Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, bylą pagal Vilniaus apygardos prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoneriems) mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. B. ir D. P. išteisinti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, nesant padarytos veikos, turinčios nurodytų nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš nuteistųjų V. B. ir D. P. solidariai priteista 2 350 Lt (du tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt litų) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. (R. L. ) naudai. Dėl kitos dalies R. L. pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. B. ir D. P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, 2005 m. sausio 12 d. laikotarpiu nuo 24 val. iki 6.30 val., pagrobė V. L. (V. L. ) priklausantį automobilį „Audi 90“ 5 200 Lt vertės su kitu automobilyje buvusiu turtu, kurio vertė 240 Lt.

Be to, nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2005 m. sausio 11 d. V. B. ir D. P. , veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, iš anksto susitarė pagrobti automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 90 000 Lt vertės, priklausantį R. L. . Tuo tikslu aptarė vagystės padarymo būdą: susitarė minėtą automobilį pagrobti panaudodami specialų prietaisą, skirtą užvesti vagiamiems automobiliams, apžiūrėjo Sedulinos al. 53, Visagine, esančio namo kiemą, kur buvo laikomas minėtas automobilis. D. P. ir V. B. parengė automobilio „Audi S8“ vagystės planą, padarymo būdą, paruošė automobilio vagystei būtinus įrankius – visrakčius, varžtus, savadarbį automobilių spynelių laužimo įrankį, specialų prietaisą, skirtą užvesti vagiamiems automobiliams, kad būtų galima išvengti gamyklinių imobilizatorių. 2005 m. sausio 12 d., nuo 24 val. iki 6.30 val., po tą pačią naktį, t. y. 2005 m. sausio 11-12 d., įvykdytos automobilio „Audi 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. L. vagystės, V. B. , D. P. bei asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, būdami namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, kieme, visrakčiu atrakino automobilio „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) durelių spynelę, savadarbiu automobilių spynelių laužimo įrankiu išlaužė vagiamo automobilio bagažinės, užvedimo spyneles, taip pat išlaužė automobilio „Audi S8“ vairo užrakto mechanizmą ir tokiu būdu, veikdami kaip bendrininkai, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – R. L. priklausantį automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 90 000 Lt vertės, ir jame buvusius R. L. daiktus: akinius „Armani“ – 560 Lt, grotuvą – 1 300 Lt, 6 kompaktinius diskus – 270 Lt, automobilio ženklą „S8“ – 130 Lt, vairo blokavimo lazdą – 90 Lt, iš viso turto, kurio vertė 2 350 Lt. Po to, 2005 m. sausio 12 d. ryte (tiksliai nenustatytu laiku), D. P. , V. B. bei asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobtą automobilį „Audi S8“ prikabino prie tą pačią naktį (2005 m. sausio 12 d.) Visagine, (duomenys neskelbtini) namo kieme pagrobto automobilio „Audi 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutempė jį į I. M. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten esančiame ūkiniame pastate jį paslėpė, kur jis ir buvo surastas 2005 m. vasario 17 d.

