- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- ATP-103-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00009-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. (V. Š.) skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo V. Š. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda,
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos, ir galutinė subendrinta nuobauda V. Š. paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nubaustas už tai, kad 2012 m. gruodžio 19 d., apie 17.48 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Po to iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Automobilis nebuvo apdraustas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais veiksmais V. Š. pažeidė ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 4 dalies, 123 straipsnio 1 dalies ir 123 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Š. prašo iš dalies pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimą ir administracinę bylą dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų jam nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismas pagrįstai jį nubaudė už pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, tačiau teigia, kad pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė.
V. Š. teigia, kad jis, išvažiuodamas iš aikštelės, joje buvusio automobilio nekliudė. Nurodo, kad jis buvo tikras, jog automobilį išvairavo saugiai, tuo abejoti nebuvo jokio pagrindo, automobilius jis vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Aikštelėje prie parduotuvės tebuvo tik du automobiliai – jo ir „Audi Avant“, todėl jam nebuvo jokių kliūčių automobilį išvairuoti. Be to, pagal jo važiavimo kryptį, automobilių kontaktas įmanomas buvo jo automobilio priekine dalimi, bet ne galine. Teigia, kad jo automobilio apgadinimai yra seni, o apžiūrėjęs automobilį „Audi Avant“, jis pastebėjo, kad apgadinimo vietoje yra matyti rausvi dažai, o jo automobilis mėlynos spalvos. Be to, pagal jo automobilio ir automobilio „Audi Avant“ kontaktavimo aukštį, tokie sugadinimai techniškai neįmanomi ir tai matyti iš fotonuotraukų.
Apeliantas pažymi, kad teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. K. paaiškino, jog išėjęs iš parduotuvės jis pamatė, kad jo automobilis apgadintas, tačiau jis nežino, kas tai padarė. Pastebi, kad byloje nėra nė vieno liudytojo, kuris būtų matęs eismo įvykį, nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl mano, kad teigti, jog šį eismo įvykį sukėlė jis, t. y. V. Š., nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Anot V. Š., teismas nutarime nepagrįstai nurodė, kad jo kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas, įvykio vietos schema. Nurodo, kad šiuos rašytinius įrodymus paneigė byloje apklausti liudytojai V. M. ir A. J.. Be to, ir nukentėjusysis savo paaiškinime patvirtino tik tai, kad tuo laiku ir toje vietoje jis pastebėjo automobilio apgadinimą. Tai reiškia, kad turi būti įrodymai, patvirtinantys eismo įvykio kilimą toje vietoje ir tuo laiku, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau jų nėra.
Byloje esantys įrodymai, pasak apelianto, yra prieštaringi, ir teismas nepagrįstai jais rėmėsi. Teigia, kad jis eismo įvykio nesukėlė, buvo tikras, kad eismo taisyklių nepažeidė, grįžo į namus ir su draugu gėrė alkoholį.
V. Š. manymu, teismui nebuvo pagrindo bausti jį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį. Mano, kad esant prieštaringiems įrodymams, reikėjo skirti autotechninę ekspertizę siekiant nustatyti, ar jo ir nukentėjusio asmens automobiliai kontaktavo. Tačiau teismas ekspertizės neskyrė ir esant dviprasmiškiems įrodymams jį nubaudė iš esmės vadovaudamasis tik prielaida, kad toks kontaktas buvo galimas, taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio administracinėse bylose. Pažymi, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką pagal ATPK 130 straipsnio l dalį vairuotojo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu, tiesiogine tyčia. Todėl būtina nustatyti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Taip pat pažymi, kad teismų praktikoje asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. Š. 2012 m. gruodžio 19 d., apie 17.48 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Be to, automobilis nebuvo apdraustas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Teismas nurodė, kad V. Š. kaltę padarius minėtus pažeidimus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, patrulio V. R. 2012 m. gruodžio 19 d. tarnybinis pranešimas. Apylinkės teismas, įvertinęs minėtus duomenis, padarė išvadą, kad ant automobilio „Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pažymima, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62 – 3765/2011).
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad V. Š. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Kaip matyti iš V. Š. parodymų, jis neneigė, kad jam išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, iš dešinės jo automobiliui, prie konteinerio, stovėjo kitas automobilis. Kartu nurodė, kad tas kitas automobilis kelio jam nebuvo užtvėręs, jis išvažiavo atbuline eiga, šio automobilio neužkliudė (28–29 b. l.). Iš esmės tokias pat aplinkybes V. Š. nurodė ir savo 2012 m. gruodžio 19 d. paaiškinime (9 b. l.). Teismo posėdžio metu V. Š. paaiškino, kad jis bendravo su nukentėjusiuoju, apžiūrėjo jo transporto priemonę ir matė, kad ant nukentėjusiojo automobilio nėra jo, t. y. V. Š., automobilio dažų, ant nukentėjusiojo automobilio buvo matyti rausvos spalvos dažai. Nors iš M. K. parodymų matyti, kad jis, eidamas į parduotuvę, sutiko iš jos išeinantį kitą asmenį (V. Š.), o išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad yra įlenktas jo automobilio galinis sparnas, atkreipiamas dėmesys, kad M. K. kartu nurodė ir tai, kad jam atvažiavus prie parduotuvės, buvo dar vienas automobilis, „pažeidėjui“ (V. Š.) kelią užstojo kita mašina, o kai jis išėjo iš parduotuvės, kitų automobilių jau nebebuvo. Į V. Š. advokatės klausimą M. K. atsakė, kad „Gal ir galėjo atvažiuoti kitas automobilis“ (29 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, V. Š. kaltės apgadinus svetimą automobilį nepatvirtina ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas tik automobilis „Audi Avant“ ir jo stovėjimo vieta (4 b. l.), taip pat ir vyresniojo patrulio K. R. tarnybinis pranešimas, kurio turinį iš esmės sudaro M. K. ir V. Š. nurodytos aplinkybės. Pastebėtina, jog tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad V. Š. kategoriškai neigė kontaktą su kitu automobiliu, tvirtino, jog tuo atveju, jei būtų buvęs kontaktas su kitu automobiliu, jis būtų pasilikęs įvykio vietoje (10–11 b. l.). Iš byloje esančių nuotraukų (17, 18, 19 b. l.) akivaizdu, kad jos neinformatyvios ir remiantis jomis teigti, kad V. Š. galėjo padaryti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, taip pat nėra pagrindo. Iš nuotraukų, kurias apeliantas pridėjo prie savo skundo, matyti, kad apgadinimai padaryti abiem automobiliams, t. y. automobiliui „Audi A4 Avant“ ir „Fiat Ulysse“, tačiau šiose fotonuotraukose užfiksuoti duomenys kelia abejonių dėl apelianto kaltės apgadinus „Audi“ automobilį.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą, reikia specialių žinių, tačiau pirmosios instancijos teismas nerinko galimų papildomų įrodymų, nesiekė visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nesvarstė klausimo dėl specialisto, kompetentingo nagrinėjamojoje situacijoje duoti paaiškinimus, kvietimo į teismo posėdį, įvykio eksperimento atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad reikia nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, o tai yra teismo, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kadangi skundžiamas nutarimas naikinamas, kiti apelianto skundo argumentai nenagrinėjami – jie galės būti išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.