- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- I-966-320/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00070-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Inga Radinienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovams Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymo, kuriuo jis atleistas iš tarnybos, panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, kompensacijos priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui paduotu skundu prašo:
panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Panevėžio AVPK) viršininko 2014 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. Š. atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau-ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą),
grąžinti S. Š. į ankstesnes Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato (toliau- ir Biržų PK)Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigas,
priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos,
priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą,
priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad skundžiamu atsakovo įsakymu, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kaip pažeminęs pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2012-05-25 kartu su juo dirbusiam policijos pareigūnui D. Z. iš automobilį vairavusio A.J. pareikalavus kyšio už administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą, būdamas policijos pareigūnu bei ekipažo vyresniuoju, užuot ėmęsis priemonių D. Z. nusikalstamiems veiksmams užkirsti, savo tylėjimu pritarė minėto asmens daromai nusikalstamai veikai, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jai nutraukti. Tarnybinio patikrinimo išvada pagrįsta ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nurodė, kad jis Panevėžio apygardos teismo 2013-04-23 nuosprendžiu iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 225 str.2 d. buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Ši nuosprendžio dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-02 nuosprendžiu buvo palikta nepakeista. Įvardytuose teismų nuosprendžiuose konstatuota, jog S. Š. nesuprato, kad D. Z. vykdo BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Negalėdamas to suprasti, pareiškėjas negalėjo D. Z. nusikalstamos veikos užkardyti. Todėl tarnybinio patikrinimo išvada prieštarauja teismų nuosprendžiuose nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjo veikoje nėra ne tik nusikaltimo sudėties, bet ir tarnybinio nusižengimo požymių, jis nei savo veikimu, nei neveikimu nepažemino pareigūno vardo, jo atlikti veiksmai ar neveikimas neturėjo įtakos policijos autoritetui, policijos sistemos įvaizdžiui. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta jo kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisei ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, taip pat nėra nurodyta, kokie jo veiksmai ir kokiu būdu pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją sukompromitavo. Be to, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.IV-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) nuostatas. Pažeistas 8.2 p.(tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, jog ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota), 34 p. nustatytas 1 mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti, jį skaičiuojant nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo. Pareiškėjas dėl neteisėto atleidimo išgyveno, patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, dėl to prašo priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, pareiškėjas papildomai paaiškino, kad nepamena, jog 2012-04-25-26 naktį būtų buvęs sustabdytas A. J. vairuojamas automobilis ir jo kolega iš šio asmens būtų reikalavęs kyšio, nepamena, jog A.J. tą naktį būtų įsėdęs į policijos tarnybinį automobilį, tačiau, jei ir buvo, su kolega šis asmuo bendravo asmeniniais reikalais, į kuriuos pareiškėjas nesigilino.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui tinkamai pranešta, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepimu teismui (t.1, b.l.59-64) su skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, 2012-04-30 gavus Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininko tarnybinį pranešimą apie tai, kad sulaikyti Biržų PK Viešosios policijos patrulių būrio pareigūnai D. Z. ir D. J., įtariami nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str.2 d., padarymu, bei nurodžius, jog D. Z. 2012-04-25 nusikalstamą veiką atliko dirbdamas su S. Š. 2012-05-04 pranešimu S. Š. buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardo pažeminimo), kuriame išdėstyta galimo nusižengimo esmė, pažeisti teisės aktai, be kita ko nurodyta, kad būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad kyšio reikalavimas ir paėmimas yra nusikalstama veika, pats galimai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga, savo veiksmais gali būti pažeminęs policijos pareigūno vardą. S. Š. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, o įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, kuriuo S. Š. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos padarymo, atnaujintas. Panevėžio AVPK 2014-01-10 pranešimu S. Š. patikslino galimo tarnybinio nusižengimo esmę, nurodydamas, jog jis neužkardė D. Z. neteisėtų veiksmų, kuriems užkirsti kelią buvo jo, kaip policininko, pareiga. Pareiškėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti neginčijamu pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės už pareigūno vado pažeminimą. D. Z. nusikalstami veiksmai (kyšio reikalavimas ir jo paėmimas) vyko S. Š. akivaizdoje, tai leidžia manyti, kad S. Š. žinojo apie daromą nusikaltimą, į tai nereagavo (savo tylėjimu tam pritarė). Pareiškėjas, būdamas policijos ekipažo vyresniuoju, nesiėmė priemonių daromam teisės pažeidimui užkirsti, o vėliau- ir padarytai nusikalstamai veikai atskleisti. Tuo S. Š. pažeidė Statuto 3 str.9 d.2 p., Lietuvos policijos veiklos įstatymo 21 str.1 d.2 p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau- Etikos kodeksas) 3, 4.6, 4.8, 4.12, 420, 4.28, 4.29 p. reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr.5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - ir Instrukcija) 28 p. reikalavimus, tuo pažemino policijos pareigūno vardą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2012-04-30 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.68) informavo Panevėžio AVPK viršininką, kad 2012-04-26 Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.50-1-00147-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 225 str.2 d.; atliekant tyrimą, nustatyta, kad 2012-04-25 apie 23 val.30 min. Biržuose, Kęstučio g., policijos pareigūnai D. Z. ir S. Š. tarnybos metu iš automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A.J. už neteisėtą neveikimą, t.y. galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nefiksavimą ir netraukimą atsakomybėn reikalavo 500 litų ir pat metu paėmė reikalaujamo kyšio dalį - 50 eurų, likusią dalį nurodę vairuotojui atnešti kitą dieną. Šiam reikalaujamos sumos nurodytu laiku į nurodytą vietą neatnešus, 2014-04-28 policijos pareigūnų ekipažas, susidedantis iš D. Z. ir D. J., vėl sustabdė A.J. vairuojamą automobilį, reikalavo likusios kyšio sumos, kurią A.J. per du kartus (320 litų) paliko policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. D. Z. ir D. J. policijos pareigūnų buvo sulaikyti.
Panevėžio AVPK, gavęs šią informaciją, pradėjo tarnybinį patikrinimą, kurį buvo sustabdęs dėl pradėto ikiteisminio tyrimo D. Z., D. J. ir S. Š. atžvilgiu (t.1, b.l.69). Panevėžio apygardos teismas 2013-04-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-50-193/2013 D. Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 str.2 d., o Sigitą Šimonį iš kaltinimo pagal BK 225 str.2 d. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (t.1, b.l.155-167). Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-02 nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013-04-24 nuosprendžio dalį dėl S. Š. išteisinimo paliko nepakeistą (t.1, b.l.168-180). 2014-01-08 tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas (t.1, b.l.70), 2014-01-30 surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl buvusio Panevėžio AVPK Biržų PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio D. Z. ir to paties būrio vyresniojo patrulių būrio patrulio S. Š. veiksmų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Išvada), pasiūlyta S. Š. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos (t.2, b.l.b.l.22-32). Vadovaujantis Išvada, Panevėžio AVPK viršininko 2014-01-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. 2014-01-31 iš vidaus tarnybos buvo atleistas pagal Statuto 53 str.1 d.7 p. (už pareigūno vardo pažeminimą) (t.1, b.l.12).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio AVPK viršininko 2014-01-31 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Sąvoka „pareigūno vardo pažeminimas“ pateikta Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, kuri nustato, kad ,,tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis“. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 53 str.1 d.7 punktą yra galima, kai yra nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisei ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika sukėlė pasekmes- pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromitavo ir tokios pasekmės buvo akivaizdžios. Vertinant Statuto 2 str.7 dalyje nurodytų pareigūno veikos pasekmių akivaizdumą, pažymėtina, kad ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes, į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokia paminėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ne vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (pvz., Nr. A-8-489/2007, Nr. A-662-252/2011 ir kt.).
Išvadoje konstatuota, kad S. Š., dirbdamas viename policijos ekipaže su buvusiu to paties būrio patruliu D. Z., vairuodamas tarnybinį automobilį, įjungtų švyturėlių pagalba sustabdė A.J. vairuojamą automobilį ir apie tai per radijo ryšį nepranešė policijos įstaigos budėtojui. D. Z. pareikalavus kyšio už neva padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą, būdamas ekipažo vyresniuoju ir užuot ėmęsis priemonių D. Z. nusikalstamai veikai užkirsti, savo tylėjimu pritarė D. Z. daromai nusikalstamai veikai. Būdamas policijos pareigūnu pagal bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, būdamas įvykio liudytoju, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią D. Z. daromam teisės pažeidimui; ikiteisminio tyrimo metu atsisakydamas duoti parodymus toliau nesiėmė priemonių padėti atskleisti padarytą nusikalstamą veiką. Tuo S. Š. pažeidė Statuto 3 str.9 d.2 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str.1 d.2 p. reikalavimus, Etikos kodekso 3 p. reglamentuotus principus, Etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.12, 4.20, 4.28, 4.29 p. reikalavimus ir Etikos kodekso 8 p. reikalavimą netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr.5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 p. reikalavimus. Dėl to buvo sumenkintas policijos, kaip visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančios teisėsaugos institucijos, autoritetas, diskredituotas policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas. Tokiais savo veiksmais S. Š. sulaužė Statuto 12 str.2 d. numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, pažemino policijos pareigūno vardą. Išvadoje nurodyta data 2012-05-25 ir 2012-05-26 laikytina rašymo apsirikimu, nes tiek tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, tiek administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog S.Š. veika, kuri įvertinta kaip pareigūno vardo pažeminimas, įvykdyta 2012-04-25 – 2012-04-26 darbo policijos patrulio ekipaže metu.
