- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 1S-214-290/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. R.
- Advokatai
- Saulius Majauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Majausko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 81/04-78 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 184 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnį (trys veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, bei su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir V. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 7 MGL dydžio bauda.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. balandžio 21 d., o jos pabaiga – 2024 m. sausio 20 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną buvo 3 metai 11 mėnesių 28 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 81/04-78 priimtas sprendimas nuteistajam V. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti tokį Komisijos nutarimą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis ir jo gynėjas skundu prašo panaikinti šią Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neteisingai įvertinus Komisijos pateiktus argumentus, teisės aktuose numatytą lygtinio paleidimo galimybę ir oficialius duomenis, todėl turi būti panaikinta. Byloje esanti medžiaga buvo įvertinta vienpusiškai ir neišsamiai, todėl buvo pažeistos materialiosios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) normos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) principai.
4.2. Pasak apeliantų, apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino tai, kad nuo 2016 m. gegužės 27 d. nesumažėjus nusikalstamo elgesi rizikos balui, nuteistojo elgesys nepasikeitė ir jis nedėjo pastangų šiam balui sumažinti. Pažymima, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, ir ją sudaro 20 statinių bei tik 6 dinaminiai balai (2 balais įvertintas nuteisojo lėšų tvarkymas ir pajamos, o 4 balais – jo mąstymas ir elgesys). Dinaminiai balai sudaro tik 5 proc. iš visų galimų 118 balų, todėl galimybės juos sumažinti itin siauros. Juolab kad iš Komisijos nutarimo matyti, jog nuteistasis dirba, iš jo darbo užmokesčio išskaitomos mokėtinos sumos pagal civilinius ieškinius, taip pat ieškinius nuteistasis moka savarankiškai. Taigi, nepaisant nustatytų 2 dinaminių balų, galima manyti, kad nuteistasis savo lėšas tvarko tinkamai, o pritaikius lygtinį paleidimą jo pajamos galimai būtų didinamos. Cituodami Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 23 d. nutartį, apeliantai teigia, kad vien tai, jog nuteistajam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius nemažėja, nesudaro pagrindo teigti, kad jis nedaro pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nors turėjo vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenines savybes, Komisijos išvadas, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, taip pat aplinkybę, kad nuteistasis Pusiaukelės namuose vykdo 2019 m. vasario 12 d. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 33 kartus vyko į trumpalaikes išvykas, 8 kartus vienai parai ir vieną kartą atostogų išvykai 7 dienoms, buvo paskatintas, nusižengimų neužfiksuota.
4.3. Skunde teigiama, kad nuteistasis visiškai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus. Komisija sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, konstatavusi, kad nuteistasis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus, tačiau teismas to neįvertino.
4.4. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis nėra pakankama toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šis teiginys nepagrindžiamas jokiomis aplinkybėmis, kadangi nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos bausmės, kaip tai numatyta įstatyme. Be to, nuteistasis dirba, puikiai charakterizuojamas darbe, panaudodamas turimas žinias, gerina bendrovės rodiklius, savo nusikaltimą suvokia ir jį vertina kaip didelę gyvenimo klaidą, dėl kurios gailisi, yra motyvuotas nenusikalsti ateityje.
4.5. Be to, pasak nuteistojo ir jo gynėjo, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Komisijos padarytą išvadą dėl nuteistojo mąstymo ir elgesio. Nors teismas vertino nuteistojo savybes, kad jis linkęs rizikuoti ir pernelyg pasitikėti sėkme bei sudaryti apie save teigiamą įspūdį, neigiamai, tačiau visiškai nevertino Komisijos išvadų dėl nuteistojo asmeninių savybių, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai, o OASys vertinimo lentėlėje nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, ryšiai įvertinti 0 balų. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu suprato, kas yra netinkami žmonės jo aplinkoje ir visus ryšius su jais nutraukė. Dėl to, neliko pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis įvykdys nusikalstamą veiką.
4.6. Skunde tai pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, ilgametę darbo patirtį finansų srityje, atlikdamas bausmę dirba ir yra pateikęs pažymą, kad lygtinio paleidimo metu darbo sutartis bus tęsiama. Jis laisvu nuo darbo metu dalyvauja visose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, neturi priklausomybių, vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, palaiko socialinius ryšius su drauge, giminaičiais, dviem pilnamečiais vaikais, tačiau šio veiksnio teismas neįvertino. Paleistas lygtinai jis turėtų gyvenamąją vietą, trumpalaikių ir ilgalaikių išvykų į namus metu pažeidimų nepadarė. Teismas nevertino, kad nuteistasis geba analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, žino, kaip turėtų elgtis šiuo metu bei ateityje, kad pakartotinai nebenusikalstų. Jis stengiasi labiau planuoti, apgalvoti savo veiksmų pasekmes, bausmės atlikimo metu kryptingai siekė savo tikslo resocializuotis bei išeiti į laisvę anksčiau laiko. Jis socialines situacijas vertina teisingai, linkęs priimti naujas idėjas, geba plėsti savo požiūrį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistajam bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, todėl yra pagrindas tikėtis jo nenusikalstamo elgesio laisvėje.
4.7. Pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. Rec (2003) 22 deklaruoja, jog lygtinis paleidimas turi būti norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo ir jo gynėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis V. R. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės) ir yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (26 balai), tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro 6 dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Priešingai nei teigiama skunde, vertinant nuteistojo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.
9. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas akcentuoja aplinkybes, susijusias su nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2016 m. gegužės 27 d. išliko nepakitusi, bei nuteistojo galimybėmis sumažinti ją sudarančių dinaminių balų kiekį. Taip pat, cituojant teismų praktiką, akcentuoja nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu net ir šių svertinių taškų kiekiui nemažėjant. Šiame kontekste, pritariant skundo argumentams, pažymėtina, kad manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti sąlygojamas išimtinai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys, tačiau vis tik kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad skunde cituojamu atveju asmens pažanga buvo vertinama kaip mažinanti riziką nusikalsti net ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiams balams nemažėjant, savaime nesudaro pagrindo situaciją vertinti analogiškai ir šiuo atveju. Juolab, pakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu nepatvirtina skundo teiginiai, kad dinaminių riziką nusikalsti didinančių svertinių balų šiuo atveju tėra 6, taigi nuteistojo galimybės jų kiekį dar labiau sumažinti, ribotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam bausmę atliekant nuo 2016 m. balandžio 21 d., bausmės atlikimo metu jis neabejotinai turėjo galimybę savo elgesio korekciją teigiama linkme kreipti ir tose srityse, kurios vis dar išskiriamos kaip didinančios jo riziką pakartotinai nusikalsti.
10. Be to, skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo motyvus, teigiama, kad nuteistasis atliko BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl į jo likusią neatliktą bausmės dalį buvo atsižvelgta nepagrįstai. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas tokiems skundo argumentams, pažymi, kad nuteistojo likusi neatlikta bausmės dalis, jam atitinkant formaliąsias sąlygas lygtiniam paleidimui taikyti, negali būti esminiu kriterijumi, atsisakant tvirtinti Komisijos nutarimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino jos neišskirdamas iš tiek patį nuteistąjį, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų visumos.
11. Apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvus, atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, jokio teisinio poveikio šios rekomendacijos adresatams nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus. Priešingai nei teigiama skunde, pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas skundžiama nutartimi sprendžiant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą nepažeidžia bendrųjų teisingumo, lygiateisiškumo, humaniškumo principų, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas yra išimtinė nuostata iš bendrosios taisyklės, jog nuteistieji, kuriems apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, privalo ją atlikti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatas klausimo dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo (ar netvirtinimo) sprendimo diskrecija priskiriama teismui, kuris Komisijos nutarimo nėra saistomas, todėl skundo argumentai, kad Komisija nutarimu priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą teismui privalomosios galios neturi.
12. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – nuo bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose pradžios jis įsidarbino, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia civilinius ieškinius. Šias aplinkybes nuteistasis ir jo gynėjas akcentuoja skunde, teigdami, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi į jas atsižvelgė nepakankamai, tačiau, atmetant tokius skundo argumentus pažymėtina, kad, kaip jau minėta, materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti sudaro ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, tačiau, išliekant dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, privalu nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu eliminuojant veiksnius, sudarančius prielaidas pakartotinai nusikalsti.
13. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Šiuo atveju nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai (jo riziką nusikalsti didinantys) veiksniai. Nors nuteistasis ir jo gynėjas jų egzistavimą skunde neigia ir šiais argumentais grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą, tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusių specialistų kompetentingumu aukštesnės instancijos teismui nekyla. Jų skunde neišreiškė ir pats nuteistasis, kuris pasirašytinai supažindintas su socialinio tyrimo išvados turiniu.
14. Kaip kriminogeniniai veiksniai nuteistajam išskiriami lėšų tvarkymas ir pajamos bei mąstymas ir elgesys. Skunde ginčijant lėšų tvarkymo, kaip riziką nusikalsti sąlygojančio veiksnio, pagrįstumą, akcentuojami duomenys, kad nuteistasis vykdo darbinę veiklą, dengia civilinius ieškinius. Abejonių nuteistojo teigiama darbine motyvacija teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis, tiek pataisos įstaigoje, tiek ir iki bausmės atlikimo vykdė iš esmės pastovią darbo veiklą, tačiau ji nebuvo pakankamas veiksnys, užtikrinantis įstatymų reikalavimų laikymąsi. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą V. R. šiuo metu atlieka bausmę, išimtinai susiję su jo užimtomis pareigomis, lėšų tvarkymas ir pajamos, kaip kriminogeninis veiksnys, koreliuoja su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių nuosprendžių, priimtų V. R. atžvilgiu, iš jo pagal civilinius ieškinius priteistos sumos didelės vertės turtinei žalai atlyginti. Atlikdamas bausmę nuo 2016 m., nuteistasis iki šiol savarankiškai tėra atlyginęs 1108,16 Eur ir iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota 1142,39 Eur, taigi, galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis neabejotinai susidurtų su dideliais finansiniais įsipareigojimais, kas, atsižvelgiant į nuteistojo turtinės naudos siekį, kaip nusikalstamų veikų įvykdymo motyvą, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą koreguojant savo mąstymą bei elgesį pataisos proceso metu tokiu būdu, kad savo tikslų probacijos metu jis siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis skunde teigia, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo, nuoširdžiai gailisi, atsiribojo nuo asmenų, su kuriais įvykdė nusikalstamas veikas. Vis tik, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, kriminogeninis veiksnys – nuteistojo mąstymas ir elgesys šiuo metu nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys bausmės atlikimo metu buvo koreguojamas teigiama linkme tokia apimtimi, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, susidūręs su finansiniais iššūkiais, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada darytina remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, kad nuteistasis, savo kaltės dėl dalies nusikalstamų veikų nepripažinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu, iki šiol ją linkęs racionalizuoti, aiškindamas situaciją susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Aptartos aplinkybės, nepaisant nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių lankymo, vykdomos darbinės veiklos, vis dar neužtikrina nuteistojo išimtinai teisėto elgesio probacijos metu, o jo pažanga negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
15. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 81/04-78 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. R., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo V. R. bei jo gynėjo advokato Sauliaus Majausko skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.