Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-112-462/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-04
Bylos Nr.
AN2-112-462/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00016-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Raimondas Mažulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-112-462/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00016-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. (A. M.) atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-09 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – Institucija) 2019-12-02 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 ir 8 dalis paskirta subendrinta nuobauda – 60 Eur bauda. A. M. nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę (automobilį „Mercedes Benz“) ir keisdamas važiavimo kryptį nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio, su juo susidūrė, dėl to apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 104 punktus.

2. A. M. Institucijos 2019-12-02 nutarimą apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, padarę išvadą, kad A. M. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse, kvalifikuoti teisingai, A. M. yra kaltas dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, 2020-03-09 nutartimi pripažino Institucijos 2019-12-02 nutarimą teisėtu ir pagrįstu, todėl paliko nepakeistą ir netenkino A. M. skundo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. A. M. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas R. Mažulis su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-09 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną apeliantui nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nepagrįsti apylinkės teismo teiginiai, jog Institucija surinko visus reikalingus duomenis, pagal kuriuos pagrįstai konstatuota apelianto kaltė dėl eismo įvykio. Joks išsamesnis tyrimas dėl eismo įvykio priežasčių neatliktas, Institucijos nutarimas, kurį apylinkės teismas paliko nepakeistą, pagrįstas tik protokole nurodytomis aplinkybėmis, kurias santykinai patvirtino Ekspertizės aktas. Institucija neatliko nei įvykio liudytojų paieškos, nei galimų vaizdo įrašų paieškos ir neišreikalavimo jų iš juos turinčių asmenų.

4.2. Viena esminių aplinkybių, galėjusių padėti nustatyti eismo įvykio kaltininką, – tiksli automobilių susidūrimo vieta. Apylinkės teisme apklausus ekspertą V. P., šis nurodė, jog automobilių susidūrimo vietą galima nustatyti pagal įvykio vietoje esančius pėdsakus, kitus ženklus, esančius ant automobilių, tačiau, kaip matyti, Institucijos pareigūnai pasitenkino tuo, kad buvo rastos stabdymo žymės, kitų pėdsakų, kurie būtų padėję nustatyti tikslesnę susidūrimo vietą, nerinko, nors jau įvykio vietoje apeliantas paaiškino, kaip įvyko susidūrimas, ir kategoriškai neigė nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes.

4.3. Apylinkės teismas nurodo, kad nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tai apelianto paaiškinimai viso proceso metu (tiek Institucijoje, tiek teisme) buvo nuoseklūs, o nukentėjusysis savo paaiškinimus iš esmės pakeitė.

4.4. Apeliantas teismui pateikė eismo įvykio vietos fotonuotraukas iš „Google“ sistemos. Pateiktose nuotraukose fiksuojama kelio (Šilutės plento) atkarpa, kuria važiavo nukentėjusiojo ir apelianto automobiliai. Nukentėjusysis neneigė, jog apeliantas iš užimtos pirmosios eismo juostos rikiavosi į antrąją eismo juostą prie įvažiavimo į prekybos centrą „Banginis“, o iš fotonuotraukų matyti, kad nuo šio įvažiavimo iki vietos, kur po susidūrimo rasti automobiliai, yra gana didelis atstumas. Šį atstumą nukentėjusiojo ir apelianto automobiliai važiavo šalia vienas kito, kol įvyko susidūrimas. Taigi, visiškai paneigta, kaip nurodė nukentėjusysis, staigaus apelianto rikiavimosi ir susidūrimo versija.

4.5. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad apelianto kaltę dėl eismo įvykio patvirtino Ekspertizės aktas ir eksperto V. P. paaiškinimai. Ekspertizės akte nurodoma, kad išvada apie apelianto rikiavimąsi iš pirmosios eismo juostos į antrąją yra tikėtina, negana to, pažymima, jog nėra pateikta duomenų, iš kurių galima spręsti apie susidūrimo vietą. Nors Ekspertizės akte ir nurodoma, jog eismo įvykio priežastimi buvo apelianto veiksmai, ši išvada padaryta remiantis neišsamiais duomenimis ir ja grįsti apelianto kaltės dėl eismo įvykio negalima.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo apeliacinį sundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apygardos teismas konstatuoja, kad A. M. yra pagrįstai nubaustas pagal 417 straipsnio 3 ir 8 dalis. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl apelianto kaltės padaryti. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas padarė jam inkriminuotus ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse numatytus nusižengimus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išsamiai išnagrinėjo apelianto administracinio nusižengimo bylą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl apelianto kaltės pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalis, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas.