Vidaus tarnyba grindžiama Statuto 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Pagal Statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves; sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kompetentingai institucijai ar įstaigai.
Savo skundą teismui pareiškėjas grindžia iš esmės tik išteisinamuoju nuosprendžiu, priimtu jo atžvilgiu, kuriame, anot jo, konstatuota, jog jis nesuprato, kad D. Z. daro nusikalstamą veiką. Teismo posėdyje pareiškėjas išsamių paaiškinimų apie 2012 m. balandžio 25-26 d. įvykius neteikė, teigdamas, kad jis neprisimena nei A.J. vairuoto automobilio sustabdymo fakto, nei A.J. įsėdimo į policijos tarnybinį automobilį fakto, nei vykusio pokalbio tarp A.J. ir D. Z. Pažymėtina, kad S. Š. tokių paaiškinimų neteikė ir tarnybinio patikrinimo atlikimo metu (t.1, b.l.78, 76), nurodęs, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir prašęs remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, o vėliau – nuosprendžiu. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. parodymus duoti atsisakė (t.1, b.l.108-19, 110).
Bylos medžiaga patvirtina, ir ši aplinkybė byloje nėra ginčijama, kad S. Š. nuo 2012 m. balandžio 25 d. 20 val. iki 2012 m. balandžio 26 d. 8 val. dirbo su D. Z. viename policijos patrulių ekipaže ir buvo ekipažo vyresniuoju (t.1, b.l.135, 137, 139-141). Panevėžio apygardos teismo 2013-04-24 nuosprendžiu (t.1, b.l.155-167) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-02 nuosprendžiu (t.1, b.l.168-180) nustatyta, kad 2012-04-26 apie 00 val.10 min. tarnybos metu D. Z., patruliuodamas viename ekipaže su S. Š., Biržų mieste, Kęstučio gatvėje, prie pastato Nr.47, S. Š. vairuojant tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), ir įjungtų švyturėlių pagalba sustabdžius automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A.J., nurodė pastarajam ateiti į tarnybinį automobilį ir už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą dėl to, kad A.J. vairavo automobilį neva neprisisegęs saugos diržo bei kad saugos diržų buvo neprisisegę A.J. vairuojamo automobilio keleiviai, už neva padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą iš A.J. pareikalavo 500 litų kyšio; A.J. sutikus su jo reikalavimu, tačiau neturėjus reikiamos pinigų sumos, tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė pinigus atvežti šalia Reformatų gatvės Biržų mieste, kur 00 val.40 min. į nurodytą vietą atvažiavus A.J. ir atvežus 50 eurų, t.y. įsėdus į tarnybinį automobilį, nurodė šiam pinigus padėti tarnybiniame automobilyje, taip D. Z. savo naudai priėmė dalį reikalauto kyšio bei nurodė A.J. kitą dieną 11 val. į tą pačią vietą atvežti likusią reikalauto kyšio dalį. Minėtų teismų nuosprendžiais D. Z. kaltė padarius nurodytą veiką pripažinta įrodyta, jis nuteistas pagal BK 225 str.2 d.
Taigi, bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad D. Z., iš neva už administracinį teisės pažeidimą sustabdyto automobilio VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojo A.J. reikalaudamas kyšio ir dalį jo priimdamas tarnybiniame automobilyje, nusikalstamus veiksmus atliko S. Š. akivaizdoje, pastarajam vairuojant tarnybinį automobilį.
Instrukcija nustato, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama tarnybai skirtas priemones naudoti ne pagal paskirtį (20.3 p.), įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai būtina (20.9 p.). Pagal Instrukcijos 28 punktą, sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Sustabdžius A.J. vairuojamą automobilį, apie sustabdymą policijos budėtojui nebuvo pranešta, tarnybiniu automobiliu vykta paimti reikalaujamo kyšio, D. Z. iš A.J. reikalavo kyšio policijos tarnybiniame automobilyje. S. Š., būdamas policijos patrulio vyresniuoju ir atsakingu už tinkamą policijos patrulio pareigų vykdymą, nesiėmė jokių priemonių Instrukcijos reikalavimų pažeidimams pašalinti, kas sąlygojo D. Z. nusikalstamos veikos galimybę tarnybiniame automobilyje S. Š. akivaizdoje. Teismo posėdyje S. Š. patvirtino, kad tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių kliūčių, trukdančių girdėti, kas automobilyje kalbama. Sėdėdamas šalia D. Z., reikalaujančio kyšio iš A. J., S. Š. negalėjo negirdėti D. Z. ir A.J. pokalbio turinio, tuo labiau, kad toks pokalbis vyko per du kartus (D.Z. reikalaujant kyšio ir po 30 min. A.J. dalį reikalaujamų pinigų atnešus į tarnybinį automobilį), tačiau nesiėmė jokių priemonių daromam nusikaltimui užkirsti, sulaikyti teisės pažeidimą padariusį asmenį, pranešti policijos įstaigai. Tuo S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, pažeidė Išvadoje nurodytas Etikos kodekso normas.
Pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Analogiška nuostata įtvirtinta Aprašo 35 punkte. Ta aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-04-24 nuosprendžiu pareiškėjas pagal BK 225 str.2 d. buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nereiškia, jog jo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų. Minėtu nuosprendžiu S. Š. veika buvo vertinta tik baudžiamosios, o ne tarnybinės atsakomybės kontekste. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-02 nuosprendyje yra konstatuota, jog S. Š. veika vykdant policijos patrulio vyresniojo funkcijas, taigi, būnant tiesiogiai atsakingu už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, kai jo kolega ekipažo patrulis D. Z. pareikalavo iš sustabdyto automobilio vairuotojo A.J. kyšio už galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą ir dalį šio kyšio priėmė, o S. Š. į tai nesureagavo, gali būti vertinama kaip netinkamas policijos patrulio vyresniojo pareigų atlikimas.
Pareiškėjas 2005 m. sausio 6 d. yra davęs priesaiką gerbti bei vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises, laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (t.2, b. l. 2), kurią privalo gerbti. Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnui keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jis prisiekia laikytis. Pareiškėjas taip turi elgtis ir pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatas
Toks pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, ir tai sudarė sąlygas kitam policijos pareigūnui įvykdyti nusikaltimą, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Tai patvirtina pareiškėjo įvykdytų veiksmų pasekmių, numatytų Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, faktą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo 2012-04-26 įvykdytą veiką atsakovas pagrįstai įvertino kaip pareigūno vardo pažeminimą. Statutas nenumato alternatyvių atsakomybės taikymo būdų tuo atveju, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimas, vienintelė imperatyvi teisinė pasekmė tokiu atveju yra atleidimas iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjas savo skundą grindžia ir Aprašo nuostatų pažeidimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pareigūno atleidimas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės šiuo atveju taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas (2010-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-272/2010, 2013-12-17 nutartis Nr. A-756-2283/2013 ir kt.). Pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalį, esant Statuto 53 str.1 d.7 punkte numatytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Toks faktas nustatytas 2014-01-30 Išvadoje, o pareiškėjas ginčijamu įsakymu iš vidaus tarnybos atleistas 2014-01-31, taigi, Statute nustatyti terminai nebuvo pažeisti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamu Panevėžio AVPK 2014-01-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai. Naikinti minėtą įsakymą, gražinti pareiškėją į eitas pareigas, tuo pačiu priteisti jam kompensaciją nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam neturtinę žalą, padarytą neteisėtu atleidimo iš vidaus tarnybos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 str. nuostatos. CK 6.271 str. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šio straipsnio 4 dalį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Kaip numato CK 6.246 str. – 6.248 str., civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: būtų padaryta žala; žala būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais; neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sietų tiesioginis priežastinis ryšys.
Dėl aukščiau išvardintų motyvų nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, neturtinę žalą priteisti nėra pagrindo.
Nepatenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, nėra pagrindo priteisti jam byloje turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
S. Š. skundą atsakovams Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymo, kuriuo jis atleistas iš tarnybos, panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, kompensacijos priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.