V. B. ir D. P. kaltinami tuo, kad 2005 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Visagine, V. B. , D. P. , T. S. pagrobus R. L. priklausantį automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį paslėpus I. M. priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini) Zarasų rajone, 2005 m. sausio 14 d. Zarasų rajone V. B. interneto svetainėje www.autoplius.lt surado nukentėjusiojo R. L. telefono numerius, apie tai pranešė telefonu D. P. , o šis apie tai telefonu informavo Kaune esantį T. S. . 2005 m. sausio 14 ir 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje V. B. kartu su D. P. , T. S. , neturėdami teisėto pagrindo, susitarė atvirai savo naudai telefonu iš Kauno pareikalauti iš nukentėjusiojo R. L. perduoti didelės vertės turtą – 10 000 eurų, t. y. 34 500 Lt, – už automobilio „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą, priešingu atveju grasindami nukentėjusiajam negrąžinti pagrobto automobilio, ketindami prievartauti didelės vertės turtą V. B. telefonu perdavė D. P. , o D. P. – T. S. nukentėjusiojo R. L. telefono numerius. T. S. , veikdamas bendrininkų grupe pagal išankstinį susitarimą su V. B. ir D. P. , ketindamas pareikalauti iš nukentėjusiojo R. L. perduoti didelės vertės turtą už automobilio „Audi S8“ grąžinimą, 2005 m. sausio 15 d., apie 17.50 val., iš Kauno telefonu pateikė R. L. neapibrėžtą turtinės vertės reikalavimą, nurodė nukentėjusiajam ieškoti asmens – tarpininko – išpirkti automobilį „Audi S8“, grasindamas nukentėjusiajam priešingu atveju negrąžinti automobilio. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. S. , būdamas Kaune, 2005 m. sausio 16 d., apie 20.13 val., paskambino R. L. ir sužinojo, jog išperkant automobilį „Audi S8“ tarpininkaus Visagine gyvenantis asmuo, vardu Igoris, tačiau vėliau, 2005 m. sausio mėn., V. B. , D. P. ir T. S. nukentėjusiajam didelės vertės turto – 10 000 eurų, t. y. 34 500 Lt, – reikalavimo nepateikė, nes sužinojo, jog R. L. dėl turto prievartavimo kreipėsi į policiją, t. y. didelės vertės turto prievartavimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuoras prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį, kuria V. B. , D. P. buvo išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. B. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. D. P. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Be to, nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta sunaikinti juodą plastmasinį dangtį, tris popieriaus lapus, daktiloskopines plokšteles, tamponų nuopjovas, automobilio vairo užraktą „The Billy Bat“, pakeisti ir minėtus daiktus perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 10-9-082-06.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino turto prievartavimo, numatyto BK 181 straipsnyje, objektyviosios pusės požymius ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro nuomone, BK 181 straipsnyje numatyto turto prievartavimo objektyvioji pusė išreiškiama platesniu aspektu, kuris išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 5 punkte, todėl reikalavimas perduoti turtą gali būti paremtas ne tik grasinimu panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiojo ar kito asmens turtą, bet ir panaudojant kitokią psichinę prievartą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius nukentėjusiojo R. L. , liudytojų R. B. , A. B. (A. B. ), R. V. , J. T. (J. T. ), įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymus, 2005 m. vasario 15 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotus duomenis apie 2005 m. sausio 16 d. R. L. pokalbius, interneto svetainės www.autoplius.lt skelbimą, 2005 m. sausio 17 d. tarnybinį pranešimą, 2006 m. vasario 8 d., birželio 6 d. ir 13 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolus, 2006 m. gegužės 30 d. specialisto išvadų Nr. 11-825-(06), Nr. 11-1170-(06) 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 3 punktus, 2006 m. gruodžio 1 d. specialisto išvados Nr. 11-2457-(06) 9.1, 9.2, 9.3 punktus, kurie patvirtino, jog nuteistieji atliko dalį turto prievartavimo objektyviosios pusės veiksmų. Apelianto teigimu, iš šių duomenų matyti, kad 2005 m. sausio 14 d. ir 15 d. V. B. , D. P. , T. S. telefonu susitarė pareikalauti iš nukentėjusiojo piniginę išpirką už automobilio „Audi S8“ grąžinimą, grasindami nukentėjusiajam negrąžinti pagrobto automobilio. Skambinęs asmuo (T. S. ) R. L. per R. B. pasiūlė išsipirkti pagrobtą automobilį „Audi S8“, t. y. perduoti neapibrėžtos vertės turtą už automobilio „Audi S8“ grąžinimą. Nors tiesiogiai skambinęs asmuo R. L. negrasino fiziškai susidoroti, sunaikinti ar sugadinti turtą, tačiau tai, kad nukentėjusiajam skambinęs asmuo nesiūlė kitokio legalaus pagrobto automobilio atgavimo būdo, o transporto priemonę buvo nurodyta išsipirkti tik per „patikimą“ tarpininką, kuris apie automobilio išpirkimą nepraneštų teisėsaugos institucijoms, leidžia daryti išvadą, jog skambinęs asmuo pokalbių telefonu metu sukūrė situaciją, kuri vertė nukentėjusįjį R. L. bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės, t. y. nebus grąžintas pagrobtas automobilis. Be to, pareikšto reikalavimo neteisėtumą rodo ir tai, kad nukentėjusiajam buvo nurodyta automobiliui išpirkti ieškoti tarpininko tik iš nusikaltėlių rato. T. S. , veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. B. , D. P. , ketino pareikalauti iš nukentėjusiojo R. L. 10 000 eurų, tačiau vėliau sužinojęs, kad nukentėjusysis bendradarbiauja su policija, savo ketinimo atsisakė, t. y. konkretaus reikalavimo perduoti turtą neišsakė. Kadangi nurodyti asmenys atliko tik dalį turto prievartavimo objektyviosios pusės sudėties veiksmų – perdavė neapibrėžtos turtinės vertės reikalavimą, grasino nukentėjusiajam, kad nesumokėjus piniginės išpirkos bus negrąžintas automobilis su daiktais, tačiau nukentėjusiajam reikalavimo perduoti konkretų 10 000 eurų didelės vertės turtą nepareiškė, nes sužinojo apie policijos ir nukentėjusiojo bendradarbiavimą, D. P. ir V. B. nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Be to, nuteistieji turėjo tikslą prievartauti turtą, kurio vertė viršija 250 MGL, t. y. 31 250 Lt, todėl nuteistųjų nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas prašo juodą plastmasinį dangtį, tris popieriaus lapus, daktiloskopines plokšteles, tamponų nuopjovas, automobilio vairo užraktą „The Billy Bat“ nesunaikinti ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 91 straipsniu ir 160 straipsniu grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai (Vilniaus apygardos prokuratūrai), nes šie įrodymai reikšmingi baudžiamajai bylai Nr. 10-9-082-06 tirti ir nagrinėti.

