Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą pateikusio asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei, valdybos pirmininkei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininkės A. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24259551422 panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo tirti sprendimą priėmusiai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2025 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24259551422 (toliau – ir Nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl J. G. veiksmų, kuriais jis 2024 m. lapkričio 8 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, kurią ginčija kitas asmuo, ištraukė tvoros stulpelį, kuris buvo įbetonuotas į žemę, norint daryti tvorą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija, Pareiškėja) bendrojoje žemėje. Turtinė žala 25 Eur. Nutarime nurodyta, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nes nėra nustatyta administracinio nusižengimo požymių visumos. Administracinio nusižengimo byloje negauti stulpo pastatymo teisėtumą patvirtinantys dokumentai, kurie įrodytų, kad stulpas buvo pastatytas teisėtai (pvz., leidimas statybai, detalusis planas, projektiniai dokumentai ar kita). Byloje trūksta aiškumo dėl Bendrijos narių skaičiaus, o tai yra svarbu sprendžiant klausimus dėl valdymo, sutikimų ar kitų sprendimų legitimumo, todėl byloje nustatytos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą.

Nutarime nebuvo atsižvelgta į kitus Bendrijos valdybos narės K. O. skunde pateiktus faktus, tokius kaip – savavališkai išpjautus medžius, išardytą tvoros dalį, panaikintus ir pasisavintus vartus. Pasikonsultavus su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Bendrija buvo patikinta, kad tvoros stulpo įrengimui statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Taip pat nėra aišku, kodėl Nutarime įvardinta turtinė žala siekia 25 Eur. Stulpo ir betono įsigijimo vertė – 32,64 Eur, neįskaičiuojant transportavimo ir įrengimo išlaidų.

Atkreiptas dėmesys, kad dėl šio gyventojo netinkamų veiksmų policijos pareigūnai kviečiami ne pirmą kartą. 2024 m. balandžio mėn. J. G. prisipažino, kad iškirto medžius bendro naudojimo teritorijoje. Bendrijos valdyba žodžiu pakalbėjo su J. G., paprašė jo toliau jokių veiksmų bendrose teritorijose nebevykdyti ir atsodinti nupjautus medžius, tačiau J. G. to nesuprato. 2024 m. gegužės 3 d. buvo pakviesti policijos pareigūnai dėl J. G. savavališkų veiksmų Bendrijos bendro naudojimo teritorijoje. J. G., neturėdamas jokio leidimo (leidimas panaikintas), išvertė Bendrijos bendro naudojimo teritorijos tvoros stulpą ir nuardė dalį tvoros, nors Bendrijos valdyba balandžio mėn. el. paštu informavo J. G., kad nevykdytų tvoros ardymo ar pakeitimo darbų. Atvykę policijos pareigūnai informavo Bendrijos valdybos narę R. S., kad jie siūlo susitarti su J. G. nerašant pareiškimo, o tik įspėjant jį telefonu. Pareigūnams susisiekus telefonu su J. G., pareigūnai patikino R. S., kad J. G. prisipažino atlikęs neteisėtus veiksmus ir pasižadėjo daugiau netęsti savavališkų veiksmų Bendrijos bendro naudojimo teritorijoje. 2024 m. birželio mėn. J. G. priminta, kad nevykdytų jokių darbų ir/ar veiksmų minėtame sklype, nes jis ant važiuojamosios dalies pylė smulkinto betono atliekas, teigdamas, kad gerina važiuojamosios dalies atkarpą. Bendrijos valdybos daugumos sprendimu, buvo nuspręsta atstatyti demontuotą tvoros stulpą. Tai atlikus, 2024 m. lapkričio 8 d., po kelių valandų, J. G. jį demontavo neturėdamas leidimo ir pasisavino. Bendrijos valdybos narė K. O. pakvietė policijos pareigūnus (ROIK: 01240000697725), kurie atvykę užfiksavo, kad stulpas demontuotas ir paslėptas J. G. tėvams nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Ruošiantis 2025 m. spalio mėn. visuotiniam Bendrijos narių susirinkimui, buvo pasiteirauta policijos pareigūnų, kodėl Bendrijos valdyba negavo jokio atsakymo dėl skundo. 2025 m. spalio 22 d. vyresnioji tyrėja A. G. paprašė pateikti Bendrijos valdybos rašytinės balsavimo procedūros metu priimtą sprendimą ir visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolą. Informacija pateikta 2025 m. spalio 22 d., tuo pačiu paprašyta paaiškinti, kodėl tik po beveik vienerių metų prašoma šios informacijos ir kodėl šio skundo nagrinėjimas buvo atidėtas ar sustabdytas, atsakymas iki šiol negautas.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad Institucijos pareigūnas objektyviai, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, Nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. 2024 m. lapkričio 9 d. Institucijoje, gavus Pareiškėjos skundą, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena J. G. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį. Skunde nurodyta, kad J. G. galimai išrovė tvoros stulpą Bendrijos bendro naudojimo žemėje, taip padarydamas Bendrijai 100 Eur turtinę žalą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu asmens kaltė buvo vertinama įvertinus bylos medžiagą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. pateiktą paaiškinimą dėl jo atliktų veiksmų. Pastarasis nurodė, kad nesutinka su jam pateiktais kaltinimais dėl neva savavališkai pašalintų ar užtvertų dviejų gatvių sankirtų bei sukeltų padarinių. Jo teigimu, visi atlikti veiksmai buvo nukreipti tik į kliūčių pašalinimą ir tinkamą susisiekimo infrastruktūros naudojimą, o ne į kieno nors teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Buvo siekiama užtikrinti prieigą prie sklypų komunikacijų ir išvengti grėsmės bendro naudojimo objektams, hidrantui ir elektros apskaitos spintai. Siekė veikti teisėtai, atsižvelgdamas į viešąjį interesą ir geros kaimynystės principus. Jo tikslas buvo sudaryti sąlygas naudotis privažiavimu prie sklypo bei pašalinti trukdžius, kuriuos identifikavo atlikti kadastro matavimai. Atitinkamai prašė vertinti situaciją ne kaip sąmoningą teisės pažeidimą, bet kaip veiksmus, kuriuos lėmė būtinybė spręsti bendro naudojimo teritorijos problemas. Savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik Pareiškėjos subjektyvus kaimyno veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas J. G. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą. Institucijos nuomone, šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju J. G. veikoje nebuvo nustatyta vieno būtinojo savavaldžiavimo nusižengimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės, todėl ir jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį.

Pareiškėja teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir parodė, kad jai ši situacija yra keista, nes policija buvo įtraukta 2024 m. lapkričio 8 d. Tai buvo prieš metus. Rengdama visuotinį susirinkimą, ji kreipėsi į policijos pareigūną, kuris prižiūri jų teritoriją. Ji kreipėsi dėl atsakymo į jų skundą. Policija nurodė, kad nutarimo kol kas nėra. Pareigūnė A. jos paprašė elektroniniu paštu pateikti balsavimo protokolą, tai buvo 2025 m. spalio 22 d. Beveik po metų ji policijos paprašė pateikti nusižengimo protokolą, o 2025 m. spalio 23 d. jau gauna nutarimą. Nutarime parašyta, kad išnagrinėjus ir įvertinus dokumentus buvo nustatyta, jog tvoros stulpelis buvo pastatytas neatlikus visų teisinių procedūrų; nebuvo pateikti papildomi dokumentai. Jos tų dokumentų net neprašė. Buvo nurodyta ir tai, kad trūksta aiškumo dėl Bendrijos narių skaičiaus. Jos patikslinti šį skaičių taip pat niekas neprašė. Kitas dalykas, Bendrijos valdybos balsų dauguma tai sprendžiama, jie tuos sprendimus turi. Jie nieko neprašė pateikti. J. G. nėra Bendrijos narys, jis yra jų Bendrijos narės sūnus. Jis kartais ten ateina. Gatvės yra filmuojamos ir jie mato, kaip ten yra. Siekiant įtraukti jį į procesą, 2023 m. buvo priimtas sprendimas leisti jam atstatyti tą tvorą, ta prasme nugriauti seną ir pastatyti naują (Bendrijos valdybos pirmininkė A. S. parodo teismui nuotraukoje esančią tvorą). J. G. pradėdamas darbus, t. y. 2024 m. gegužės mėn., vietoje tvoros tvarkymo darbų, pradėjo kirsti medžius dviejų metrų atstumu nuo tvoros. Ji tuo metu buvo išvykusi, todėl paprašė valdybos narių pagalbos. J. G. prisipažino tą padaręs el. paštu. Atvyko policija, tuo metu buvo kita valdybos narė, tai ji tiesiog nesuprato, kad reikia parašyti pareiškimą, todėl pareiškimas parašytas nebuvo. J. G. nuardęs dalį tvoros, ją ir paliko praardytą. Tada prasidėjo kiti veiksmai. Bendrijos teritorijoje esantis bendras plotas yra visų Bendrijos narių, jie yra bendrasavininkai. Bendrijos valdybos daugumos sprendimu buvo nutarta, kad reikia atstatyti demontuotą tvorą, tai yra grąžinti į pradinį tašką. J. G. su tuo nesutiko, todėl valdyba priėmė sprendimą nupirkti stulpą ir jį atstatyti.

