Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-158-932/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-17
Bylos Nr.: 1A-158-932/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24871-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Jurgita Kolyčienė, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: T. P., R. S., P. K.
Nukentėjusysis: Y. M., P. P., Z. M., K. V.
Advokatai: Bronius Varsackis, Danius Svirinavičius, Sergejus Milovas, Eugenijus Karažinas, Danius Svirinavičiumidėl

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
1.2.27.4Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas (BK 289 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-932/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24871-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.3.2.1; 1.2.27.4; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Jurgitos Kolyčienės ir Rasos Paužaitės,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajam T. P. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,nuteistajam R. S. ir jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nuteistojo P. K. gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. K., T. P. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (veika prieš nukentėjusiąją Y. M.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams;

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 289 straipsnį (veika prieš nukentėjusiąją Y. M.) ir jam paskirta arešto bausmė 45 paroms;

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (veika prieš nukentėjusiąją P. P.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams;

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 289 straipsnį (veika prieš nukentėjusiąją P. P.) ir jam paskirta arešto bausmė 45 paroms;

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika prieš nukentėjusiąją Z. M.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (veika prieš nukentėjusiąją Z. M.) ir jam paskirta arešto bausmė 20 parų;

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika prieš nukentėjusiąją P. P.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika prieš nukentėjusiąją K. V.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir P. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, P. K. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog P. K. privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios 3 (trejų) metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant P. K.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 26 d., 20.12 val., iki 2022 m. kovo 4 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo P. K. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą – nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

P. K. paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas – paliktos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

T. P. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (veika prieš nukentėjusiąją P. P.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams;

T. P. pripažintas kaltu pagal BK 289 straipsnį (veika prieš P. P.) ir jam paskirta arešto bausmė 45 paroms;

T. P. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika prieš nukentėjusiąją Z. M.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

T. P. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika prieš nukentėjusiąją K. T.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir T. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 22 d., 06.00 val., iki 2021 m. gruodžio 23 d., 10.11 val.

Bausmės pradžią T. P. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį dienos.

T. P. paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas paliktos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

T. P. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (veika prieš nukentėjusiąją Z. M.) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika prieš nukentėjusiąją K. V.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, R. S. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog R. S. privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. S.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 27 d., 11.35 val., iki 2021 m. spalio 29 d., 10.37 val.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą – nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiu išspręsti civilinių ieškinių klausimai:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Y. M. civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš nuteistųjų P. K. bei D. T. priteista nukentėjusiajai 6 000 Eur turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų P. K., D. T. ir T. P. priteista nukentėjusiajai 500 Eur turtinei žalai atlyginti, be to, vienasmeniškai iš nuteistojo P. K. priteista nukentėjusiajai 200 Eur turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų D. T., T. P. ir V. L. priteista nukentėjusiajai 700 Eur turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. P. civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš nuteistųjų P. K. ir D. T. priteista nukentėjusiajai 1 100 Eur turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš nuteistųjų P. K., D. T. bei R. S. priteista nukentėjusiajai 900 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas L. V. vardu registruotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (veika prieš nukentėjusiąją Y. M.), 289 straipsnyje (veika prieš nukentėjusiąją Y. M.), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (veika prieš nukentėjusiąją P. P.), 289 straipsnyje (veika prieš nukentėjusiąją P. P.) 180 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją Z. M.), 180 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją K. T.), 180 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją P. P.), 180 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją K. V.), buvo pripažintas kaltu ir D. T., o dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (veika prieš nukentėjusiąją Z. M.) išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis šiose dalyse apeliacine tvarka neskundžiamas. Nuosprendžiu taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos 180 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją K. T.), buvo pripažintas kaltu ir V. L., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka taip pat neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. K. ir D. T. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą patekti į patalpą – butą ir pagrobti svetimą turtą, D. T. 2021 m. liepos 23 d. paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal skelbimų tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), susisiekė su nukentėjusiąja Y. M. ir susitarė dėl susitikimo jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 23 d., apie 15.08 val., P. K. ir D. T. atvykus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur buto nuomininkei Y. M. atidarius buto duris manant, kad atvyko klientas dėl sutartų seksualinių paslaugų, P. K. kartu su D. T. užėję į buto vidų prisistatė esantys policijos pareigūnai. P. K. parodė netikrą policijos pareigūno pažymėjimą, pasakė, kad bute bus atliekama krata dėl narkotinių medžiagų, po ko bute ieškojo paslėptų pinigų. Tuo metu D. T., melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, vykdė Y. M. tariamą apklausą. P. K. bute esančiame lagamine suradus 6 000 Eur, rastus pinigus paėmė ir Y. M. pasakius, kad rasti pinigai konfiskuojami, o gavusi šaukimą turės atvykti į teismą, P. K. ir D. T. iš buto pasišalino ir surastus pinigus pasidalino tarpusavyje. Šiais veiksmais P. K. ir D. T., veikdami bendrininkų grupe, pasisavinę valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardą, įsibrovė į patalpą – butą, pagrobė svetimą Y. M. priklausantį turtą – 6 000 Eur, ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), 289 straipsnyje.

2. P. K., D. T. ir T. P. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą patekti į patalpą – butą ir pagrobti svetimą turtą, 2021 m. rugsėjo 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, P. K. pagal skelbimų tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį, per programėlę „WhatsApp“ susisiekė su nukentėjusiąja P. P. ir susitarė dėl susitikimo jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamus veiksmus 2021 m. rugsėjo 29 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 17.00 val., atvykę šiuo adresu P. K., D. T. ir T. P. nuėję prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur buto nuomininkei P. P. atidarius buto duris manant, kad atvyko klientas dėl seksualinių paslaugų, į butą užėjęs D. T. prisistatė policijos pareigūnu. Tuo pat metu į buto vidų užėję P. K., T. P. taip pat prisistatė policijos pareigūnais, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes P. P. paprašius parodyti policijos pažymėjimus bei pasakius, kad ji pati paskambins į policiją, P. K., D. T. ir T. P. iš buto pasišalino. Šiais veiksmais P. K., D. T. ir T. P., veikdami bendrininkų grupe, pasisavinę valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardą, įsibrovė į patalpą – butą, pasikėsino pagrobti svetimą P. P. turtą ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), 289 straipsnyje.