Byloje dalyvaujantis prokuroras prašo Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistieji V. B. , D. P. ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio išteisinamoji dalis (dėl išteisinimo padarius kvalifikuotą turto prievartavimą) naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismas byloje padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas apie nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnyje, požymių nebuvimą (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Tokių teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas. Keistina ir nuosprendžio dalis dėl dalies daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, sunaikinimo, nes dalis byloje esančių daiktų yra reikšmingi tolimesniame procese (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Tačiau skirtingai negu prašo apeliantas, kolegijos nuomone spręstinas klausimas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Abiejų nuteistųjų veika kvalifikuotina ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes byloje trūksta duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, kad nuteistieji savo veiksmais siekė padaryti nukentėjusiajam didelę materialinę žalą ir ketino prievartauti būtent didelės vertės turtą, viršijantį 250 MGL dydžio sumą. Byloje nustatyti abiejų nuteistųjų veiksmai, atlikti veikiant grupe kartu su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, atitinka baigtinio nekvalifikuoto turto prievartavimo sudėtį.

Nustatydamas, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti visus turto prievartavimo požymius, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nėra įrodymų, leidžiančių manyti, jog 2005-01-15 17.48 val. įvykusio telefoninio pokalbio metu nukentėjusiajam buvo pateiktas neapibrėžtos turtinės vertės reikalavimas, paremtas grasinimu negrąžinti pagrobto automobilio. Teismas nurodo, kad, kaip matyti tiek iš paties nukentėjusiojo R. L. , tiek iš liudytojo R. B. parodymų, 2005-01-15 nukentėjusiajam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris paklausė, ar jam reikia „ratų“ bei pasakė ieškoti tarpininko. Tačiau nei apie pinigus, nei apie konkretų automobilį ar kitokį turtinės vertės reikalavimą, ar tuo labiau grasinimą negrąžinti pagrobto automobilio šio pokalbio metu kalbėta nebuvo. Policijos pareigūnai A. B. , R. V. apie pokalbį jį sužinojo iš nukentėjusiojo R. L. ir liudytojo R. B. , dėl ko minėti liudytojai šio telefoninio pokalbio turinį interpretavo kaip galimą automobilio „Audi S8“ išpirkos reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl byloje užfiksuoto aukščiau minimo telefoninio pokalbio su nukentėjusiuoju ir kitų byloje esančių telefoninių pokalbių įvertinimo yra kitos nuomonės ir konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas neteisingai įvertino, jog šie pokalbiai neapima turtinio reikalavimo už konkretaus pavogto automobilio grąžinimą ir juose neatsispindi joks grasinimas. Šios bylos aplinkybės yra įvertintos atskirai nuo nustatyto grupe veikusių asmenų padaryto R. L. automobilio „Audi S8“ vagystės fakto bei atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų visumos.

Kolegija pastebi, jog byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad po padarytos automobilio vagystės 2005-01-15, 17.48 val., į prastai mokančio rusų kalbą nukentėjusiojo R. L. mobilųjį telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, todėl į šį skambutį atsiliepė liudytojas R. B. . Pokalbio metu nepažįstamas vyriškis paklausė, ar jiems nereikalingi „ratai“ bei pasiūlė ieškoti tarpininko iš nusikalstamo pasaulio.

