- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- ATP-726-397/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00277-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. (toliau – V. P.) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. P. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 1 d. nuo 12.45 iki 12.55 val., būdamas neblaivus (3,11 prom.) viešoje vietoje Varėnos m., (duomenys neskelbtini) eidamas šlaistėsi, gėrė alų „Fortas“ 7,5 proc. stiprumo, nevykdė Varėnos rajono policijos komisariato policijos pareigūno A. A. reikalavimo, numatyto Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str., reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį, Varėnos rajono policijos komisariato policijos pareigūną A. A. vadino „paskutiniu durniumi“, „sūka“, tuo įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą, tokiais savo veiksmais V. P. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 3 d. ir 187 str. 2 d.Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino V. P. padarius ATPK 187 str. 2 d. ir ATPK 178 str. 3 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) baudą.
Apeliaciniame skunde V. P. prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 178 str. 3 d. ir 187 str. 2 d. įvykių ir sudėties. Skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nutarimu nesutinka, teismas šališkai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, neobjektyviai atsižvelgė į V. P. duotus parodymus, traktavo, kad pasirodymas viešoje vietoje neblaiviam užtraukia atsakomybę pagal ATPK 178 str., nors aukštesnieji teismai yra nurodę, kad vien pasirodymas viešoje vietoje neblaiviam neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 178 str. Apelianto teigimu, teismo metu nebuvo įrodyta, kad jis vartojo viešoje vietoje alų, nes pareigūnų duoti parodymai dėl šio fakto buvo prieštaringi, pareigūno veiksmus pripažino teisėtais dėl V. P. sulaikymo ir pristatymo į komisariato patalpas, traktavo nutarime, kad jam tą pačią dieną buvo surašytas protokolas ir jis buvo paleistas, nors protokolas buvo surašytas tik 2016 m. gegužės 24 d. V. P. teigimu dėl alaus gėrimo, dėl sodinimo į tarnybinį automobilį, dėl įžeidinėjimo pareigūnų, A. A. ir A. Č. duoti parodymai teisme yra prieštaringi ir į tai teismas nekreipė jokio dėmesio. Be to, šie pareigūnai vienas aplinkybes nurodė tarnybiniuose pranešimuose, o kitas jau teisme, jų parodymai prieštarauja jų pačių parodymams tarnybiniuose pranešimuose. A. A. nurodė, kad jis matė važiuodamas automobiliu, kad V. P. kelis gurkšnius gėrė alaus, tačiau A. Č. jo parodymų teisme nepatvirtino ir nurodė, kad matė, kad V. P. butelį turėjo rankose ir juo mojavo, o tai patvirtina apelianto parodymus.
Skunde taip pat nurodoma, jog A. A. ir V. Č. negalėjo pasakyti koks buvo alaus stiprumas ir pavadinimas, nors tarnybiniuose pranešimuose parašė, kad alus buvo „Fortas“ ir stiprumas 7,5 %. Taip pat nesutapo ir pareigūnų parodymai dėl V. P. sodinimo į tarnybinį automobilį. A. A. tarnybiniame pranešime konkrečiai nurodė, kad V. P. sodino į tarnybinį automobilį, nes reikėjo važiuoti į policiją surašyti protokolą. Teisme A. A. aiškino jau kitas aplinkybes, apie jokį protokolo surašymą jau kalbos nebuvo. A. Č. nurodė, kad V. P. sodino į tarnybinį automobilį ne protokolo surašymui, o girtumo nustatymui.
V. P. teigimu, teisėja pripažino pareigūnų veiksmus teisėtais, melagingai nurodydama skundžiamame nutarime, kad po paleidimo jam buvo surašytas protokolas. Apelianto teigimu, protokolas jam buvo surašytas po beveik mėnesio, nerenkant jokios papildomos medžiagos. Pareigūnų veiksmai akivaizdžiai buvo neteisėti dėl V. P. sulaikymo, buvo grubiai pažeista LR Konstitucija ir sulaikytojo teisės, jokie protokolai nebuvo rašomi.
Apelianto nuomone, jis elgėsi adekvačiai, negriuvinėjo, nešūkavo, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų įžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė. Protokole pažeidimo esmė nurodyta lakoniškai, neįvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais V. P. įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, gėrimas viešoje vietoje teismo metu nepasitvirtino šie teismo teiginiai visiškai nepagrįsti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į V. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, visos objektyviam bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip matyti iš bylos duomenų pagal administracinio teisės pažeidimo protokolas V. P. buvo surašytas ir skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 178 str. 3 d. ir 187 str. 2 d., padarymą.
