardavė nuteistojo brolis. Būtent atvykimo tikslas ir apibrėžia atsiradusio konflikto paskatas. Civilinis ieškinys yra vertinimo dalykas. Teismas sutiko su nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos įvertintu dyžiu, atsižvelgė į sužalojimo padarymo aplinkybes, padarinius ir laiką. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas neginčijo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių priteistinos žalos dydis turėtų būti kitoks, jų nenurodo ir dabar, neišreiškė savo nuomonės dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, ko nedaro ir apeliaciniame skunde, tik nurodo, kad tai per didelė žala. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme sutiko su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, todėl teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į šią aplinkybę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 1 p., 4 p).

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jo veikos kvalifikacija, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiek jis, tiek gynėjas prašė tik sušvelninti skirtą bausmę bei sumažinti priteistą neturtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Lietuvos Respublikos BPK 58 str. numatyti nušalinimo pagrindai, tačiau apeliantas nenurodė nė vieno iš jų, todėl teigti, kad nuosprendį priėmė šališkas teismas, nėra pagrindo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje išdėstytomis išvadomis, nėra pagrindas abejoti teismo šališkumu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino S. S. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Specialisto išvada Nr. G 956/09 (03) (b. l. 5) patvirtina, kad nukentėjusiajam I. B. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, veide išsidėsčiusi tarpuakio, nosies nugarėlės, nosies šaknies, kairės akies vokų vidinio kampo srityse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruvą kairiame užausyje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai atsirado dėl tiesioginio kontakto su kietu buku daiktu ar daiktais, galbūt ir sudavus. Tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojos J. B., J. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sužalojimus padarė S. S., spirdamas I. B. į galvą (b. l. 54, 55, 56, 57). Analogiškas aplinkybes B. buvo nurodę ir tada, kai iškart po įvykio buvo kreipęsi į pareigūnus (b. l. 73–74, 75–76). Nors S. S. teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, tačiau neneigė, jog sudavė nukentėjusiajam (b. l. 53), tik akcentavo, jog patys B. prie jo kabinėjosi. Liudytojai policijos pareigūnai apklausti teisiamajame posėdyje nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą tikrai matė sužalotą ir kruvinu veidu nukentėjusįjį (b. l. 66, 67). Nors liudytojos D. V. ir O. V. ir teigė, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė patys užsipuolė S. S., tačiau jos taip pat pripažino, jog kurį laiką įvykio nematė, nes užtruko, kol iš buto išėjo į lauką (b. l. 67, 85). Be to, apylinkės teismas pastarųjų liudytojų parodymais nesivadovavo, pažymėdamas, jog jos gali būti šališkos dėl to, kad S. S. dirba D. V. vyro įmonėje, be to, šių liudytojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, jos nepastebėjo kai kurių faktinių aplinkybių. Taigi liudytojų D. ir O. V. parodymais negalima besąlygiškai vadovautis, vertinant S. S. veiksmus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nekyla abejonių, jog ne kas kitas, o būtent nuteistasis sužalojo I. B..

Nėra pagrindo manyti, jog S. S. būtų paskirta aiškiai per griežta bausmė. Už BK 140 str. 1 d. numatytą veiką gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas, įvertinęs BK 54 str. numatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam parenkant vieną švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada. S. S. nustatyta laisvės apribojimo trukmė taip nėra per ilga. Tačiau, kolegijos nuomone, nuteistajam su bausme paskirti įpareigojimai keistini. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, parinkdamas įpareigojimų rūšį bei nustatydamas jų turinį, atsižvelgia į kaltininko asmenybės požymius, kurie lemia jo pavojingumą arba charakterizuoja asmenybę, vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastis, amžių, šeiminę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą ir pan. Apylinkės teismas S. S. paskyręs 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojo nuteistąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždraudė bendrauti su B. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta S. S. darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje pažymėta, kad apribojus S. S. judėjimo laisvę, jis negalės vykdyti tiesioginių savo pareigų. Nekyla abejonių, jog dėl darbo pobūdžio S. S. gali būti sunku vykdyti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., taigi toks įpareigojimas, kai iš anksto žinoma, jog nuteistajam gali būti sunku jį vykdyti, visiškai netikslingas, todėl naikintinas.

Kolegija taip pat sutinka su apeliantu ir jo gynėju, kad priteista per didelė neturtinė žala. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 10000 Lt neturinę žalą I. B., savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą, neteko galimybės toliau dalyvauti dukros vestuvėse, taip pat įvertino S. S. kaltę, jo turtinę padėtį, nurodė, kad jis yra darbingo amžiaus ir šiuo metu dirbantis, be to, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau kolegija mano, jog apylinkės teismo priteista 10000 Lt dydžio neturtinė žala vis dėlto yra per didelė. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų gimimo liudijimų kopijų matyti, jog S. S. turi tris vaikus, prie kurių išlaikymo jis neabejotinai turi prisidėti, be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad S. S. priskaičiuojamas išmokėti darbo užmokestis nesiekia ir 1000 Lt. Pažymėtina ir tai, jog nors padarytas ir smurtinis, tačiau vis dėlto nesunkus nusikaltimas, todėl nukentėjusiojo prašyta priteisti 10000 Lt neturtinė žala mažintina iki 5000 Lt. Ši suma, kolegijos nuomone, yra pakankama piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. S. paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto.

Iš S. S. nukentėjusiajam I. B. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 5000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis neskundžiamas.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Arvydas DaugėlaLinas Pauliukėnas