Šias aplinkybes paliudijo liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2005-02-14 bei 2006-03-15 apklaustas kaip liudytojas (t. 2, b. l. 42-46), taip pat šias aplinkybes jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Čia jis nurodė, kad jam nekilo abejonių, jog telefoninio pokalbio metu buvo kalbama apie R. L. automobilio išsipirkimą (t. 9, b. l. 93-113). Įrodymų tyrimo metu tikslinant dar kartą šias aplinkybes 2007-10-10 apeliacinės instancijos teisme R. B. nurodė, kad po pokalbio telefonu su nepažįstamu vyriškiu jis paaiškino nukentėjusiajam situaciją apie telefoninio skambučio tikslą, o būtent tai, kad skambina pagrobto automobilio vagys, kurie nori per tarpininką susitikti ir aptarti, kokią pinigų sumą jie nori gauti už pavogtą automobilį.

Pats nukentėjusysis R. L. , kuris apie informaciją telefonu sužinojo iš liudytojo R. B. , nurodydamas apie pokalbio turinio aplinkybes nebuvo nuoseklus. Pirmą kartą apklaustas apie turto prievartavimo aplinkybes 2005-02-14 liudytojo apklausos metu taip pat nurodė, kad pirminio telefoninio pokalbio metu buvo kalbama apie jo (R. L. ) automobilio išsipirkimą (t. 2, b. l. 25). 2005-03-08 apklaustas kaip liudytojas nurodė tik tiek, kad skambinusieji, matyt, norėjo tartis dėl mašinos (t. 2, b. l. 28). Praėjus pusantrų metų po įvykio 2006-06-14 nukentėjusysis, apklaustas pagal teisinės pagalbos prašymą, jau parodė, kad 2005-01-15 dieną, po nepažįstamojo ir R. B. pokalbio, pastarasis jam paaiškino, jog telefonu buvo klausiama, ar jis (R. L. ) nenorėtų pirkti padangų ar diskų automobiliui „Audi S8“. Kad įvykdytų tokį susitarimą, jie privalėjo rasti tarpininką Visagine. Tos pačios apklausos metu liudytojas parodė, kad dėl riboto jo rusų kalbos žinojimo visų įvykių eigą jis galėjo sekti tik paviršutiniškai. Konkrečiai paaiškinti dėl pasiūlymo grąžinti jo pavogtą automobilį jis nieko negali (t. 2, b. l. 126-127).

Paskutinėje nukentėjusiojo apklausoje minimų aplinkybių dėl padangų ar diskų išsipirkimo netvirtina kitos bylos aplinkybės ir pats nukentėjusysis pabrėžia, kad dėl kalbos barjero galimai ne viską suprato. Todėl nustatant faktines aplinkybes, kolegija remiasi pirminiais nukentėjusiojo parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo R. B. nurodytas aplinkybes apie pokalbio turinį ir tikslą visiškai patvirtina liudytojai, policijos pareigūnai A. B. ir R. V. . R. B. parodymai nuoseklūs ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad liudytojas jo tvirtinamas pokalbio turinio aplinkybes išgalvotų, dirbtinai interpretuotų. Be to teisme apklaustam liudytojui A. K. nukentėjusysis R. L. yra sakęs, jog iš karto po automobilio vagystės kažkas skambino dėl jo išpirkimo, bendras pažįstamas padėjo telefonu susišnekėti, vertėjavo (t. 9, b. l. 123).

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo R. L. parodymų nenuoseklumas nesukelia abejonių dėl liudytojo R. B. tvirtinamų aplinkybių apie pokalbio turinį.

Liudytojo R. B. minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinį tyrimą protokoluose užfiksuoti nuteistųjų D. P. , V. B. tarpusavio telefoniniai pokalbiai bei šių asmenų telefoniniai pokalbiai bei trumposios tekstinės žinutės su kitais asmenimis.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltais D. P. bei V. B. dėl automobilio „Audi S8“ vagystės, nuteistųjų telefoninius pokalbius, užfiksuotus 2006-02-08, 2006-06-06, 2006-06-13 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinį tyrimą protokoluose, pripažino įrodymais. Nustatė, kad šiuose pokalbiuose dalyvavo nuteistieji, jog jų metu kalbama būtent apie nukentėjusiajam R. L. priklausantį automobilį. Nuteistųjų D. P. ir V. B. paaiškinimus, kad minėtų pokalbių neatsimena, įvertino kaip jų gynybos poziciją ir minėtais telefoniniais pokalbiais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau dėl nuosprendžio dalies, kuria D. P. ir V. B. buvo išteisinti, teismas tuose pačiuose 2006-02-08, 2006-06-06, 2006-06-13 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinį tyrimą protokoluose užfiksuotų minėtų asmenų pokalbių bei trumpųjų tekstinių žinučių, vykusių 2005 m. sausio 14-20 dienomis, tarp jų ir nusikaltimo padarymo dieną, visumos nevertino. Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinį tyrimą protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina tiek nukentėjusiojo R. L. , tiek liudytojo R. B. , tiek nuosprendyje išdėstytus A. B. , R. V. , J. T. bei liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus. Šie duomenys taip pat patvirtina 2005-01-15 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotus pokalbius.

Vertinant 2006-02-08, 2006-06-06, 2006-06-13 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinį tyrimą protokoluose užfiksuotų telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių turinį, pastebėtina, kad 2005-01-14, 20.03 val., V. B. pranešė D. P. , kad R. L. padavė skelbimą dėl automobilio „Audi S8“, nurodė pardavimo kainą „89“. D. P. pasakė, kad „reikia telefono numerio, kurį reikia perduoti į didelį miestą“. 20.30 val. D. P. pranešė asmeniui, kuris vėliau buvo įgaliotas skambinti nukentėjusiajam, kad surado internete R. L. duomenis, kad „nurodyta kaina 25“, o šis asmuo paaiškino, kad „reikia 10 rėkt“. D. P. pasakė, kad „paims telefoną ir jam perduos ir kad reikia skambinti iš šio asmens miesto“. 2005-01-15, 14.34 val., V. B. nusiuntė D. P. žinutę su nukentėjusiojo R. L. telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 14.35 val. V. B. pasakė D. P. , kad „matė automobilį internete, kad nurodyta automobilio pardavimo kaina 23500“. 14.39 val. D. P. į asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas, naudojamą telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė trumpąją tekstinę žinutę su nukentėjusiojo R. L. telefono numeriais: „Namu (duomenys neskelbtini) mob(duomenys neskelbtini)“. 15.49 val. D. P. nurodė jam „paskambinti į tą numerį, kurį jis atsiuntė“. Šis atsakė, kad „būtinai paskambins“.

Po tokių pokalbių 2005-01-15, 17.48 val., būtent ir buvo pirmą kartą paskambinta nukentėjusiajam, pokalbio metu nepažįstamas asmuo rusų kalba paklausė, ar nukentėjusiajam reikalingi „ratai“ ir „ratams“ atgauti pasiūlė susirasti tarpininką iš nusikalstamo pasaulio.

Tolesnis pokalbių turinys rodo, kad tuoj po pirmojo telefoninio pokalbio su nukentėjusiuoju 17.45 val. iš asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas, naudojamo telefono buvo nusiųsta žinutė D. P. . Iš šio telefono pranešta, kad „kalbėjo ne su pačiu, o su jo draugeliu rusiškai. Rytoj vėl skambins“. 17.56 val. D. P. atrašė, kad „jis turėtų papasakoti, tada visi bus v kurse“. 18.01 val. iš to paties telefono buvo išsiųsta žinutė D. P. : „Tai jam ir papasakos, nes jis pirmas pakėlė ragelį. Bet sakė, kad biški užtruks kol jam išaiškins visą sistemą, bet šiaip lyg ir nori atsiimti“. 18.03 val. D. P. išsiuntė žinutę: „Ar tu paaiškinai viską kas, kaip ir kiek?“. 18.05 val. minėtas asmuo išsiuntė žinutę D. P. : „Nepasakiau tik kiek, nes jau netilpau į laiką. Galima kalbėt tik iki minutės. Bet p... rytoj pasakysiu“. 20.21 val. D. P. paskambino V. B. ir informavo jį apie padarytus veiksmus, pasakė, kad „skambino tam, bet atsiliepė kitas žmogus“.

Po tokio turinio pokalbių kitą dieną, 2005-01-16, 16.51 val., įvyko antrasis pokalbis tarp nukentėjusiojo ir nepažįstamo asmens (t. 3, b. l. 84-87). Šio pokalbio metu duota suprasti, kad šis skambutis nėra atsitiktinis, skambinama dėl vakarykščio pokalbio, ir susitarta, kad bus perskambinta aštuntą valandą.

Tolesnis byloje nustatytas bendravimas rodo, kad 2005-01-16, 16.56 val., iš asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas, naudojamo telefono buvo parašyta žinutė D. P. , kad „jau skambino tiems, ragelį pakėlė kažkas kitas, tai jie sutarė, kad jis paskambins aštuntą“. 16.57 val. D. P. parašė žinutę tam pačiam adresatui: „Gerai, laukiam“. 20.04 val. vėl iš to paties asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas, naudojamo telefono paskambinta D. P. , kad šis „paskambintų, nes jo, kortelė negalioja“. D. P. atsakė, kad skambinti negali. Minėtas asmuo paaiškino, kad paskambins vėliau.