7. Nors apelianto atstovas, nesutikdamas tiek su Institucijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, teigia, jog nagrinėjamu atveju joks išsamesnis tyrimas dėl eismo įvykio priežasčių neatliktas, t. y. nesurasti ir neapklausti įvykio liudininkai, neišreikalauta filmuota medžiaga ir t. t., tačiau pažymėtina, kad įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kadangi duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Apelianto atstovo nurodyti argumentai nepagrindžia išvados, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas, reikalaujančias įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, o apelianto nurodyta įvykio versija tariamai nekito viso administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje ir nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau apygardos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Apelianto nurodoma įvykių versija nėra nuosekli, paaiškinimai yra kintantys priklausomai nuo situacijos ir pateikiami maksimaliai naudingai pačiam apeliantui. Iš apelianto skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad apeliantas nurodo: „Viso proceso metu nuosekliai nurodžiau, kad važiavau antra eismo juosta ir rikiavimosi manevro neatlikau, tuo tarpu automobilio „VW PASSAT“ vairuotojas, chuliganiškai vairuodamas, rikiuodamasis iš trečiosios eismo juostos, sukėlė eismo įvykį“ (b. l. 4). Taigi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto apelianto skundo, jis nurodė, jog nepersirikiavo iš pirmosios eismo juostos į antrąją, o tiesiog važiavo antrąja eismo juosta. Analogišką įvykių seką, t. y. kad apeliantas tiesiog važiavo antrąja eismo juosta, jis yra nurodęs ir Institucijai pateiktame 2019-11-01 pareiškime (b. l. 23–24). Tačiau ši įvykių seka yra paneigta paties apelianto Institucijai iškart po įvykio teiktame paaiškinime (b. l. 17), kuriame apeliantas nurodė, kad jis visgi važiavo pirmąja eismo juosta ir, prieš jį važiuojančiam automobiliui stabdant, apeliantas rikiavosi į antrąją važiavimo juostą. Priešingai, negu nurodo apeliantas, nukentėjusiojo parodymai nuo pat įvykio pradžios nekito, buvo nuoseklūs, t. y. jis nurodė, jog važiavo antrąja eismo juosta ir apeliantas, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos, kliudė nukentėjusiojo automobilį. Ši nukentėjusiojo įvykių versija iš dalies, kaip minėta, yra patvirtinta ir apelianto iš karto po įvykio Institucijai pateiktu paaiškinimu, taip pat visiškai patvirtinta kitų byloje esančių įrodymų visuma, t. y. į įvykį atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b. l. 11), eismo įvykio schema (b. l. 12), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 7), paties apelianto nubraižyta eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad apeliantas iš pradžių važiavo pirmąja eismo juosta (b. l. 16), 2019-11-25 Ekspertizės aktu Nr. 11K-317(19), 11K-337(19) (b. l. 27-34). Apygardos teismas pažymi, jog pirminiai paaiškinimai, nepaveikti laiko bei kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos asmens suvokimui, laikytini labiausiai atspindintys faktines įvykio aplinkybes, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis visgi keitė važiavimo kryptį persirikiuodamas iš pirmosios važiavimo juostos į antrąją, laikytina nustatyta aplinkybe, o vėlesnis šios įvykių versijos keitimas, t. y. nurodant, kad apeliantas važiavo antrąja eismo juosta nekeisdamas krypties ir nepersirikiuodamas iš pirmosios važiavimo juostos į antrąją, laikytinas logišku apelianto apgalvotos versijos pateikimu siekiant išvengti administracinės atsakomybės už ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus ir dėl šių administracinių nusižengimų padarymo galimų pasekmių.

9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad eksperto išvada yra tikėtina. Tačiau pažymėtina tai, kad eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią eksperto išvadą visų byloje esančių įrodymų kontekste, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai eksperto išvada rėmėsi, nes ji atitinka administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą ir pagrindžia apeianto kaltę dėl ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Papildomai pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas paaiškino, kad abu automobiliai sustojo būdami orientuoti į kairę pusę. Pagal automobilio „Volkswagen Passat“ stabdymo pėdsakus galima spręsti, kad jis važiavo toldamas nuo dešiniojo kelkraščio, judėjimas vyko ne tiesiai, o lanku. Automobilis „Mercedes-Benz“ sustojo taip pat įstrižai, tai rodo, kad prieš pat susidūrimą jis judėjo įstrižai kelio, toldamas nuo dešiniojo kelkraščio pusės. Tikėtina, kad, automobiliui „Volkswagen Passat“ važiuojant antra eismo juosta, į ją iš dešinės kelio juostos automobilis „Mercedes-Benz“ rikiavosi į kairę pusę. Pagal stabdymo žymes ekspertas nustatė, kad automobilis „Volkswagen Passat“ judėjo toldamas nuo dešiniojo kelkraščio. Prieš pėdsakų atsiradimą automobilis „Volkswagen Passat“ judėjo įstrižai. Kaip minėta, įvertinus tiek eksperto išvadą, tiek jo pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, kurie atitinka administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, iš dalies ir paties apelianto nurodytą įvykio versiją, nėra pagrindo abejoti byloje esančia eksperto išvada ir ja nesivadovauti.

10. Vadovaujantis Eksperto išvadomis, t. y., kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje, kurią nurodo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M., stabdant automobilį „Mercedes Benz“ buvo galima išvengti transporto priemonių susidūrimo. Taigi, techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. M. veiksmai, - persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrąją, nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma, kaip minėta, ir paties apelianto pirminiu paaiškinimu bei pateikta jo paties nubraižyta schema, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

11. Apibendrinant išdėstytus moyvus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bylos duomenys, be kita ko, ir pirminiai paties apelianto paaiškinimai, paneigia apelianto teiginius, kad jis buvo stumiamas iš savo eismo juostos, priešingai, patvirtina nukentėjusiojo teiginius, kad apeliantas, mėgindamas rikiuotis į eismo juostą, kuria tuo metu važiavo nukentėjusysis, pastarojo nepraleido ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-09 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atstovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-09 nutartį nepakeistą ir A. M. (A. M.) atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis