- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-339-340/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Atsakovas
- E. O., A. B., V. B., V. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „DL auto“, UAB „Alytra“, UAB „DL logistika“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) ieškinį atsakovams E. O., A. B., V. B. ir V. L., tretiesiems asmenims UAB „DL auto“, UAB „Alytra“, UAB „DL logistika“ (buvusi UAB „Daisotros logistika“) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl kreditoriaus teisės reikalauti grąžinti skolą skolininko subsidiarių laiduotojų.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 28 693,08 Lt skolą, 6 198,90 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad tarp ieškovo ir UAB „DL auto“ buvo 2007-08-07 ir 2007-08-10 sudarytos lizingo sutartys dėl vilkikų ir puspriekabės įsigijimo. Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis atsakovai įsipareigojo kaip subsidiarūs skolininkai atsakyti visu savo turtu, jeigu UAB „DL auto“ ir pirminiai laiduotojai (UAB „Alytra“ ir UAB „Daisotros logistika“) laiku ir tinkamai nevykdys sutartinių įsipareigojimų. Atsakovai vėlavo mokėti mėnesines įmokas, todėl buvo įpareigoti grąžinti lizinguojamą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-01 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovai yra antriniai laiduotojai, t. y. jų atsakomybė yra subsidiari – prievolės neįvykdžius UAB „DL auto“ (pagrindiniam skolininkui) ir priminiams laiduotojams (UAB „Daisotros logistika“, UAB „Alytra“) atsakovams kyla pareiga vykdyti šių asmenų pareigas.
Teismas sprendė, kad ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ netinkamai įgyvendino savo, kaip kreditoriaus pareigą, dėl piniginių sumų iš pagrindinio skolininko ir pirminių laiduotojų išieškojimo. Teismas rėmėsi 2009 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, kurioje teismas pripažino, kad ieškovas netinkamai pareiškė pretenzijas UAB „DL auto“ laiduotojui UAB „Alytra“, todėl netenkino ieškovo kreditorinio reikalavimo. Teismas nustatė, kad ieškovas siuntė atsakovams ir tretiesiems asmenims korespondenciją, tačiau lentelių grafos dėl įteikimo šiuose dokumentuose neužpildytos (jokių žymų nėra). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog svarbu asmeniui dokumentus ne išsiųsti, o užtikrinti jų įteikimą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo pareigos įteikti pranešimus atsakovams dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo geruoju bei raštų dėl sutarčių nutraukimo tinkamo įgyvendinimo, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepateikti įrodymai apie šių dokumentų atsakovams įteikimą (nors ieškovui buvo sutektas terminas būtent šiems įrodymams pateikti).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-12-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti apeliantui iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia tokiais argumentais:
1. CK imperatyviai nenurodo, kad prieš kreipiantis į subsidiarųjų skolininką privaloma imtis visų įmanomų priemonių, tame tarpe ir kreiptis į teismą, reikalaujant prievolės įvykdymo iš pagrindinio skolininko. CK nurodo tik pareikšti reikalavimą asmeniškai pačiam pagrindiniam skolininkui (CK 6.245 str. 5 d.). Ieškovas apie pareigą sumokėti pagal lizingo sutartis susidariusią skolą tiek atsakovus, tiek trečiuosius asmenis informavo 2008-09-04 įspėjimu, 2008-09-16 pranešimu dėl sutarties nutraukimo, o 2008-09-19 pranešimu papildomai paprašė UAB „DL logistika“ direktorių sumokėti įsiskolinimą pagal lizingo sutartį. Šios bylos išnagrinėjimui reikšmę turi ir Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010.
2. Nei lizingo, nei laidavimo sutartyse šalims nėra numatyta pareigos siųsti pranešimus su įteikimu. Teismo pozicija, kad išieškojimas iš antrinių laiduotojų yra galimas tik tada, kai pranešimai įteikiami pirminiams skolininkams prieštarauja protingumo principui. Vadovaujantis tokia teismo nuomone, išeitų, kad pirminiams skolininkams tyčia vengiant priimti pranešimus iš kreditoriaus, šis praranda teisę išsiieškoti skolą iš atsakovų. Pranešimo siuntimų būdą reglamentuoja lizingo sutartys, o ne kokie nors teisės aktai. Atsiliepimuose atsakovai neneigė, kad pirminiai skolininkai BUAB „DL auto“, BUAB „Alytra“, UAB „DL logistika“ negavo pranešimų, jie tik nurodė, kad nesilaikė pranešimų siuntimo eiliškumo, todėl nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantas privalėjo užtikrinti dokumentų įteikimą.
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia tokiais argumentais:
1. Niekas neginčija apelianto teisės kreiptis į pagrindinį skolininką, pirminius ir antrinius, subsidiariuosius laiduotojus dėl prievolės įvykdymo. Laiduotojai apie jų atsiradusią pareigą privalo būti informuoti. Priešingu atveju būtų paneigta laiduotojo teisė įvykdyti pareigą savanoriškai. Vilniaus apygardos teismas, apelianto minimoje civilinėje byloje priimtoje nutartyje, pripažino, kad antrinių laiduotojų pareiga įvykdyti prievolę priklauso dar ir nuo to, ar prievolę įvykdė pirminiai laiduotojai. Kauno apygardos teismas 2009-05-18 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, atmetė apelianto reikalavimą pareikštą pirminiam laiduotojui UAB „Alytra“, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, kad pareiškė pretenzijas atsakovui dėl laidavimo sutartimi užtikrintų UAB „DL auto“ prievolių įvykdymo. Apeliantas į teismą kreipėsi 2008 m. gruodį, o vienam iš pirmųjų laiduotojų reikalavimą pateikė tik 2009-02-06. Pagal kasacinio teismo praktiką esant subsidiariam laidavimui, laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę, ir laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, tačiau tokią savo teisę subsidiarius laiduotojas gali įgyvendinti tik apeliantui tinkamai laikantis savo teisių.
2. Lizingo sutartys buvo parengtos apelianto, todėl jų sąlygos turi būti aiškinamos prisijungusių šalių naudai. Apeliantas pranešimus siuntė paprastu registruotu paštu, tačiau nebandė laiduotojų informuoti jokiais kitais būdais: telefonu, el. paštu ir kt.
Atsakovai A. B., E. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia tokiais argumentais:
1. Pagal CK 6.245 str. 5 d. subsidiarus įsipareigojimas turi būti laikomas sąlygine prievole, t. y. jo atsiradimas siejamas su tam tikrų privalomų aplinkybių buvimu, be kurių atsiradimo subsidiarus skolininkas neprivalo vykdyti savo prievolės kreditoriui. Apeliantas, pareikšdamas ieškinį dėl skolos iš atsakovų priteisimo, nesilaikė laidavimo sutarčių 2.1.2 p. reikalavimų, kadangi nesikreipė dėl reikalavimo patenkinimo į pirminius laiduotojus UAB „Alytra“ ir UAB „DL logistika“, todėl neturi reikalavimo teisės į atsakovus. Reikalavimų pateikimo subsidiariems skolininkams tvarkos ir jos eiliškumo laikymasis turi esminės reikšmės, nes priešingu atveju, būtų iškreipta pati subsidiarios laidavimo prievolės esmė bei būtų pažeistos laidavimo sutarčių 2.1.2 p. sąlygos ir CK 6.245 str. reikalavimai.
2. Nei 2008-09-04, nei 2008-09-05 ar 2008-09-16 apelianto raštai negali būti laikomi reikalavimu atsakovams, kaip antriniams subsidiariems laiduotojams, įvykdyti pagal atitinkamas laidavimo sutartis prisiimtas prievoles. Minėti raštai yra skirti konkrečiai apelianto pagrindiniam skolininkui UAB „DL auto“, kadangi juose reikalaujama įvykdyti prievoles kylančias ne iš laidavimo sutarčių, o iš lizingo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2009-05-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, kuria buvo atmestas apelianto kreditorinis reikalavimas BUAB „Alytra“. Taigi apeliantas į antrinius laiduotojus kreipėsi 2008-12-03 ieškiniu, nors į pirminį subsidiarųjį laiduotoją UAB „Alytra“ dar net nebuvo kreipęsis. Apelianto nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartis šiuo atveju negali būti taikoma, nes minėtoje byloje nebuvo trečiojo asmens UAB „Alytra“ pirminio laidavimo.
3. Laidavimo sutarčių 2.1.2 p. nustatyta, kad atsakovų, kaip antrinių subsidiariųjų laiduotojų pareigos vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtas prievolės atsiradimo momentas siejamas su atitinkamo apelianto reikalavimo gavimu, kas sietina ne su šių reikalavimų išsiuntimu, o su jų faktiniu įteikimu laiduotojams. Nei vienas iš atsakovų nepatvirtino, kad yra gavęs apelianto pranešimus, tokių įrodymų teismui nėra pateikęs ir pats apeliantas. Nors lizingo sutarčių 12.3 p. nustato, jog apie sutarties nutraukimą lizingo gavėjas praneša klientui raštu, o sutartis laikoma nutraukta po 7 kalendorinių dienų nuo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą registruotu paštu išsiuntimo dienos, tačiau ši nuostata prieštarauja imperatyvioms CK nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Asmeniui svarbu dokumentus ne išsiųsti, bet užtikrinti jų įteikimą.
Trečiasis asmuo BUAB „Alytra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Paaiškina, kad Kauno apygardos teismui 2009-05-18 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, atmetus apelianto reikalavimą į BUAB „Alytra“ dėl laidavimo sutartimi užtikrintų UAB „DL auto“ prievolių įvykdymo“, apeliantas negali reikšti kreditorinių reikalavimų antriniams subsidiariems laiduotojams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK 320 str. 2 d. nurodytų kategorijų bylas, tačiau nagrinėjama byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, taigi byla nagrinėjama pateikto apeliacinio skundo ribose.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė šalių laidavimo sutarties nuostatas, be pagrindo nesivadovavo aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismo sukurtu precedentu, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai; užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) ieškinį atsakovams E. O., A. B., V. B. tretiesiems asmenims UAB „DL logistika“, BUAB „DL auto“, UAB „Alytra“ ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovų ieškovui po 856,46 Lt nesumokėtų įmokų pagal lizingo sutartis, po 133,77 Lt delspinigių, lygiomis dalimis bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 2 970,69 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010 atsakovų apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios apylinkės teismo sprendimą. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovų išnagrinėtoje byloje buvo kilęs iš tų pačių teisinių santykių – ieškovo ir UAB „DL logistika“ lizingo sutarčių bei ieškovo ir atsakovo bei trečiųjų asmenų laidavimo sutarčių, taigi nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių faktai įgyja res judicata galia; šių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.); apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl šalių sutarčių neterminuoto pobūdžio, dėl kreditoriaus reikalavimo pateikimo tvarkos ir kt. taip pat yra aktualūs nagrinėjamoje byloje.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „DL auto“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudarytos lizingo sutartis Nr. 1070816,1070818, 1070819, 1070820, 1070821, o 2007 m. rugpjūčio 10 d.- Nr. 1070829, 1070830, 1070831. 2008-09-04 -05 raštais ieškovas pareikalavo iki 2008-09-20 padengti įsiskolinimus pagal visas lizingo sutartis, 2008-09-16 raštu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis (b.l. 176-182, t.1); ieškovo paskaičiavimais pradelstų įmokų pagal visas lizingo sutartis suma 2008 m. rugsėjo mėnesiui su palūkanomis iki 2008-09-11 sudaro 28 693,08 Lt (b.l. 183-190, t.1), ginčo dėl įsiskolinimo sumos sutarties nutraukimo dienai tarp šalių nėra. Atsakovai 2007-08-07 ir 2007-08-10 laidavimo sutartimis įsipareigojo kaip subsidiarūs skolininkai atsakyti kreditoriui (ne daugiau kaip po ¼ neįvykdytos prievolių dalies), jeigu UAB „DL auto“ ir pirmieji laiduotojai laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis.
Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu grindė laidavimo sutarčių 2.1.1 ir 2.1.2 punktų nuostatų aiškinimu; jų vertinimu, kreditorius reikalavimą įvykdyti prievolę atsakovams (antriniams laiduotojams) galėjo pareikšti tik po to, kai jis pareikalavo, kad prievolę įvykdytų lizingo gavėjas, pirminiai laiduotojai (tretieji asmenis nagrinėjamoje byloje), o kadangi lizingo gavėjui prievolės neįvykdžius, reikalavimas ją įvykdyti sutartyje nustatyta tvarka pirminiams laiduotojams nebuvo pateiktas, taip pat, pastariesiems neįvykdžius prievolės toks reikalavimas sutartyje nustatyta tvarka nebuvo pareikštas apeliantams, pareiga pagal laidavimo sutartis įvykdyti prievolę jiems neatsirado. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010 išaiškino, kad toks šalių laidavimo sutarčių 2.1.1 ir 2.1.2 punktų aiškinimas negali būti pripažįstamas pagrįstu; nurodyti laidavimo sutarčių punktai reglamentuoja laiduotojo pareigas įvykdyti prievolę kreditoriui, o ne kreditoriaus reikalavimų pateikimo tvarką ar terminus, todėl kreditoriaus 2008-09-16 raštas adresuotas tiek skolininkui (lizingo gavėjui) UAB ,,DL auto“, tiek pirminiams laiduotojams, tiek atsakovams – antriniams laiduotojams, kuriuo pranešama apie lizingo sutarčių nutraukimą bei pareiškiamas reikalavimas sumokėti visus sutarčių nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus, laikytinas reikalavimu įvykdyti prievolę tiek pačiam skolininkui, tiek ir jo laiduotojams. Nagrinėjamoje byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko paminėtų laidavimo sutarčių punktų nuostatai negali būti aiškinami kitaip; dėl išdėstyto negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė savo pareigos įteikti pranešimus atsakovams dėl jų sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei dėl sutarčių nutraukimo. CK 6.76 str. ir CK 6.81 str. nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kito nenustato laidavimo sutartis; nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad šalys susitarė, jog atsakovai (antriniai laiduotojai) atsakys subsidiariai skolininko ir pirminių laiduotojų atžvilgiu, bei numatyta jų dalinė (po ¼) atsakomybė; byloje esant nustatytai aplinkybei, kad nei skolininkas, nei priminiai laiduotojai prievolės neįvykdė, prievolė atsirado atsakovams, kaip antriniams laiduotojams. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „Altyra“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2008-09-23 nutartimi (bylos Nr. B2-83-395/2012); UAB „DL auto“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2008-10-21 nutartimi (bylos Nr. B2-3049-262/2012); UAB „DL logistika“ iškelta restruktūrizavimo byla 2011-01-11 (bylos Nr. B2-1580-798/2012). Atsakovai rėmėsi 2009 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, kurioje teismas pripažino, kad ieškovas netinkamai pareiškė pretenzijas UAB „DL auto“ laiduotojui UAB „Alytra“, todėl netenkino ieškovo kreditorinio reikalavimo UAB „Alytra“, tačiau ieškovo ir atsakovų teisnių santykių kontekste tai reiškia, kad kreditorius, 2008-09-16 raštu pareikalavęs įvykdyti prievolę, negavo savo reikalavimo patenkinimo iš pirminio kreditoriaus, todėl įsigijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš antrinių laiduotojų – atsakovų. Atsakovų atsikirtimų apeliaciniam skundui argumentai, kad pagal šalių laidavimo sutarties sąlygas ieškovas įsigys teisę reikalauti prievolės įvykdymo tik tuo atveju, jeigu po bankroto procedūros pabaigos būtų konstatuota, kad pirminiai laiduotojai neturi turto ieškovo reikalavimui patenkinti, pagrįstas netinkamu šalių sutarčių nuostatų bei CK 6.245 str. 5 d. normos aiškinimu ir atmetami.