3. P. K., D. T. ir T. P. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą patekti į patalpą – butą ir pagrobti svetimą turtą, 2021 m. spalio 4 d. D. T. paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal skelbimų tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį bei susitarė dėl susitikimo su nukentėjusiąja Z. M., jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 4 d., apie 16.50 val., P. K., D. T. ir T. P., atvykę jiems nurodytu adresu bei nuėję prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur buto nuomininkei Z. M. atidarius duris manant, kad atvyko klientas dėl seksualinių paslaugų, P. K. pirmas užėjo į buto vidų, o po kelių minučių į butą užėjo D. T. ir T. P.. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, D. T., priėjęs prie Z. M., iš jos rankos paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, o kita ranka uždengė burną bei, nustūmęs į vonios kambarį, užrėmė duris drabužių kabykla, tokiu būdu atimdamas galimybę Z. M. priešintis. Tuo metu P. K. kartu su T. P. bute ieškojo pinigų ir, suradę virtuvės patalpoje, pakabinamoje spintelėje, puode paslėptus 500 eurų, juos pagrobė, o P. K., tyčia trenkdamas į stalo kampą Z. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ – 200 eurų vertės, jį sudaužė. Šiais veiksmais P. K., D. T. ir T. P., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į patalpą – butą, panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę priešintis, pagrobė Z. M. priklausantį turtą – 500 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o P. K. dar tyčia sunaikino nedidelės vertės nukentėjusiajai Z. M. priklausantį turtą, tokiais veiksmais padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

4. D. T., T. P. ir V. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą patekti į patalpą – butą ir pagrobti svetimą turtą, 2021 m. spalio 5 d. D. T. paskambinus iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei susitarus dėl susitikimo nukentėjusiosios K. T. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 5 d., apie 15.30 val., D. T., T. P. ir V. L. atvyko jiems nurodytu adresu bei, nuėję prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur buto nuomininkei K. T. atidarius buto duris manant, kad atvyko klientas dėl sutartų seksualinių paslaugų, D. T., pirmas užėjęs į buto vidų, kaire ranka uždengė K. T. burną, o dešine ranka suėmė jos ranką ir laikė už nugaros, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis. Tuo pat metu T. P. ir V. L. bute ieškant pinigų, T. P. iš K. T. priklausančios rankinės pagrobė 1 100 eurų, po ko D. T., T. P. ir V. L. iš buto pasišalino. Šiais veiksmais D. T., T. P. ir V. L., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į patalpą – butą, panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajai K. T. priklausantį turtą 1 000 eurų ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

5. P. K. ir D. T. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą patekti į patalpą – butą ir pagrobti svetimą turtą, 2021 m. spalio 11 d. susitarė dėl susitikimo su nukentėjusiąja P. P. jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). P. K. ir D. T. 2021 m. spalio 11 d., apie 21.35 val., atvykę jiems nurodytu adresu bei atėję prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur buto nuomininkei P. P. atidarius buto duris manant, kad atvyko klientas dėl seksualinių paslaugų, D. T., pirmas užėjęs į buto vidų, ranka uždengė P. P. burną, ją pastūmė. P. P. galva atsitrenkus į sieną, laikė ją prirėmęs prie sienos. Šiais veiksmais D. T. sukėlė P. P. fizinį skausmą ir atėmė jai galimybę priešintis ir kviesti pagalbą. P. P. gulint ant buto grindų, D. T. delnu laikė užspaudęs jos burną, kitos rankos dilbiu spaudė jos kaklą prie grindų, atimdamas galimybę jai priešintis, bei reikalavo pasakyti, kur yra pinigai. Tuo metu bute buvęs P. K. ieškojo esančių pinigų ir iš P. P. priklausančio lietpalčio kišenės pagrobė – 1 100 eurų, o iš rankinės pagrobė – 20 eurų, po ko D. T. ir P. K. iš buto pasišalino. Šiais veiksmais P. K. ir D. T., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į patalpą – butą, panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę priešintis, pagrobė P. P. priklausantį turtą – 1 120 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

6. P. K., D. T. ir R. S. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą patekti į patalpą – butą ir pagrobti svetimą turtą, 2021 m. spalio 25 d., apie 19.15 val., atvykę adresu (duomenys neskelbtini), ir nuėję prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur buto nuomininkei K. V. pačiai atidarius buto duris ir manant, kad atvyko klientas dėl sutartų seksualinių paslaugų, D. T., pirmas užėjęs į buto vidų, viena ranka iškart uždengė K. V. burną, o kita ranka laikė prispaudęs ją prie savęs, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis. Tuo pat metu į buto vidų užėjus P. K. su R. S. ir, K. V. nuvedus į kitą kambarį ir pasodinus ant lovos, P. K. grasindamas rankoje turėtu peiliu, kartu su D. T. reikalavo pasakyti, kur yra pinigai, o R. S., stovėjo prie įėjimo į butą durų bei stebėjo aplinką. Išsigandusi jai išsakytų grasinimų, K. V. atidarė kambaryje esančio stalo stalčių, kuriame buvo kosmetinė, iš kurios P. K. pagrobė 900 eurų ir kartu su D. T. ir R. S. iš buto pasišalino. Šiais veiksmais P. K., D. T. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į patalpą – butą, panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę priešintis, pagrobė K. V. priklausantį turtą – 900 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad reabilitacijos centre 8 mėnesius gydėsi dėl priklausomybės alkoholiui aktyviai dalyvaudamas visose programose, būtent alkoholis anksčiau ir griovė jo gyvenimą. Pabrėžia sąžiningai dalyvavęs visuose teismo posėdžiuose, nesislėpė nuo teisėsaugos, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, šiuo metu yra reabilitacijos centre, be to, vykdo individualią veiklą. Nuteistojo teigimu, reabilitacijos programos teigiamai veikia jo elgesį, jis keičia savo gyvenimo būdą, todėl prašo neatimti laisvės, kad neprarastų darbo ir galėtų atlyginti padarytą žalą.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį, taip pat nustatyti mažesnę nedelsiant atliktinos bausmės dalį, t. y. iki 6 mėnesių. Taip pat prašoma pašalinti nustatytas faktines aplinkybes, jog K. V. plėšime dalyvavo R. S.