Dėl ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo
Sutinkamai su ATPK 178 str. 3 d. nuostatomis, asmuo, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, baudžiamas bauda nuo keturiasdešimt trijų iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administraciniu areštu iki trisdešimties parų. Komentuojamo straipsnio dispozicijos formuluotė neabejotinai patvirtina, kad administracinė atsakomybė už šiame straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą asmeniui kyla padarius vieną iš dviejų alternatyvių veiksmų – vartojus alkoholinius gėrimus viešoje vietoje arba pasirodžius girtam viešoje vietoje. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina, jog sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą dėl jo girto pasirodymo viešoje vietoje, svarbu nustatyti du elementus: vietos, kurioje asmuo buvo rastas viešumą; bei aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismui abejonių, jog nagrinėjamu atveju V. P. buvo neblaivus, nekyla. 2016 m. gegužės 1 d. 13.04 val. buvo atliktas jo neblaivumo nustatymo testas, kurio duomenimis V. P. buvo nustatytas sunkus, t. y. 3.11 promilių girtumas. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog neblaivus V. P. policijos pareigūnų buvo sulaikytas miesto gatvėje t.y. pažeidimą padarė viešoje vietoje. Pats apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde šios aplinkybės neneigė, patvirtindamas, kad policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas miesto gatvėje. Tai, kad V. P. būdamas akivaizdžiai neblaivus viešoje vietoje dienos metu 12 val. 45 min. šlaistėsi ir būtent šiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai patvirtina liudytojais teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymai bei kita rašytinė nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, abejoti kurių patikimumu, teisinio pagrindo nėra. Remiantis liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno A. A. parodymais, jis 2016 m. gegužės 1 d., tarp 12-13 val. dirbo su A. Č., patruliavo mieste. Važiuojant automobiliu, Savanorių g. privažiavo parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikštelę, matė, kad eina žmogus, šlaistosi. Tą žmogų atpažino, tai buvo V. P.. Jis laikė rankoje butelį, gėrė vieną ar kelis kartus. Jį sulaikė, kadangi jis gėrė alų, nešėsi butelį, šlaistėsi. Jam pasakė, kad sulaiko, dėl to, kad surašys protokolą. Iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir policijos pareigūnas A. Č. nurodydamas, kad V. P. sulaikė Savanorių g., prie parduotuvės „Norfa“, kadangi jis nešėsi alaus butelį, pradėjo mojuoti. Privažiavo prie jo, pasakė, kad jis padarė pažeidimą. V. P. nepakluso, pradėjo stumdytis, buvo uždėti antrankiai, pristatytas į policijos komisariatą. Aukštesniajam teismui nesiremti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pareigūnai, duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų teismo posėdyje duoti parodymai iš esmės atitiko ir tarnybiniuose pranešimuose išdėstytoms įvykio aplinkybėms, pareigūnų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi nustatytas nebuvo, jo neįžvelgia ir apelianto skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. V. P. apeliaciniame skunde nurodomi tam tikri mažareikšmiai ir neesminiai neatitikimai šių asmenų parodymuose, nelaikytini pagrindu jų parodymus atmesti kaip nepagrįstus ir nesivadovauti jais sprendžiant apelianto kaltės klausimą jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme.Nors V. P. apeliaciniame skunde kategoriškai teigė, jog jis elgėsi adekvačiai, negriuvinėjo, nešūkavo ir jokių veiksmų, kuriais būtų įžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė neatliko, tačiau pažymėtina tai, kad pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Būtent neblaivaus V. P. šlaistymąsi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtinto A. A. ir A. Č.