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010 taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje laidavimo sutarčių šalys susitarė, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo; išaiškino, kad atsakovų prievolė ieškovui (kreditoriui) yra neterminuota, CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas šalių santykiams netaikomas. Atsakovo prievolė yra galiojanti, laikyti, kad kreditorius savo elgesiu atsisakė reikalavimo teisės iš skolininko ir pagrindinių laiduotojų, todėl neteko reikalavimo teisės ir iš subsidiarių laiduotojų, nėra pagrindo; ieškovo teisė gauti reikalavimo patenkinimą turi būti ginama, nes skolininkas bei laiduotojai, turėję pareigą prievolę įvykdyti anksčiau už antrinius laiduotojus, šios pareigos nėra įvykdę.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), priteisiant iš atsakovų ieškovo naudai 28 693,08 Lt bei 3 674,62 delspinigių lygiomis dalimis. Nuo reikalavimo dalies dėl 2 524,28 Lt delspinigių priteisimo ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo atsisakęs, apeliaciniame skunde patvirtino savo apsisprendimą. Atsisakymas nuo ieškinio priimamas, civilinė byla šioje dalyje nuraukiama (CPK 293 str. 4 p.).
Atsakovų prievolė yra piniginio pobūdžio, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo patenkinamas – iš atsakovų priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 1 074 Lt (262+785) (b.l. 5, 6, t.1, 52 t.2) už ieškinio padavimą bei 1 047 Lt už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 156, t.4). Ieškovas buvo atsisakęs nuo reikalavimo dalies bylos nagrinėjimo metu (2 524,28 Lt) apeliaciniame skunde savo atsisakymą nuo ieškinio dalies jis patvirtino. Tokiu būdu patenkinus ieškinį ir nutraukus bylą dalyje ieškovas pagrįstai sumokėjo po 979,13 Lt žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą (3 proc. nuo 32 637,70 Lt (28 693,08 Lt + 3 674,62 Lt)); ieškovo sumokėtas žyminis mokestis 1 958,26 Lt (979,13 Lt x 2). Ieškovui grąžinama po 75 proc. nuo likusio žyminio mokesčio dalies už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą – po 50,90 Lt (75 proc. nuo 67,87 Lt (1 047 Lt – 979,13 Lt), iš viso ieškovui grąžinama iš valstybės biudžeto už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą 101,80 Lt (50,90 Lt x 2) žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.).
Duomenų apie dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra, apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
priimti UAB Citadele faktoringas ir lizingas (buvęs UAB Parex faktoringas ir lizingas) atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 2 524,28 Lt delspinigių priteisimo ir nutrauki civilinę bylą šioje dalyje; grąžinti ieškovui UAB Citadele faktoringas ir lizingas 101,80 Lt (šimtas vieną litą, 80 centų) žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.
Kitą ieškinio dalį patenkinti: priteisti ieškovui UAB Citadele faktoringas ir lizingas 28 693,08 Lt, 3 674,62 delspinigių ir 1 958,26 Lt žyminio mokesčio iš atsakovų E. O., A. B., V. B. ir V. L. lygiomis dalimis, t. y. po 8 581,49 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus vieną litą, 49 centus) iš kiekvieno atsakovo.