Po tokio bendravimo 2005-01-16, kaip ir žadėta, apie aštuntą valandą, t. y. 20.13 val. (t. 3, b. l. 86), įvyko trečiasis pokalbis tarp nukentėjusiojo ir nepažįstamo asmens, kuris užfiksuotas 3 tome, b. l. 84-87. Jo metu nukentėjusysis perdavė telefoną įslaptintam liudytojui Nr. 1, kurio buvo paklausta, ar tarpininkas rastas ir kuo jis vardu. Iš liudytojo buvo priimta informacija, kad tarpininkaus Igoris.

Tuoj po šio pokalbio, 20.15 val., iš asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas, naudojamo telefono buvo paskambinta D. P. ir perduota, kad jam pasakė, jog „Igoris kažkoks iš Visagino. Jį ten visi taip vadina“, bei liepta „sužinoti, kas toks Igoris ir kad jiems reikės su Igoriu susitikti“. D. P. paklausė, ar „pasakė sumą“, asmuo atsakė, kad „sumos nepasakė ir kad sumą suderins paskui“, taip pat pasakė, kad „jei ką paskambins tyrpylai ir pasakys, kad 10 štukų“ (t. 4, b. l. 89). Tuoj po to 20.16 val. D. P. telefonu paskambino ir paklausė savo brolio A. P. , ar šis pažįsta „Igorį", pasakė, kad „nu tipo per jį nori“ (t. 4, b. l. 52). 20.18 val. D. P. paskambino ir paklausė V. B. , ar šis žino, kas toks yra „Igoris", paprašė sužinoti apie „Igorį“ (t. 4, b. l. 90).

Kolegijos nuomone, šie nuteistųjų D. P. ir V. B. telefoniniai pokalbiai bei trumposios tekstinės žinutės patvirtina, jog nukentėjusiojo R. L. bei liudytojo R. B. parodymuose nurodytas pirmasis pokalbis įvyko ir jo turinys teisingai jų buvo suprastas ir atpasakotas kitiems liudytojams. Nustatyta, kad asmuo, dėl kurio tyrimas atskirtas, bendru susitarimu su nuteistaisiais D. P. ir V. B. skambino nukentėjusiajam tris kartus būtent tuo tikslu, koks yra nurodytas liudytojo R. B. . Taip pat šie duomenys rodo, kad nukentėjusysis R. L. bei liudytojas R. B. kalbėjo su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo veiksmus derino D. P. . Šiais pokalbiais bei trumposiomis tekstinėmis žinutėmis nuteistieji D. P. , V. B. ir asmuo, dėl kurio tyrimas atskirtas, derino savo veiksmus, laikotarpiu tarp pokalbių rinko bei keitėsi informacija apie nukentėjusįjį, pasiūlytą tarpininką, sudarė veikimo planą, nustatinėjo reikalautinos iš nukentėjusiojo sumos dydį. Faktinė bylos medžiaga vienareikšmiškai rodo, jog su nukentėjusiuoju buvo kontaktuojama neatsitiktinai, o būtent dėl pinigų už pavogtą automobilį išreikalavimo. Buvo dedamos aktyvios abiejų nuteistųjų pastangos toliau vykdyti pradėtas derybas su nukentėjusiuoju. Ir šių derybų metu buvo duota suprasti, kad nukentėjusiojo turtą turi pagrobėjai ir jei jis nori turtą atgauti, privalo rasti tarpininką. Šie veiksmai, taip pat ta aplinkybė, kad nuteistųjų žinioje buvo pavogtas nukentėjusiojo turtas (automobilis „Audi S8“), duoda pagrindą manyti, kad nuteistieji D. P. ir V. B. , skambindami nukentėjusiajam, turėjo tikslą jį įbauginti neigiamomis pasekmėmis, t. y. tuo, kad jeigu jis nevykdys nuteistųjų nurodymų, tai neatgaus automobilio.

Jokio logiško nuteistųjų pateisinimo, kitokių, negu nustatyta byloje, aplinkybių, kodėl vyko būtent toks bendravimas tarpusavyje ir su nukentėjusiuoju, byloje nėra. Kitokių aplinkybių, t. y. kad tarpusavio bendravimas vyko dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su nukentėjusiuoju, abu nuteistieji taip pat nurodyti negali. Asmuo, skambinęs nukentėjusiajam nekalbėjo, bei kitaip tarpusavyje bendraujant nekalbama nei apie padangas, nei apie ratlankius, nei apie jų kainą, nepasiūlyta buvo nukentėjusiajam ir jokio kito legalaus pagrobto automobilio atgavimo būdo. Buvo nurodyta tik susirasti tarpininką, t. y. asmenį iš su nusikaltimais siejamų asmenų, kuris saugiai padėtų realizuoti derybas. Todėl laikytina, kad nukentėjusiajam užmaskuotai, užuominomis, jog jei norima automobilį atgauti, reikia susirasti tarpininką, buvo grasinama negrąžinti pagrobto automobilio.

Nukentėjusiajam telefonu išsakytus nurodymus, kaip šis turi elgtis, norėdamas atgauti automobilį, susiedama su įvykusiu brangaus automobilio vagystės faktu, kolegija vertina kaip nukentėjusiojo supažindinimą ne su bet kokiu, o su neteisėtu turtiniu reikalavimu. Toks turtinis reikalavimas nukentėjusiajam gali būti pateikiamas ne tik tiesiogiai jį išreiškiant, bet ir užmaskuotai, įvairiomis užuominomis. Pažymėtina, kad veikos teisiniam įvertinimui nėra būtina tokį reikalavimą konkretizuoti, t. y. įvardinti konkrečią sumą, jos įteikimo turto prievartautojui laiką, vietą, terminus, kitas aplinkybes. Kitaip tariant, toks reikalavimas gali būti ir neapibrėžtas. Šiuo atveju veikos (turto prievartavimo) kvalifikacijai svarbu tai, kaip reikalavimo pobūdį ir grasinimo turinį (skambučius, sietinus su pavogtu turtu, užuominas apie pavogto automobilio atgavimo galimybes) suprato nukentėjusysis. Šiuo atveju nustatyta, kad nors nukentėjusysis R. L. , nors ir labai neišsigando dėl turtinės netekties (automobilis buvo apdraustas, ruošiamas parduoti, draudimo suma viršijo pardavimo sumą), tačiau minėtus skambučius suvokė kaip neteisėtą reikalavimą, kaip informacijos, nurodančios kaip reikia elgtis, kad jis atgautų pavogtą automobilį, suteikimą. Nukentėjusysis ir tiesiogiai informaciją priėmęs liudytojas R. B. nuteistųjų pastangomis perduotą informaciją, kaip jie turi elgtis, suprato kaip neteisėtą veiksmą, o būtent turto prievartavimą – „automobilio išsipirkimą“. Būdamas tokio grasinimo adresatas nukentėjusysis suprato nurodymų neteisėtumą, davė apie tai parodymus automobilio vagystės tyrėjams.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais įrodymais ir kitais ištirtais byloje bylos duomenimis (liudytojo J. T. , įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymais, 2005 m. vasario 15 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotais duomenimis apie 2005 m. sausio 16 d. R. L. pokalbius, interneto svetainės www.autoplius.lt skelbimu, 2005 m. sausio 17 d. tarnybiniu pranešimu, 2006 m. vasario 8 d., birželio 6 d. ir 13 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais), nustato, kad V. B. ir D. P. , veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, po nukentėjusiojo R. L. automobilio „Audi S8“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės ir paslėpimo I. M. priklausančioje sodyboje, Jasų kaime, Dusetų seniūnijoje, užmaskuotai, užuominomis, jog jei norima automobilį atgauti, reikia susirasti tarpininką, ir tokiu būdu grasindami negrąžinti pagrobto automobilio, neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai 2005 m. sausio 15-16 dienomis telefonu reikalavo iš nukentėjusiojo R. L. perduoti neapibrėžtos vertės turtą.

Abiejų nuteistųjų turto prievartavimo veiksmai yra reikšmingi grupei asmenų vykdant nusikalstamą sumanymą ir konkrečiai pasireiškė tuo, kad 2005 m. sausio 14 d. Zarasų rajone V. B. interneto svetainėje www.autoplius.lt surado nukentėjusiojo R. L. telefono numerius, apie tai pranešė telefonu D. P. , o pastarasis apie tai telefonu informavo Kaune esantį trečiąjį asmenį, dėl kurio byla išskirta į atskirą tyrimą. 2005 m. sausio 14 ir 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje bendraudami trumposiomis tekstinėmis žinutėmis susitarė su asmeniu, dėl kurio byla yra išskirta į atskirą tyrimą, o šis skambino iš Kauno pareikalauti iš nukentėjusiojo R. L. perduoti tiksliai nenustatytos vertės turtą už automobilio „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą. Vykdydamas šį susitarimą asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, 2005 m. sausio 15 d., apie 17.50 val., iš Kauno telefonu pateikė R. L. neapibrėžtą turtinės vertės reikalavimą, nurodė nukentėjusiajam ieškoti asmens – tarpininko – automobiliui „Audi S8“ išpirkti bei 2005 m. sausio 16 d., apie 20.13 val., paskambino R. L. ir sužinojo, jog išperkant automobilį „Audi S8“ tarpininkaus Visagine gyvenantis asmuo, vardu Igoris.

