Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės "Turto bankas" ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. K. močiutė P. T., kuri buvo pareiškėjos motinos Z. T. mama. Po P. T. mirties dėl paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, o jos namais ir žeme rūpinosi Z. T., kuri kartu su pareiškėjos močiute iki jos mirties ir po mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė Z. T.. Pareiškėja kreipėsi į Kauno rajono 4-tąjį notaro biurą ir priėmė palikimą, tačiau pati Z. T. dėl savo motinos P. T. palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, palikimą priėmė pradėdama savo motinos turtą faktiškai valdyti. Byloje pateikti gimimo ir mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjos L. K. močiutė P. T., buvo pareiškėjos motinos Z. T. mama.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėjų L. K. ir liudytojos R. M. parodymais, Babtų seniūnijos Ūkinės knygos Nr. 7 išrašu, Z. T. rašytais prašymais Kauno rajono Žemėtvarkos skyriui, pateiktomis fotonuotraukomis nustatyta, kad Z. T. po jos motinos P. T. mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Ir toliau naudojosi P. T. priklausančiais baldais ir buities daiktais, tvarkė žemės nuosavybės dokumentus. Šiuos veiksmus Z. T. atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog Z. T. po motinos mirties, jos turtu naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. T. po savo motinos P. T. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą ((duomenys neskelbtini) str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Ginčo, jog minėtas turtas palikėjos nuosavybė, byloje nėra.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. T., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, priimti palikimą, atsiradusį po P. T., gim. (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.