Šalies argumentai

8.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė bausmės skyrimą reglamentuojančių BK nuostatų, paskyrė jam per griežtą bausmę, taip pat nustatė per didelę nedelsiant atliktinos bausmės dalį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis prisipažino dėl visų kaltinimų ir nuoširdžiai gailėjosi, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta. Nuteistasis nurodo, jog yra charakterizuojamas teigiamai. Nors praeityje buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs, o po paskutinių nusikalstamų veikų padarymo jo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme. Nuteistasis pabrėžia turintis šeimą, yra vedęs, 2023 m. spalio 13 d. gimė sūnus, kurį augina ir išlaiko. Yra įsteigęs dvi įmones – MB „G.“, kuriai pats vadovauja bei joje dirba dar trys darbuotojai, bei MB „C.“. Be to, jo šeimos butas yra pirktas su didele paskola, todėl jaučia labai didelę atsakomybę dirbti, išlaikyti ne tik save, bet ir savo vaiką. Nuteistasis nurodo galutinai yra pasmerkęs savo praeitį ir teigia daugiau niekada nenusikalsiantis. Be to, pažymi, kad iš jo yra priteisti gana dideli ieškiniai nukentėjusiosioms, todėl ilgą laiką būdamas izoliuotas nuo visuomenės, negalės jų padengti. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į bylos nagrinėjimo trukmę, į kurią privalu atsižvelgti skiriant bausmę.

8.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad R. S. nedalyvavo nei viename iš šioje byloje teismo nagrinėtų nusikaltimų, taip pat ir nusikaltime prieš nukentėjusiąją K. V.. Nuteistojo manymu, šioje dalyje apylinkės teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tokiu būdu padarė klaidingą išvadą apie R. S. dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. S. išteisinti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

9.1. Nuteistasis teigia, kad nusikaltimo dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su P. K. ir D. T. kažkur važiavo automobiliu. Kol jis buvo automobilyje, kiti du nuteistieji buvo kažkur išėję, tačiau jis nežino, kur pastarieji buvo ir ką jie darė. Vėliau jie parvežė jį (R. S.) namo ir po dviejų dienų jis buvo sulaikytas. Apeliantas pabrėžia, kad bylą nagrinėjant teisme nė vienas iš nuteistųjų neparodė, jog kartu su jais nusikaltime prieš K. V. dalyvavo ir R. S.

9.2. Skunde nurodoma, jog nukentėjusioji iš pradžių teigė, kad į jos butą buvo užėję net keturi žmonės, vis dėlto bylą nagrinėjusiam teisėjui paprašius patikslinti, nukentėjusioji pakeitė nurodytas aplinkybes ir teigė, jog į butą užėjo trys asmenys, tačiau negalėjo paaiškinti tokios parodymų kaitos. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad į butą užėjęs aukščiausias asmuo buvo 1,70 metro ūgio, o nuteistasis nurodo, kad jo ūgis yra 1,87 m. Nuteistojo manymu, dėl nusikaltimu sukelto streso nukentėjusiosios parodymai dėl kaltininkų skaičiaus galėjo būti netikslūs, kas reiškia, jog nukentėjusiosios parodymai turi būti vertinami labai atsargiai, kritiškai.

9.3. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad R. S. buvo nukentėjusiosios bute nusikaltimo darymo metu, tačiau apklausiamas kaltinamuoju D. T. aiškiai ir kategoriškai paneigė aplinkybes dėl jo tariamo buvimo bute. Be to, D. T. kategoriškai paneigė aplinkybes apie R. S. buvimą bute, paaiškindamas, jog tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik dėl patirto pareigūnų spaudimo. Pastarąjį D. T. paaiškinimą pirmosios instancijos teismas atmetė vadovaudamasis tik nepagrįstomis prielaidomis ir tam tikrais išvedžiojimais, kai pats D. T. gana įtikinamai paaiškino R. S. apkalbų, užfiksuotų apklausos protokole, priežastis.

9.4. Nuteistasis pabrėžia, kad be ikiteisminio tyrimo metu duotų D. T. parodymų byloje nėra jokių jo dalyvavimą nusikaltime patvirtinančių įrodymų. Pati nukentėjusioji K. V. niekaip nenurodė R. S. kaip asmens, vykdžiusio prieš ją nusikaltimą, nusikaltimo metu buvusio jos bute. Nors apylinkės teismo nuosprendyje dėl jo (R. S.) pripažinimo kaltu bandoma remtis ir šios nukentėjusiosios parodymais, tačiau pastarosios parodymai ne patvirtina, o, priešingai, paneigia apelianto dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

Šalies argumentai

9.5. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad nėra jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų – apelianto pirštų antspaudų įvykio vietoje, jo biologinių pėdsakų, kokių nors vaizdo įrašų ir kt. Taip pat nesurinkta įrodymų, kad apeliantas būtų kaip nors susijęs su tikrųjų kaltininkų iš nukentėjusiosios K. V. paimtais pinigais, t. y. būtų gavęs kokią nors materialinę naudą iš tikrųjų kaltininkų daryto nusikaltimo.