Kolegijos nuomone, prokuroro suformuluota, kaltinime ir skunde siūloma šio nusikaltimo kvalifikacija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį nėra galima. Visų pirma, byloje nustatytus nuteistųjų veiksmus visiškai apima BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis, nes turto prievartavimo baigtumas siejamas su reikalavimo turinio atskleidimu nukentėjusiajam. Ir toks veiksmas pokalbių metu buvo padarytas. Antra, iš byloje nustatytų D. P. , V. B. bei asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas, atskleistų susitarimo daryti turto prievartavimą aplinkybių negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad jie turėjo tiesioginę, apibrėžtą tyčią prievartauti būtent didelės vertės turtą. Didelės vertės turto prievartavimo atveju būtina atsižvelgti į kaltininko tyčią, jos apibrėžtumą – kiek pinigų nuteistieji iš tikrųjų realiai ketino išreikalauti. Vertinant užfiksuotus nuteistųjų telefoninius pokalbius bei trumpąsias tekstines žinutes negalima daryti išvados, kad nuteistieji vienareikšmiškai būtų įvardinę ar siekę reikalauti būtent 10 000 eurų sumą. Pokalbiuose išties kalbama apie „10 štukų“, minimi skaičiai „10“, „12“, tačiau iš esmės nė vieno pokalbio metu nuteistieji bei asmuo, su kuriuo jie derino norimą gauti sumą, nemini, kad kalbama apie 10 000 eurų. Apskritai vertinant šiuos pokalbius matyti, kad suma kito, užfiksuotuose pokalbiuose buvo minimos ir mažesnės sumos (t. 4, b. l. 21-22). Todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokią sumą nuteistieji ketino reikalauti iš nukentėjusiojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kategoriškai asmeniui, bendraujančiam su nukentėjusiuoju, nebuvo nurodyta, kokią sumą jis privalo išreikalauti. Iš pokalbių turinio matyti, kad nuteistieji neatmetė ir derybų su nukentėjusiuoju galimybės. Visos tos aplinkybės, kolegijos manymu, patvirtina reikalautinos iš nukentėjusiojo sumos neapibrėžtumą.

Atsižvelgiant į tai, abiejų nuteistųjų veika iš pateikto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį perkvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Nustatytoji veika šiuo atveju kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, kuris yra lengvesnis, negu tas, kuris buvo nurodytas abiejų nuteistųjų kaltinamuosiuose aktuose. Kolegijos manymu nustatant būtent tokį byloje nustatytų nuteistųjų veikų teisinį įvertinimą, patikslinus grasinimo būdą, įžvelgus veikos baigtumo momentą nėra suformuluojamos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės dėl to nėra būtinas kaltinimo keitimas teisme.

Nustatant bausmes abiem nuteistiesiems atkreiptinas dėmesys į tai, kad be vagysčių buvo padarytas dar vienas apysunkis nusikaltimas ir D. P. , jį darydamas, buvo aktyvesnis. Parenkant bausmės rūšį ir konkrečius dydžius atsižvelgtina į tuos bausmės skyrimo kriterijus, kurie išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad apeliantas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į netinkamai nuosprendyje išspręstą klausimą dėl dalies daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, sunaikinimo. Kadangi byloje nustatyta, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe su trečiuoju asmeniu, o šio kaltė dar turi būti įrodyta kitame procese, todėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms nustatyti, po nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje negalima naikinti, nes šie duomenys reikšmingi išskirtai baudžiamajai bylai Nr. 10-9-082-06 tirti ir nagrinėti. Dėl to nuosprendis dėl dalies daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, likimo išsprendimo yra keistinas ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu šie daiktai grąžintini Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. ir D. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės Vilniaus apygardos teismo buvo subendrintos BK 63 straipsnio tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. ir D. P. buvo išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

Pripažinti V. B. kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir paskirti V. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Pripažinti D. P. kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir paskirti D. P. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui. Juodą plastmasinį dangtį, tris A 4 formato popieriaus lapus su rankų pirštų pėdsakais, daktiloskopinę plokštelę, tamponą su nuoplovomis, automobilio vairo užraktą „The Billy Bat“ su laužimo pėdsakais grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.