Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas V. K. surašytas už tai, kad jis 2017 m. vasario 21 d. 10 val., Varėnos r. sav., Mergežerio k. būdamas darbdaviu kaip fizinis asmuo, esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui leido dirbti nelegaliai miško ruošos darbus E. A., A. P. ir A. A., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą Sodros teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 98 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino V. K. pareikštas kaltinimas padarius veiką numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių vieno iš teisės pažeidimo sudėties elementų – objektyviosios pusės buvimą. Nagrinėjamu atveju objektyviosios pusės buvimas ar nebuvimas priklauso nuo klausimų ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. privalėjo sudaryti darbo sutartis su dirbusiais asmenimis, ar miško ruošos veikloje yra nelegalaus darbo požymių ir ar sudarytos rangos sutartys bei individualios veiklos pažymos yra pakankamos, kad dirbtus darbus būtų galima laikyti kaip nepažeidžiančius teisės aktų reikalavimų.

Byloje yra surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas ROIK 17065847992, 2017-02-22 nelegalaus darbo tyrimo aktas, V. K. 2017-03-03 rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad pagal sudarytas [rangos] sutartis kokius medienos ruošos darbus atlikti nurodo jis, dirbusieji automobilį buvo pasiskolinę iš V. K., su dirbusiais dar nėra atsiskaityta, kadangi nebaigtas kirtimas; E. A., A. P. ir A. A. 2017-02-21 rašytiniai paaiškinimai; 2016-05-13 leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui, išduotas V. K.; 2017-01-10 rangos sutartys, sudarytos atskirai su E. A., A. P. ir A. A., galiojančios iki 2017-12-31; V. K., E. A., A. A. individualios veiklos vykdymo pažymos; transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registraciją patvirtinančio dokumento kopija; fotonuotraukos iš 2017 m. vasario 21 d. miško darbų vykdymo vietos Varėnos r. sav., Mergežerio k.

ANK 95 straipsnis numato atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant <...> darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Dėl to DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos, ir taip tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių turinio.

Byloje surinkti įrodymai neleidžia konstatuoti, jog V. K. samdė nelegalius (nelegaliai dirbančius) asmenis arba vykdant miško ruošos veiklą tarp E. A., A. P. ir A. A. buvo susiklostę (nelegalūs) darbo santykiai.

2017-01-10 rangos sutartys, sudarytos atskirai su E. A., A. P. ir A. A. vertintinos kaip atitinkančios šalių tikrąją valią ir siekiančios sukurti neapsimestinius civilinius teisinius santykius, t. y. tarp asmenų buvo sudarytos civilinės sutartys dėl tam tikro darbo rezultato. Tai, kad 2017-01-10 rangos sutartyse darbo rezultatas buvo nurodytas kaip „medienos ruošos paslaugos užsakovo nurodytose biržėse“ nelaikytina esminiu rangos sutarčių trūkumu, nes užsakovas V. K. sutarčių sudarymo metu neprivalėjo žinoti visų ketinamų kirsti miško plotų dėl galimai pasikeisiančių nepriklausomai nuo jo valios aplinkybių.

Byloje be aukščiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad V. K. dažnai atvykdavo į kirtavietę (kas antra diena arba dažniau), jis nurodydavo ką ir kaip kirsti. Tai vertintina ne kaip darbo drausmės kontroliavimas, bet kaip užsakovo rūpinimasis atliekamų darbų kokybe, t. y. atliekamo darbo rezultatu. Aplinkybė, kad E. A., A. P. ir A. A. į kirtavietę atvyko pasiskolintu automobiliu VW Transporter, dirbo ne su užsakovo suteiktais darbo įrankiais (benzininiais pjūklais) rodo, kad rangos sutarčių vykdytojai patys pasirinko priemones darbo rezultatui pasiekti. Tai, kad jie dirbo kartu, koordinavo veiksmus nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susiklostę nelegalūs darbo santykiai. Miško darbų pobūdis yra kolektyvinis, pagal saugos reikalavimus mažiausiai dviejų asmenų atliekamas darbas. Asmenys, turėdami teisę pasirinkti savo veiklos teisinę ir mokesčių mokėjimo formą, dirbo legaliai, t. y. turėdami galiojančias individualios veiklos vykdymo pažymas. Be to, miškas, kuriame dirbo E. A., A. P. ir A. A. byloje esančiais duomenimis yra V. K. nuosavybė, o tai taip pat rodo, kad V. K. siekė gauti ekonominę naudą iš savo miško ir jo veikla 2017-02-21 nuosavame miške nesusijusi su miško ruošos paslaugų teikimu tretiesiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius nelegalaus darbo fakto, administracinio nusižengimo bylos teisena V. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.