Pažymėtina ir tai, jog taikant ATPK 178 straipsnio 3 dalį, nėra svarbu nustatyti girtumo laipsnį, pakanka fakto, kad asmuo, būdamas neblaivus, pasirodo viešoje vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-575-64-2012). Aukštesniojo teismo vertinimu V. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 178 str. 3 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus V. P. apeliacinio skundo argumentus, kad jis tą pačią 2016 m. gegužės 1 d. dieną policijos pareigūnų, dėl pasirodymo neblaiviam stovyje viešoje vietoje, buvo sulaikytas du kartus bei įvertinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad V. P. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 birželio 21 d. nutarimu jau buvo pripažintas padaręs ATPK 178 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta – 65,00 Eur bauda. V. P. buvo nubaustas už tai, kad pakartotinai per vienerius metus po dviejų administracinių nuobaudų paskyrimo, 2016 m. gegužės 1 d. apie 13 val. 50 min. viešoje vietoje – Varėnos r. sav., Varėnos m., J. B. gatvėje, ties namu Nr. 25, būdamas neblaivus (nustatytas 2,66 promilių girtumas), eidamas svirduliavo, tuo jis įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Minėtas nutarimas buvo apskustas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, kuris 2016 m. liepos 27 d. nutartimi skundžiamą nutarimą paliko nepakeistu. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokolas V. P. taip pat buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 1 d. nuo 12.45 iki 12.55 val., būdamas neblaivus (3,11 prom.) viešoje vietoje Varėnos m., (duomenys neskelbtini) eidamas šlaistėsi, gėrė alų tuo jis įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę bei padarė ATPK 178 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, jog V. P. už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 178 str. 3 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 birželio 21 d. nutarimu, kuris įsiteisėjęs, jau buvo nubaustas, bausti dar kartą už tą patį pažeidimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Nuostatos dėl dvigubo baudimo yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas (non bis in idem) įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esamus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė V. P. 120 Eur baudą už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 178 str. 3 d. padarymą, tad ginčijamas nutarimas šioje dalyje yra naikintinas ir administracinė teisena V. P. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo
Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. P. veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 187 str. 2 d. Apelianto teigimu, jis pareigūnams nesipriešino, jokių įžeidžiančių žodžių jų atžvilgiu nesakė, patys pareigūnai elgėsi neteisėtai, kadangi jam neteisėtai atėmė laisvę ir surakintą laikė komisariato patalpose. ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Remiantis liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad V. P. 2016 m. gegužės 1 d. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sėsti į tarnybinį automobilį, o fizinė prievarta prieš jį buvo panaudota teisėtai, adekvačiai pagal susiklosčiusią situaciją, prieš tai įspėjus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, žmogaus teisių ir laisvių. Be to V. P. sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatomas į policijos komisariatą pareigūnų tarnybiniame automobilyje išvadino pareigūną A. A. „paskutiniu durniumi“, „suka“, tuo įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą. V. P. skunde teigė, jog patys pareigūnai elgėsi neteisėtai surakindami jį antrankiais ir neteisėtai atimdami laisvę, tačiau šie jo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai. Pareigūnai A. A. ir A. Č. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teismo posėdyje vienareikšmiškai nurodė, kad V. P. buvo paaiškinta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, išaiškinta pažeidimo esmė. Jis su padarytu pažeidimu nesutiko, lipti į tarnybinį automobilį atsisakė, reikalavo paleisti, norėjo eiti toliau. Prieš panaudojant fizinę prievartą bei antrankius, jis buvo įspėtas. Antrankiai buvo uždėti po to, kai V. P. uždarė automobilio dureles, stipriai jas trenkdamas bei neketindamas lipti į automobilį. Po antrankių uždėjimo, dar kartą pasiūlius gražiuoju lipti į automobilį, abu pareigūnai įkėlė V. P. į automobilį, tuo metu jis nesipriešino. Tarnybiniame automobilyje V. P. įžeidinėjo A. A., vadindamas, jį „paskutiniu durnium“, „sūka“. Byloje nėra nustatyta, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti pakenkti V. P. šį apkalbėdami ar duodami melagingus parodymus. Liudytojų paaiškinimai apie pažeidimo faktines aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, iš esmės neprieštaraujantys tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog policijos pareigūno A. A. išvadinimas „paskutiniu durniumi“, „sūka“, tuo įžeidžiant jo garbę ir orumą yra įrodytas, kadangi jo atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai, menkinantys ne tik kaip asmenybę, bet ir kaip policijos pareigūną. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje A. A. patvirtino, jog V. P. išsakyti žodžiai jį įžeidė ne tik kaip pareigūną, bet ir kaip žmogų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju savo išvadas dėl V. P. kaltės padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą grindė nuosekliais, abejonių nekeliančiais pareigūnų paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, jų iš karto po įvykio surašytais tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais įrodymais ir pagrįstai nustatė, kad V. P. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tokie V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį. V. P. apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, pristatymo į policijos komisariatą teisėtumo, paimtų daiktų apžiūros protokolo rašymo bei neteisėtai atimtos laisvės V. P. atžvilgiu, neanalizuojami, kadangi tai nesusiję su nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pažeidimų numatytų ATPK 178 str. 3 d. ir 187 str. 2 d. padarymo. Atsižvelgiant į tai, jog V. P. atžvilgiu administracinė teisena pagal ATPK 178 str. 3 d. nutrauktina, V. P. paliktina skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda už pažeidimo numatyto ATPK 187 str. 2 d. padarymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 302¹³ straipsniu,
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimo dalį, kuria V. P. pripažintas padaręs ATPK 178 str. 3 d. numatytą pažeidimą ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
administracinę bylą dalyje dėl ATPK 178 str. 3 d., numatyto pažeidimo padarymo V. P. atžvilgiu nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria V. P. skirta subendrinta administracinė nuobauda už ATPK 187 str. 2 d. ir 178 str. 3 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus – 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) bauda.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.