9.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors skundžiamame nuosprendyje buvo pažymėta, jog R. S. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir nepripažino kaltės, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad toks pasinaudojimas procesine teise taip pat niekaip negali patvirtinti nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Nuteistojo įsitikinimu, byloje surinkti ir teismo išnagrinėti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad apeliantas dalyvavo aptariamo nusikaltimo padaryme.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

11. Posėdžio metu nuteistieji T. P. ir R. S. bei jų gynėjai, taip pat nuteistojo P. K. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniai skundai atmetami.

12. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas keliais aspektais, t. y. nuteistasis R. S. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką; kitais dviem apeliaciniais skundais nuteistieji T. P. ir P. K. prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes (apeliantas P. K. dar nurodo, kad nusikaltime, padarytame prieš nukentėjusiąją K. V., nedalyvavo nuteistasis R. S.).

Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo

13. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. S. kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika prieš K. V.), rėmėsi viso proceso metu duotais nukentėjusiosios parodymais, taip pat iš dalies nuteistojo D. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, parodymų atpažinti protokolais ir padarė išvadą, kad R. S. kartu su P. K. ir D. T. įsibrovė į nukentėjusiosios butą bei, panaudodami fizinį smurtą, atimdami galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajai priklausiusius pinigus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrė, analizavo ir vertino bylos įrodymų visetą (viso proceso metu duotus nukentėjusiosios, nuteistųjų parodymus, kitus rašytinius bylos duomenis) bei pagrįstai atmetė teisiamajame posėdyje nuteistųjų nurodytas versijas dėl R. S. nedalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. pirmiausia akcentuoja, kad nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, juose skirtingai nurodyta dėl nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičiaus bei jų fizinių savybių, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokius nukentėjusiosios parodymus turėjo vertinti itin atidžiai, tačiau, apelianto teigimu, to nepadarė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais visgi nesutiktina, jie akivaizdžiai prieštarauja nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagai. Iš bylos medžiagos pirmiausia matyti, kad nukentėjusioji, kviesdama policijos pareigūnus (1 t., b. l. 183) bei vėliau kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareiškime nurodė, jog buvo susitarusi dėl seksualinių paslaugų teikimo. Atvykus klientui, ji atidarė duris, po ko į jos butą įsiveržė 3 vyrai, iš kurių vienas buvo apie 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kiti apie 180 cm. Vienas vyras suėmė už burnos, prispaudė ir laikė prie savęs, nuvedė į miegamąjį. Kitas vyras grasino peiliu, paėmė pinigus ir netrukus visi vyrai pasišalino iš buto (1 t., b. l. 171-172). Apklausos metu K. V. nurodė identiškas aplinkybes dėl plėšime dalyvavusių asmenų skaičiaus, jų bruožų, atliktų veiksmų (1 t., b. l. 172-175). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jau po dviejų įsibrovusių asmenų atpažinimo, nukentėjusioji taip pat kategoriškai tvirtino, kad į jos butą įsibrovė trys asmenys. K. V. parodė, kad D. T. suėmė už burnos, prispaudė ir laikė prie savęs, nuvedė į miegamąjį, o P. K. grasino peiliu ir paėmė pinigus, tuo metu trečias vyras stovėjo prie išėjimo durų (6 t., b. l. 43-45). Priešingai nei teigia apeliantas, teisiamojo posėdžio metu K. V. taip pat nuosekliai parodė, kad į jos butą įsibrovė trys asmenys. Be to, nukentėjusioji patvirtino, kad D. T. ją laikė, nuvedė į kambarį, P. K. turėjo peilį, o trečias vyras nieko nedarė, stovėjo tarpduryje (16 t., b. l. 75-82). Taigi nukentėjusiosios parodymai dėl to, kad į jos būtą įsiveržė trys asmenys, buvo nuoseklūs viso proceso metu. Du nuteistuosius nukentėjusioji atpažino ir ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai įvardindama kiekvieno iš užpuolikų atliktus veiksmus (6 t., b. l. 29-36).

15. Sprendžiant, ar trečiasis asmuo, įsibrovęs į nukentėjusiosios butą, buvo R. S., svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje yra aiškiai nustatyta, jog iki nukentėjusiosios namų automobiliu važiavo tik trys asmenys – P. K., D. T. ir R. S.. Šios aplinkybės neginčijo nė vienas iš nuteistųjų, tik skirtingai aiškino tolimesnę įvykio eigą jau atvykus prie nukentėjusiosios namų. R. S. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų dėl jam pareikštų įtarimų (14 t., b. l. 56-58; 62-64; 76-78). Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad buvo išgėręs, kartu su P. K. ir D. T. važinėjosi automobiliu, vėliau jie kažkur buvo išėję, tačiau, apelianto teigimu, jam nežinoma, nei kur išėjo, nei ką darė kiti nuteistieji (16 t., b. l. 121-132). Ikiteisminio tyrimo metu P. K. parodė, jog kartu su D. T. dviese suplanavo apiplėšti prostitutę, o R. S. tik važiavo kartu su jais, tačiau nežinojo, kur ir ko važiuoja, kadangi pastarasis buvo girtas. Atvažiavus prie nukentėjusiosios namų, R. S. liko prie namo, šis nežinojo, kokiu tikslu jis (P. K.) kartu su D. T. nuėjo į namą. Po įvykdyto nukentėjusiosios K. V. plėšimo, jie pasiėmė lauke buvusį neblaivų R. S. ir išvažiavo (10 t., b. l. 73-76; 85-89; 172-174). Atliekant parodymų patikrinimą vietoje P. K. nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir ankstesnėse apklausose (10 t., b. l. 149-164). Teisiamojo posėdžio metu, kaip ir apeliaciniame skunde, P. K. nurodė jau kitokias aplinkybes dėl R. S., t. y. parodė, kad R. S. nedalyvavo plėšime prieš K. V.. Šis buvo neblaivus, sėdėjo kartu mašinoje, miegojo. Atvykus prie nukentėjusiosios namų, R. S. liko automobilyje ir toliau miegojo, o jis (P. K.) su D. T. nuėjo pas nukentėjusiąją ir atėmė iš jos pinigus (16 t., b. l. 121-132). Pabrėžtina, kad nuo kitų nuteistųjų parodymų akivaizdžiai skyrėsi ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo D. T. parodymai. Šio nuteistojo parodymuose užfiksuota, kaip jie trise suplanavo apiplėšti prostitutę. Jie nuvažiavo iki nukentėjusiosios namo ir su P. K. nuėjo į K. V. butą, o trečias asmuo liko saugoti lauke, jo užduotis buvo pranešti apie galimą pavojų. Vėlesnių apklausų metų D. T. tvirtino, kad trečias asmuo buvo „R.“, kuris sutiko dalyvauti plėšime, pastarasis saugojo būdamas lauke prie laiptinės, jei atvyktų prostitutės „stogas“, tačiau D. T. negalėjo paaiškinti, kokiu konkrečiai būdu „R.“ būtų pranešęs apie atvykstantį sutenerį (12 t., b. l. 9-11; 25-26; 29-30; 36-37; 95). Iš pateiktų nuotraukų D. T. pagal ankstesnėje apklausoje nurodytus „R.“ požymius atpažino R. S., kaip asmenį, dalyvavusį bendrame plėšime (12 t., b. l. 43-45). Teisiamojo posėdžio metu D. T. pakeitė parodymus ir tvirtino, kad R. S. apie vykdomą plėšimą nieko nežinojo, jame nedalyvavo ir miegojo mašinoje. Tokią parodymų kaitą nuteistasis aiškino patirtu spaudimu, grasinimais ikiteisminio tyrimo metu (16 t., b. l. 191-194).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padaryto plėšimo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi viso proceso metu duotais nukentėjusiosios K. V. parodymais, iš dalies kitų nuteistųjų parodymais bei atpažinimo veiksmais, motyvuotai atmesdamas nuteistųjų versiją apie tai, kad R. S. nieko nežinojo ir nedalyvavo nusikaltimo padaryme. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos papildo kiti byloje surinkti duomenys. Apklausiama K. V. nuosekliai paaiškino, kad į jos butą pirmiausia įėjo D. T. ir sugriebė ją. Tuo metu į butą įėjo ir P. K. bei R. S.. D. T. nuvedė nukentėjusiąją į kitą kambarį, kartu nuėjo ir P. K., kuris paėmė nukentėjusiosios pinigus, o R. S. stovėjo tarpduryje. Nors D. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad R. S. faktiškai nebuvo įėjęs į nukentėjusiosios butą ir bendrininkus saugojo, būdamas lauke prie įėjimo, tačiau tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia, abejonės dėl R. S., kaip saugotojo, šias funkcijas atlikusio laiptinėje, kyla dėl to, kad šis, kaip teigė bendrininkai, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Antra, D. T. nurodė, jog nebuvo sutarta, kokiu būdu R. S. būtų pranešęs apie atvykstantį sutenerį. Be to, pagal nustatytas nusikaltimo aplinkybes visiškai neaišku, kodėl buvo reikalinga bendrininko pagalba iš lauko, t. y. vieną iš nusikaltimą darančių asmenų paliekant lauke (prie laiptinės), jei nuteistieji užrakino buto duris iš vidaus, o, pagrobę pinigus, vėliau išlipo pro langą. Taigi D. T. nurodytų aplinkybių dalis, jog R. S. tik saugojo įėjimą ir į buto vidų nesibrovė, laikytina nepagrįsta ir neįtikinanti. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais ir logiškais nukentėjusiosios parodymais dėl to, kad į jos butą įsibrovė trys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl D. T. ir P. K. atliktų veiksmų visiškai sutapo tiek nukentėjusiosios, tiek ir šių nuteistųjų parodymai. Nors ši parodymų dalis tiesiogiai nėra susijusi su nuteistojo R. S. dalyvavimu nusikaltimo padaryme, tačiau ji reikšminga bendrai vertinant nukentėjusiosios duotus parodymais, sprendžiant dėl jų teisingumo ir patikimumo, taip pat lyginant juos su nuteistųjų parodymais visa apimtimi. Čia papildomai pastebėtina, kad nuteistieji skirtingai aiškino R. S. dalyvavimo aplinkybes. Vienu metu D. T. teigė, kad šis dalyvavo bendrame plėšime, kitu – miegojo mašinoje (taip nurodė ir P. K.), dar kitu atveju – buvo lauke prie namo. Atsižvelgiant į tokius prieštaravimus ir aiškiai nustatytas aplinkybes, kad nuteistieji D. T. ir P. K. prie nukentėjusiosios namų automobiliu atvyko kartu su R. S. ir kartu su jais nebuvo jokio kito asmens nei R. S., nėra pagrindo nesivadovauti ir likusia nukentėjusiosios parodymų dalimi, kuria ji kategoriškai tvirtino, jog į butą įsibrovė būtent trys asmenys.

17. Apeliantas teisingai pažymi, nukentėjusioji tiesiogiai nebuvo įvardinusi R. S., kaip asmens, dalyvavusio plėšime, be to, teisiamajame posėdyje nebeprisiminė trečiojo asmens ūgio. Čia svarbu pabrėžti, kad K. V. labiausiai koncentravosi į asmenis, kurių vienas atliko fizinius veiksmus prieš ją, o kitas pagrobė pinigus, būtent šiuos asmenis ji ir atpažino ikiteisminio tyrimo metu, tačiau negalėjo detaliai apibūdinti trečiojo asmens. Visgi iš bylos medžiagos matyti, jog apklausiama kitą dieną po nusikaltimo padarymo nukentėjusioji nurodė, kad trečias asmuo buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 190 cm ūgio. Taigi nukentėjusioji aiškiai parodė, kad trečiasis asmuo buvo gerokai aukštesnis už kitus. Tokius R. S. ūgio ir sudėjimo požymius ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs ir D. T., tokie požymiai faktiškai atitinka nuteistojo R. S. požymius. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog kartu su D. T. ir P. K. į nukentėjusiosios butą įsibrovė ir R. S.

18. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad nuteistojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie R. S. dalyvavimą apiplėšiant nukentėjusiąją K. V., yra nulemti pareigūnų spaudimo bei grasinimų, taip pat siekio būti paleistam iš suėmimo. Tokias aplinkybes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs ir pats D. T., tačiau tokie teiginiai pagrįstai buvo atmesti kaip nepasitvirtinę. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą apie K. V. apiplėšimą nuteistasis D. T. davė parodymus tuo metu, kai dar buvo įtariamas tik dėl kitos nukentėjusiosios plėšimo. Minėtos apklausos, atliktos 2021 m. spalio 27 d., metu šis davė detalius parodymus dėl plėšimo prieš P. P., tačiau papildomai nurodė, kad apiplėšė ir kitas moteris, vieną jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodė, kad be jo šiame nusikaltime dalyvavo dar 2 asmenys, apibūdino kiekvieno iš jų vaidmenį (12 t., b. l. 6-11). Papildomai nurodytos ir kito nusikaltimo aplinkybės leidžia spręsti apie savanorišką parodymų davimą bei siekį bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Be to, apklausoje dalyvavo ir D. T. gynėjas advokatas Bronius Varsackis (12 t., b. l. 13). Įteikus pranešimą apie įtarimą dėl K. V. plėšimo D. T. parodymai dėl esminių aplinkybių liko tokie patys. Vėlesnėse apklausose bei atpažinimo veiksmuose taip pat dalyvavo jo gynėjas, tačiau nei jis, nei pats apklausiamasis neišreiškė jokių pastabų dėl apklausų protokolų turinio. Pastebėtina ir tai, kad D. T. paskutinį kartą ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas praėjus pakankamai daug laiko nuo jo paleidimo iš suėmimo (apklausa vyko 2022 m. rugsėjo 8 d., o paleistas 2022 m. kovo 3 d.), tačiau ir šios apklausos metu jis patvirtino ankstesnėse apklausose duotus parodymus, kaip ir ankstesniais atvejais apklausoje dalyvavo jo gynėjas advokatas, patvirtinęs protokolo surašymo teisingumą (12 t., b. l. 95). Taigi teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti apeliantui, kad ikiteisminio tyrimo metu D. T. parodymai dėl R. S. dalyvavimo plėšime galėjo būti nulemti pareigūnų spaudimo ar siekio, kad jam būtų paskirta švelnesnė kardomoji priemonė.

19. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų – jo pirštų antspaudų įvykio vietoje, biologinių pėdsakų, vaizdo įrašų. Be to, nėra jokių įrodymų, kad jis būtų gavęs kokią nors materialinę naudą iš kitų nuteistųjų padaryto nusikaltimo. Visgi šie argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Analizuojamo nusikaltimo kvalifikavimo niekaip nekeistų tas faktas, ar R. S. gavo dalį pagrobtų pinigų, ar ne. Byloje aiškiai nustatyta, kad apeliantas kartu su kitais dviem bendrininkais įsibrovė į nukentėjusiosios butą, vėliau prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, atimta galimybė priešintis bei pagrobti nukentėjusiajai priklausantys grynieji pinigai. Tokia nustatyta faktinė situacija pagrindžia visų nuteistųjų bendrą veikimą, įgyvendinant nusikalstamą sumanymą pagrobti nukentėjusiosios pinigus smurtiniu būdu įsibrovus į jos butą ir tuo pačiu teisingą veikos kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kiti apelianto argumentai dėl įrodymų pakankamumo taip pat nesudaro pagrindo abejoti skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad teisingą nuosprendžio priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šioje byloje visiškai pakako ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos konstatuoti, kad R. S. kartu su kitais bendrininkais įsibrovė į nukentėjusiosios butą ir, panaudodami prievartą, pagrobė nukentėjusiosios pinigus. Be to, skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertinta ir motyvuotai pasisakyta dėl nuteistųjų parodymų kaitos neva R. S. nedalyvavo nusikaltimo padaryme. Šioje byloje nuoseklius nukentėjusiosios parodymus palyginus su nuteistųjų parodymais bei kitais bylos duomenis, laikytina esant aiškiai atskleistą įvykio metu nukentėjusiosios bute susiklosčiusią situaciją, todėl nėra jokių abejonių, kad kartu su nuteistaisiais P. K. ir D. T. šio nusikaltimo padaryme, įsibraunant į nukentėjusiosios K. V. butą ir pagrobiant svetimus pinigus, dalyvavo ir apeliantas R. S..

20. Atsižvelgdama į visų anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog apeliantas R. S., veikdamas bendrai su D. T. ir P. K., įsibrovė į nukentėjusiosios butą ir plėšimo būdu pagrobė iš jos 900 Eur, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir R. S. paskirtos bausmės aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai, todėl paskirdamas jam bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Įvertinęs tai, kad nuteistasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota, baustas administracine tvarka, taip pat nors anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai išnykę, registruotas Užimtumo tarnyboje, po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo daugiau jokių ikiteisminių pastarajam nepradėta, pirmosios instancijos teismas paskyrė R. S. bausmę, jos dydį nustatydamas ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Be to, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, teismas iš dalies atidėjo paskirtos bausmės vykdymą, nustatydamas įstatymo numatytą minimalų nedelsiant atliktinos bausmės dydį, t. y. laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Kitos dalies (laisvės atėmimo vieneriems metams 6 mėnesiams) vykdymas, kaip minėta buvo atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nustatytas mažesnis nei galimas atidėjimo vidurkis, nuteistajam paskirti įpareigojimai. Teismo vertinimu, tokia nuteistajam R. S. paskirta bausmė yra tinkama, ne per griežta, nuteistajam buvo parodytas pasitikėjimas, nustatant, kad tik minimali laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti atlikta realiai, o kitos bausmės vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpis nesiekia vidurkio, atidėjimo metu nuteistajam paskirti įpareigojimai ir draudimai savo turiniu nėra griežti bei ženkliai varžantys nuteistąjį. Tokiu būdu konstatuotina, kad nuteistajam R. S. paskirta teisinga bausmė, atitinkanti tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek paties nuteistojo pavojingumą, pagrindų švelninti bausmę nėra.

Dėl nuteistiesiems T. P. ir P. K. paskirtų bausmių

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino T. P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 289 straipsnyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bei arešto bausmes, taip pat jų dydį nustatydamas, švelnesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, atsižvelgė į tai, kad buvo padaryti tyčiniai, baigti nusikaltimai (po vieną nesunkų ir apysunkį, du sunkūs), viena iš nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, visi nusikaltimai susiję svetimo turto grobimu (BK 289 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojo vardas pasisavintas svetimo turto grobimo tikslais). Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (tokia aplinkybė nekonstatuota tik BK 289 straipsnyje numatytos veikos atveju), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikaltimus padarė recidyvistas bei veikta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas ir už analogiškų sunkių nusikalstamų veikų padarymą (3 kartus dėl plėšimų, po kartą dėl išžaginimo ir vagystės), nedirbantis, baustas administracine tvarka. Iš tokių nuosprendyje išdėstytų motyvų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino, aplinkybių, pagrindžiančių, pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nenustatyta.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliaciniame skunde dėstomiems argumentams, jog tos aplinkybės, kad nuteistasis gydosi reabilitacijos centre, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, vykdo individualią veiklą, siekia atlyginti padarytą turtinę žalą, sudaro pagrindą dar labiau švelninti paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad apelianto nurodomas prisipažinimas ir nuoširdus gailestis jau buvo įvertinti, tuo pagrindu buvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri skiriant bausmę įvertinta visų duomenų kontekste. Byloje yra pateikti duomenys, kad 2023 m. gruodžio 14 d. MB „V.“ sudarė su nuteistuoju, veikiančiu pagal individualios veiklos pažymą, sutartį dėl paslaugų atlikimo (18 t., b. l. 94-95), tačiau nėra informacijos, ar tokios paslaugos ir šiuo metu yra teikiamos, kokias pajamas nuteistasis gauna iš tokios veiklos. Be to, nuosprendžiu iš nuteistojo dviem nukentėjusiosioms yra priteistas turtinės žalos atlyginimas, tačiau T. P. iki šiol nėra atlyginęs jokios dalies savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant ir dėl nuteisto asmens požiūrio į savo veiksmų pasekmes, kuris šiuo atveju neparodo kritiškumo. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis 2020 m. liepos 1 d. buvo paleistas lygtinai neatlikęs ankstesnės laisvės atėmimo bausmės. 2021 m. kovo 1 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, tačiau praėjus neilgam laikotarpiui ir vėl sistemingai darė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Tai, kad nuteistasis gyvena ir gydosi reabilitacijos centre nuo priklausomybių ligų, vertintina teigiamai, tačiau tokia aplinkybė visgi nėra išskirtinė, sudaranti pagrindą švelninti bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad sistemingai pavojingas nusikalstamas veikas dariusiam T. P. griežčiausia bausmė už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, t. y. ženkliai mažesnė už galimą skirti bausmės vidurkį. Bendrinant bausmes taip pat pridėtos santykinai nedidelės laisvės atėmimo bausmės dalys ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams. Taigi, įvertinus nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, paskirtas gana švelnias laisvės atėmimo bausmes, pridėtas nedideles jų dalis bendrinant bausmes, teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo dar labiau švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar galutinę subendrintą bausmę.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino P. K. kaltu iš viso dėl 8 nusikalstamų veikų padarymo (3 sunkūs nusikaltimai, 2 apysunkiai, 2 nesunkūs ir 1 baudžiamasis nusižengimas). Visos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos (išskyrus vagystę, nutrūkusią pasikėsinimo stadijoje), padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (išskyrus dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta, kad veikas padarė bendrininkų grupe (išskyrus, BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad teistumas už ankstesnius P. K. nusikalstamus veiksmus yra išnykęs, be byloje nagrinėjamų veikų pastarasis daugiau nusikaltimų nepadarė, apeliantas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba, yra sukūręs šeimą, turi išlaikytinių, kas visumoje įvertinta, jog nuteistasis yra pilnavertis, gerai socialiai orientuotas visuomenės narys. Tokios aplinkybės leido P. K. už sunkius ir apysunkius nusikaltimus paskirti vidurkio nesiekiančias laisvės atėmimo bausmes, bendrinant bausmes pridėti nedidelę švelnesnių bausmių dalį bei, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant 9 mėnesių nedelsiant atliktinos bausmės dalį.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantui, kad sprendžiant skirtinos bausmės klausimus liko neįvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, išnykęs teistumas, tai, kad yra dirbantis, turi išlaikyti vaiką ir kitos reikšmingos asmeninio gyvenimo aplinkybės. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio kaip tik matyti, kad šios aplinkybės buvo svarbios sprendžiant bausmės dydžio klausimus, į jas tinkamai atsižvelgta paskiriant pakankamai švelnias laisvės atėmimo bausmes, kurias bendrinant pridėtos palyginti nedidelės bausmių dalys. Būtent teigiamas asmenybės įvertinimas nulėmė, kad nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas buvo iš dalies atidėtas, o nedelsiant atliktinos bausmės dalis nustatyta daugiau artima minimaliam dydžiui. Pažymėtina, kad sprendžiant bausmės klausimą turi būti atsižvelgta ne tik į kaltininko praeityje padarytus nusikaltimus, išnykusį teistumą, bet ir į skundžiamu nuosprendžiu nustatytų veikų kiekį, pobūdį, pavojingumą, nukentėjusiųjų interesus. P. K. yra pripažintas kaltu iš viso dėl penkių turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymo, vienas jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Padaryti nusikaltimai savo pobūdžiu yra pavojingi ir šiurkštūs, nustatyta, kad veikiant bendrininkų grupe buvo įsibrauta į nukentėjusiųjų gyvenamąsias vietas, atskirais atvejais panaudota ir fizinė prievarta, siekiant pagrobti svetimą turtą. Be to, nusikaltimais, kuriuose dalyvavo P. K., padaryta bendra žala nukentėjusiosioms taip pat yra gana ženkli (bendrai priteista atlyginti 8 700 Eur), tačiau nuteistasis iki šiol nėra atlyginęs jokios padarytos žalos dalies, nors, kaip pats nurodo, yra įsteigęs dvi įmones, kurios yra veikiančios, jis pats dirba vadovaujamą darbą. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl nuteistojo kritiško požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad šioje byloje procesas tęsėsi pernelyg ilgai, dėl ko taip pat turėtų būti švelninama bausmė. Toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas truko kiek daugiau nei vienerius metus. Nuo bylos gavimo pirmosios instancijos teisme iki nuosprendžio priėmimo praėjo 14 mėnesių. Toks bendras laiko tarpas, atsižvelgiant į šios bylos apimtį, padarytų nusikalstamų veikų, nuteistųjų, nukentėjusiųjų skaičių, kitas objektyvias priežastis (gynėjų užimtumą, ligas), negali būti vertinamas kaip pernelyg ilgas bei pažeidžiantis nuteistojo teisę į operatyvų procesą. Priešingai, iš bylos medžiagos neleidžia daryti išvados, kad procesas ikiteisminio tyrimo institucijoje ar teisme vyko nepateisinamai ilgai, buvo uždelstas ar vilkinamas. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. K. paskirtą bausmę bei nustatyti mažesnę nedelsiant atliktinos bausmės dalį.