Bendrijos valdybos pirmininkė A. S. atsakydama į klausimus nurodė, kad 2024 m. spalio 26 d. susirinkimas vyko gyvai. J. G. susirinkime dalyvavo. Valdybos daugumos sprendimu buvo nuspręsta, kad tas stulpas turi būti atstatytas. Paprašė fizinės kaimynų pagalbos. Jie el. paštu J. G. parašė, kad draudžiama vykdyti bet kokius darbus Bendrijos teritorijoje. Tą parašė raštu po susirinkimo. 31 d. jau buvo nupirktas stulpas ir jis buvo įkasinėjamas. Apie šį sprendimą J. G. buvo informuotas žodžiu. Galiausiai tas stulpas ir buvo atstatytas ten, kur jis pradėjo jį rauti, nes ten buvo bendro naudojimo sklypo kadastrinis taškas. Jis matė, kaip stulpas yra statomas. Statyme dalyvavo L., V., taip pat jos vyras. Jos nebuvo Lietuvoje, kai įvyko stulpo pašalinimas. Tą matė kaimynė O., ji ir pranešė apie tai policijai. J. G. stulpą nešė per pačią Bendriją, jie atpažino, kad tai buvo jis. Jai paskambinus, jis pasakė, kad stulpą buvo padėjęs pas draugą, tačiau jį parneš. Jis stulpą įmetė į saugomą vandenvietės teritoriją, todėl ji pasakė, kad ta teritorija yra saugos zona, mesti bet ko negalima. Vaizdas buvo užfiksuotas. Jis suprato, ką padarė, ir numetė įkalčius. Valdyboje buvo priimtas sprendimas atlikti kadastrinio taško matavimą, buvo iškviestas matininkas. Matininkui buvo pateikta sąskaita faktūra. Tas taškas buvo toje vietoje, kur jis dabar ir yra. Statybos leidimas tam nereikalingas. Matininkas patikino, kad tas taškas yra geras. Tai yra riboženklis.

Į teismo posėdį Institucijos atstovas ir suinteresuotas asmuo J. G. neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuoti teismo pranešimais (Institucija atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant; J. G. teismo teiravosi, ar jis gali dalyvauti teismo posėdyje, į ką jam buvo atsakyta, kad jis tokią teisę turi, tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė), todėl Pareiškėjos atstovei neprieštaraujant, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nurodytiems asmenims nedalyvaujant.

