Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. J. (V. J.) gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. sausio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), BK 260 straipsnio 2 dalį (penkios nusikalstamos veikos), BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 265 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 262 straipsnį tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2008 m. pavasario iki 2011 m. spalio 5 d. dalyvavo E. D. ir D. K. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, metamfetaminu, PMMA, heroinu, (duomenys neskelbtini) kokainu, mefedronu, kanapėmis ir jų dalimis, tame tarpe ir dideliu bei labai dideliu šių medžiagų kiekiu, šias medžiagas platino per kitus į nusikalstamą susivienijimą įtrauktus asmenis (A. K., A. V., R. B., A. U., M. S., V. D.), neteisėtai disponavo įrenginiu, skirtu psichotropinei medžiagai gaminti, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių. Už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas V. J. gavo ne mažiau kaip 7 000 000 Lt neteisėtų pajamų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, V. J. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Gynėjos teigimu, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad būdamas laisvėje V. J. galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo, ar būtų tai daręs anksčiau. Pažymima, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jau šešis metus palaiko šeiminius ryšius su sugyventine I. C., iki suėmimo dirbo, kas rodo jo tvirtus socialinius ryšius. V. J. ilgalaikio suėmimo termino pagrįstumo nepatvirtina ir skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai dėl tikimybės, jog būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Vilniaus apygardos teismo išvados grindžiamos V. J. pareikšto kaltinimo sunkumu, ankstesniu teistumu, pajamų gavimu galimai neteisėtu būdu. Tuo tarpu V. J. teistumas yra išnykęs, o kaltinimas sunkios nusikalstamos veikos padarymu savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus. Be to, V. J. iki suėmimo dirbo, jam buvo mokamas atlyginimas, byloje visiškai nėra jokių objektyvių duomenų, kad lėšas pragyvenimui kaltinamasis būtų gavęs iš nusikalstamos veikos.

Taip pat skunde pažymima, kad V. J. yra laikomas suimtu jau labai ilgą laiką, t. y. virš dviejų metų, kankinančiomis ir jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, kurios neigiamai įtakoja kaltinamojo fizinę ir psichinę sveikatą. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu V. J. yra kaltinamas, yra ne smurtinio pobūdžio, jis laikomas kalėjimo sąlygomis, o tai nepateisina ilgo suėmimo taikymo.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kitiems kaltinamiesiems, kurių teisinė padėtis labai panaši į V. J., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Gynėja skunde pažymi, kad V. J. darbdavys, jeigu jam būtų pakeista kardomoji priemonė, sutinka priimti į tą patį darbą. Kaltinamojo tėvas S. J. įmokėjo 40 000 Lt užstatą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Gynėja ir kaltinamasis prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo kaltinamojo V. J. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam V. J. nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam V. J. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų (T. D. ir kt.), liudytojų (A. U. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokoluose, specialistų išvadose esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Skundžiama nutartimi teismas pratęsė kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pagrįstai nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

Suėmimas skiriamas ar jo terminas tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, susijusias su (įtariamojo) kaltinamojo šeimine padėtimi, nuolatine gyvenamąja vieta, darbo santykiais, sveikatos būkle, ankstesniu teistumu, ryšiais užsienyje ir kitos aplinkybės. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Ši aplinkybė nėra absoliuti, t. y. teismo išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Priešingai negu teigiama skunde, tęsdamas V. J. suėmimo terminą teismas įvertino ne tik tai, kad jis kaltinamas padaręs keturiolika nusikalstamų veiksmų, tarp jų ir labai sunkius bei sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, bet ir į tai, jog V. J. nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, anksčiau teistas. Todėl aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje V. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas V. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagal byloje pateiktus duomenis, naujos inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamasis praeityje yra keturis kartus teistas, tame tarpe už neteisėtą disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Nors teistumai išnykę, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį V. J., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis yra linkęs nusikalsti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, nustatytas pagrįstai.

Tai, kad V. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, iki suėmimo dirbo ir turi galimybę įsidarbinti šiuo metu, nėra pakankamas pagrindas jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Be to, bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kad V. J. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suėmime, todėl skunde nurodyti tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio.

Kaltinamojo gynėjos skunde teisingai nurodoma, kad V. J. yra suimtas jau ilgą laiką, todėl toks kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tačiau pažymėtina, kad tik išskirtinės priežastys, tokios kaip inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai gali rodyti, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo V. J. kalinimą yra jo asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytais suėmimo terminais.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės arba kaltinamojo artimieji įmokėjo 40 000 Lt užstatą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, neįpareigoja teismo netęsti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino V. J.. Gynėjos skunde cituojamos teismų nutartys neturi jokios prejudicinės galios, nes kardomųjų priemonių taikymo klausimai dėl kiekvieno kaltinamojo (įtariamojo) sprendžiami individualiai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. J. gynėjos Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.