- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- AS-525-184-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00007-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama sudarytą sandorį su valstybe dėl lygiaverčio sklypo pripažinti negaliojančiu, todėl panaikinti 2008 m. gegužės 6 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr. 68-19757 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje Valentinui Valančiui (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes tai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo sužinojusi 2010 metų rudenį, kai jai buvo pareikštos pretenzijos dėl sklype augančios žolės nušienavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjos A. V. prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atmetė, skundo padavimo termino neatnaujino ir skundą atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja apie Sprendimą žinojo nuo jo priėmimo dienos, nes žemės sklypo plane kaip paveldėtoja pasirašė 2008 m. vasario 6 d. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2008 m. lapkričio 11 d. paveldėjo Valentino Valančiaus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą ir 2008 m. lapkričio 20 d. VĮ Registrų centre įregistravo savo nuosavybės teisę į jį. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto nuosavybės byloje nurodyti visi žemės sklypo apribojimai, elektros linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, todėl laikė, kad įregistruojant nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą pareiškėjai buvo žinoma apie ginčijamą sprendimą jau 2008 m. gegužės 6 d., tačiau skundą teismui pateikė 2011 m. sausio 4 d. (išsiųstas 2010 m. gruodžio 31 d.), t. y. praleidusi skundo padavimo terminą. Teismas pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežasties (kad sandoris sudarytas dėl suklydimo sužinojusi 2010 metų rudenį, kai jai buvo pareikštos pretenzijos dėl sklype augančios žolės nušienavimo) nelaikė svarbia ir nurodė, kad pareiškėja turėjo galimybę įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą, nes apie atsakovo priimtą sprendimą žinojo jo priėmimo dieną, kadangi aktyviai atliko visus veiksmus iki ir po šio sprendimo priėmimo, tvarkydama paveldėjimo klausimus ir įregistruodama nuosavybės teises savo vardu.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28–30), kuriuo prašo 2011 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji žemės sklypo plane pasirašė 2008 m. vasario 6 d. kaip paveldėtoja. Paaiškina, kad žemės sklypo plane šalia jos parašo nėra nurodyta pasirašymo data. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji apie Sprendimą žinojo nuo jo priėmimo dienos. Paaiškina, kad ji yra pasirašiusi, jog sutinka su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2008 m. kovo 26 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, ir nustatytu plotu. Teigia, kad nėra nurodyta, jog pareiškėja yra susipažinusi su žemės sklypo apribojimais. Spręsdamas skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą teismas neįvertino su pareiškėjos asmeninėmis savybėmis susijusių aplinkybių – kad pareiškėja yra pensinio amžiaus, kad ji nėra susidūrusi su nekilnojamojo turto (žemės) tvarkymo klausimais. Taip pat teismas neįvertino atsakovo elgesio, kad jis tinkamai neinformavo pareiškėjos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad nuosavybės bylą Nr. 44/1103281 pareiškėja gavo tik po 2008 m. lapkričio 25 d., t. y. jau terminui paduoti skundą pasibaigus.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apie projektuojamą žemės sklypą pareiškėja žinojo jau 2007 m., taip pat pažymi, kad ji pasirašė ne tik ant 2008 m. vasario 6 d. žemės sklypo plano, bet ir ant kitų dokumentų (2008 m. kovo 26 d. žemės sklypo plano, 2008 m. kovo 26 d. riboženklių perdavimo-priėmimo akto, 2008 m. kovo 26 d. žemės sklypo abriso, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto). Teigia, kad pareiškėja 2010 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovą ne dėl suklydimo sudaryto sandorio su valstybe dėl lygiaverčio sklypo pripažinimo negaliojančiu, bet dėl specialiųjų naudojimo sąlygų. Pažymi, kad šiame rašte pareiškėja nenurodo, kad būtų suklydusi ar būtų buvusi suklaidinta. Teigia, kad pareiškėja pati pageidavo ginčo žemės sklypo. Paaiškina, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai raštu ir žodžiu informuodavo pareiškėją apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir su tuo susijusius klausimus. Mano, kad pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Paaiškina, kad senyvas pareiškėjos amžius nesutrukdė kreiptis į teismą dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. S-68-19780 panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-989/2009). Taip pat nurodo, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja apie skundžiamą aktą bei jo turinį žinojo ankščiau nei 2010 m. rudenį. Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja įrodinėja, jog 2010 m. rudenį ji sužinojo apie ginčo žemės sklypui taikomas specialiąsias naudojimo sąlygas. Tai yra pareiškėja neneigia, kad apie ginčijamą aktą – Sprendimą ji žinojo ankščiau, tačiau, pasak pareiškėjos, tik 2010 m. rudenį ji sužinojo, kad ginčo žemės sklypui yra taikomos specialiosios jo naudojimo sąlygos – t. y. jis patenka į kelių apsaugos zoną.
Iš skundžiamo akto (Sprendimo) turinio matyti, kad jo trečiajame punkte buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai – VI – elektros linijų apsaugos zona, II – kelių apsaugos zonos, LII – dirvožemio apsauga, I – ryšių linijų apsaugos zona (b. l. 15). Todėl žinodama apie priimtą sprendimą, pareiškėja turėjo žinoti ir apie ginčo žemės sklypui nustatytas specialiąsias jo naudojimo sąlygas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodytos ir žemės sklypo plane, kurį pasirašė pareiškėja (b. l. 17), šios sąlygos registruotos ir nekilnojamojo turto registre (b. l. 12–13), kurio pažymėjimas pareiškėjai buvo išduotas. Nors pareiškėja pagrįstai teigia, kad žemės sklypo planą ji pasirašė ne 2008 m. vasario 6 d. (kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas), nes iš žemės sklypo plano matyti, kad ši data – tai Didvyčių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto tvirtinimo, o ne pareiškėjos pasirašymo, data, tačiau iš žemės sklypo plane esančių datų matyti, kad jį pareiškėja pasirašė 2008 m. kovo 26 d. – 2008 m. gegužės 30 d. laikotarpiu. Be to, pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nekilnojamojo turto nuosavybės bylą Nr. 44/1103281 (kurioje yra ir skundžiamas aktas ir žemės sklypo planas bei nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas) (b. l. 11–21) gavo po 2008 m. lapkričio 25 d. (b. l. 29). Ši pareiškėjos patvirtinta aplinkybė įrodo, kad apie skundžiamą aktą ir jo turinį pareiškėjai tikrai buvo žinoma jau nuo 2008 m. lapkričio 25 d., tačiau skundą pareiškėja padavė tik 2011 m. sausio 4 d.
Taigi byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą ir atskirajame skunde išdėstyta pozicija, neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjai apie Sprendimą ir jo turinį buvo žinoma anksčiau nei nurodoma jos prašyme dėl termino atnaujinimo.
Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.
Pareiškėja nurodė tokias termino skundui paduoti praleidimo priežastis: yra pensinio amžiaus, nėra susidūrusi su nekilnojamojo turto (žemės) tvarkymo klausimais, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai jos tinkamai neinformavo.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji niekada nebuvo susidūrusi su nekilnojamojo turto (žemės) tvarkymo klausimais. Iš pareiškėjos pateiktos 2009 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A146-989/2009 išnagrinėjus apeliacinį skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. S-68-19780 panaikinimo, matyti, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, žinojo teisės aktų jai suteiktas teises. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įrodo, kad pareiškėjos amžius netrukdė jai tinkamai ginti savo teises bei teisėtus interesus. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai būtų suklaidinę pareiškėją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad (bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų. Todėl pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti, o byloje pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, priežasčių.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl išimtinai nuo jos valios priklausiusių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos A. V. atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos A. V. atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.