26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems T. P. ir P. K. paskirtų bausmių klausimas išspręstas tinkamai, paskirtos bausmės yra proporcingos tiek jų asmenybei, tiek ir padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pobūdžiui, pavojingumui, tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti laisvės atėmimo bausmes sankcijos ribose, sumažinti P. K. nedelsiant atliktinos bausmės dalį ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

27. Papildomai pasisakytina dėl nuteistojo P. K. nedalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Minėto nuteistojo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nebuvo nurodęs savo pageidavimo dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, toks prašymas nebuvo pateiktas ir atskirai, pats apeliacinis skundas paduotas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčijant dalyje dėl apeliantui paskirtos bausmės (taip pat išreikštas prašymas pašalinti faktinę aplinkybę, kad nukentėjusiosios K. V. apiplėšime dalyvavo R. S.). Nuteistasis P. K., kuris buvo tinkamai informuotas apie 2024 m. balandžio 29 d. apeliacinės instancijos teisme vyksiantį posėdį, į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Posėdžio metu, sprendžiant bylos nagrinėjimo galimumo klausimą, kito nuteistojo R. S. gynėjas nurodė, kad jo ginamajam žinoma, jog nuteistasis P. K. prieš keletą dienų pateko į eismo įvykį, buvo sužalotas, negali atvykti, tačiau nori dalyvauti bylos nagrinėjime (tokią informaciją jo ginamasis R. S. sužinojo iš P. K. sesers, kurią buvo sutikęs). Paties nuteistojo P. K. gynėjui tokios aplinkybės nebuvo žinomas, gynėjas pažymėjo, kad apeliacinis skundas paduotas dėl bausmės klausimų, bylos nagrinėjimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgdama į tai, kad teisme nebuvo gauti jokie duomenys apie tai, kad nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, nesusisiekė nei su teismu, nei gynėju (pabrėžtina, kad nuteistajam buvo išsiųsta nutartis dėl gynėjo paskyrimo, nutartyje nurodyti duomenys, kuriais nuteistasis gali susisiekti su paskirtu gynėju), taip pat, atsižvelgdama į gynėjo poziciją, apeliacinio skundo reikalavimus, tai, kad teismo posėdyje padarius pertrauką, nuteistasis telefono ragelio nekėlė, teisėjų kolegija nutarė bylą nagrinėti nuteistajam P. K. nedalyvaujant, teisę į gynybą užtikrinant per teismo posėdyje dalyvavusį gynėją. Pastebėtina, kad po teismo posėdžio P. K. atsiųstuose elektroniniuose laiškuose informavo turėjęs traumą, taip pat nurodė, jog negalėjo susisiekti su gynėju, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad išties patyrė traumą ir jo sveikatos būklė buvo tokia, kuri objektyviai sukliudė atvykti į teismo posėdį, nepateikė, taip pat nenurodė, kodėl iki teismo posėdžio neinformavo apie pageidavimą dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, neprašė atidėti teismo posėdį, t. y. jokiomis priemonėmis nesusisiekė su teismu. Atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nebuvo nustatytos objektyvios priežastys atidėti iš anksto suplanuotą 2024 m. balandžio 29 d. bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, pagrindo užtikrinti nuteistojo dalyvavimą bylos nagrinėjime nesudaro ir pastarojo jau po teismo posėdžio atsiųstuose elektroniniuose laiškuose nurodytos aplinkybės.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriomis iš P. K. ir T. P. valstybės naudai prašoma priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

29. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų P. K., T. P. ir R. S. apeliacinius skundus. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas, taip pat į tai, jog nuteistieji neturėjo pasirinkę gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri nuteistiesiems parinko advokatus, kuriuos teismas paskyrė nuteistųjų gynėjais. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti teismo iniciatyva (pažymėtina, kad vėliau R. S. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Daniumi Svirinavičiumi dėl gynybos apeliacinės instancijos teisme, todėl antrinės valstybinės teisinės pagalbos teikimas R. S. buvo nutrauktas). Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų nebūtų suderinamas su jų teise į gynybą, todėl tokios išlaidos nepriteistinos iš nuteistųjų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų P. K., T. P. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš P. K. ir T. P. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjos Julita Dabulskytė-RaizgienėJurgita KolyčienėRasa Paužaitė