Pareiškėjos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. S. skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 23 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodytas administracinio nusižengimo protokolo turinys, aprašytas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narės K. O. skundas, jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neaprašyti. Nutarime padaryta išvada, kad tvoros stulpelis buvo pastatytas neatlikus visų teisinių procedūrų; administracinio nusižengimo byloje negauti stulpo pastatymo teisėtumą patvirtinantys dokumentai, kurie įrodytų, kad stulpas buvo pastatytas teisėtai (pvz., leidimas statybai, detalusis planas, projektiniai dokumentai ar kita); byloje trūksta aiškumo dėl Bendrijos narių skaičiaus, o tai yra svarbu sprendžiant klausimą dėl valdymo, sutikimų ar kitų sprendimų legitimumo, todėl byloje nustatytos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą. Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (Nutarime nurodytas ANK 591¹ straipsnio 1 punktas) (nėra administracinio nusižengimo sudėties), administracinio nusižengimo teisena J. G. atžvilgiu nutraukta.

Pareiškėjos atstovė, nesutikdama su šiuo Nutarimu, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis).

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kaip jau buvo nurodyta, Institucija, vadovaudamasi prieš tai nurodyta teisės norma, priėmė skundžiamą Nutarimą J. G. atžvilgiu. Tačiau skundžiamame Nutarime nėra išvardinta, kokiais duomenimis (nurodytas tik administracinio nusižengimo protokolas ir Bendrijos valdybos narės K. O. skundas) vadovaujantis buvo nustatyta, jog J. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Iš skundžiame Nutarime padarytos išvados akivaizdu, kad administracinio nusižengimo teisena J. G. atžvilgiu nutraukta, nes Institucijai trūko tam tikrų duomenų – stulpo pastatymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų ir Bendrijos narių skaičiaus, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad Institucija būtų ėmusis kokių nors veiksmų, kad trūkstami duomenys būtų gauti. Toliau Institucija atsiliepime į Pareiškėjos skundą papildė Nutarimo argumentus tuo, kad nenustatyta J. G. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą. Tačiau ši išvada atsiliepime buvo padaryta analizuojant vien tik minėto asmens pateiktus paaiškinimus.

ANK 567 straipsnis įpareigoja Institucijos pareigūnus visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų būtinų priemonių surinkti tyrimui reikšmingų duomenų, nors tokia pareiga pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį jam kyla. Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, turi dėti visas pastangas, kad kylantys neaiškumai būtų pašalinti, t. y. bylos duomenimis nenustatyta, kad Institucija būtų pareikalavusi Bendrijos valdybos pirmininkės pateikti Bendrijos steigimo dokumentus, duomenis apie Bendrijos narių skaičių (pažymėtina, kad tam tikri duomenys gautini ir iš oficialių valstybės registrų) ar informaciją dėl tvoros stulpo pastatymo teisėtumo. Byloje nustatyta, kad Institucija 2025 m. spalio 22 d. kreipėsi į Pareiškėjos atstovę su prašymu pateikti papildomus duomenis, t. y. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolą, taip pat atitinkamą Bendrijos valdybos narių sprendimą, susijusius su tvoros stulpo įrengimu. Nustatyta, kad šie pareikalauti duomenys yra bylos medžiagoje. Jokių kitų Institucijos reikalavimų pateikti duomenis, kurie nebūtų įvykdyti, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija atsiliepime vadovavosi tik 2024 m. lapkričio 29 d. J. G. paaiškinimu ir iš jo padarė išvadą, jog J. G. veiksmuose nėra tyčios. Paaiškinta, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik Pareiškėjos atstovės subjektyvus kaimyno veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas J. G. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą.

Teismas, vertindamas šiuos Institucijos teiginius, pažymi, kad Institucija be J. G. paaiškinimų ir Pareiškėjos skundo argumentų jokių kitų asmenų neapklausė, situacijos aplinkybių nesiaiškino, įvykio vietos neapžiūrėjo.

Pažymėtina, kad nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).???

Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad J. G. dalyvavo visuotiniame Bendrijos narių susirinkime ir žinojo apie priimtą sprendimą deleguoti sprendimo dėl stulpo atstatymo priėmimą Bendrijos valdybai. Bendrijos valdyba nusprendė atstatyti stulpą. Apie priimtą sprendimą J. G. žinojo, nes stulpo atstatymo metu buvo kartu su kitais asmenimis, komentavo situaciją.

Pažymėtina, kad nors J. G. teigia, jog stulpą pašalino dėl saugumo, tačiau Pareiškėjos atstovės teigimu, minėtas stulpas buvo tvoros, juosiančios Bendrijos bendrą teritoriją, dalis, kurią J. G. nuardė ir nebeatstatė, kad galėtų tiesiai, per bendrą teritoriją važiuoti į savo sklypą, be to, šis stulpas yra ne tik tvoros dalis, bet ir riboženklis, kuris turi būti atstatytas.

Institucija, neapklaususi Pareiškėjos atstovės, kitų Bendrijos narių ar gyventojų, taip pat ir dalyvavusių atstatant stulpą, šių aplinkybių nesiaiškino ir kilusių prieštaravimų nepašalino.

Šiais veiksmais Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, neįvykdė pareigos, numatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad <...> administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju tai, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, Bendrijos atstovei ir J. G., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nurodant skirtingas aplinkybes, nešalina Institucijos pareigūno pareigos surinkti papildomus duomenis ir juos įvertinti bei kilusius prieštaravimus pašalinti, kartu priimant atitinkamą motyvuotą procesinį sprendimą. Juo labiau, kad byloje yra surinkta daugiau duomenų, ne tik tie, kurie yra išvardinti skundžiamame Nutarime. Pavyzdžiui, UAB „Kesko Senukai Digital“ priėmimo–perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 4 vnt. betono kainavo 13,80 Eur; el. laiškai, iš kurių matyti, kad J. G. patvirtino, jog stulpą pašalino jis; 2024 m. spalio 16 d. asmens įgaliojimas, kuriuo V. G. įgaliojo J. G., be kita ko, valdyti ir tvarkyti turtą, priklausantį įgaliotojui; sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, išskyrus parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti, nuomoti; atstovauti visais su turtu esančiame administraciniame vienete – Savivaldybėje, Seniūnijoje, Bendruomenėje, Bendrijoje, susijusiais klausimais ir reikalais; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. spalio 26 d. visuotinio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2 klausimu buvo svarstomi Bendrijos teritorijų tinkamo naudojimo, tausojimo ir padarytos žalos atlyginimo klausimai; nuspręsta leisti L. prižiūrėti ir tausoti Bendrijos teritoriją priešais jų sklypą, o klausimą dėl tvoros ties išvažiavimu (duomenys neskelbtini) gatve atstatymo perduoti spręsti Bendrijos valdybai, balsavo „už“ 29 nariai. Valdybos narių susirašinėjimas el. paštu balsuojant nurodytu klausimu. Skundžiamame Nutarime nenurodyta, kodėl minėti duomenys yra nereikšmingi ar dėl kokių kitų aplinkybių jie nebuvo nei aprašyti, nei vertinami.

Be to, Nutarime yra aptariama tik viena administracinio nusižengimo padarymo sudėtis –savavaldžiavimas. Pagal ANK 518 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tačiau nėra detalizuojami galimi kiti administraciniai teisės pažeidimai. Teismo posėdžio metu sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. S. nurodė, kad valdyboje buvo priimtas sprendimas atlikti kadastrinio taško matavimą, buvo iškviestas matininkas. Statybos leidimas tam nereikalingas. Matininkas patikino, kad tas taškas yra geras. Tai yra riboženklis. Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė jokių veiksmų įvertinti stulpo teisinio statuso, t. y. ar byloje minimas stulpas yra riboženklis, ar paprastas tvoros stulpas. Šios aplinkybės nustatymas yra svarbus teisiniam kvalifikavimui, nes ANK 112 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti; o ANK 113¹ straipsnis numato administracinę atsakomybę už neteisėto riboženklio pastatymą, perdarymą, pašalinimą ar nukėlimą.

Iš to, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą Nutarimą priėmęs Institucijos pareigūnas nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kas jau buvo išsamiai nurodyta šiame teismo procesiniame sprendime, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24259551422 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.