- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 1S-159-350/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
asmeniui, kuriam skirta priverčiamoji medicinos priemonė G. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-15 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. P. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2008-07-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi G. P. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 149 str. l d., 145 str. 2 d., 138 str. l d., 135 str. 2 d. l, 2, 3, 5 p., 167 str. l d., 168 str. l d., 309 str. l d. padarymą, buvo taikytos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės-stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Skundžiama 2010-01-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. P. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
Skundu Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2010-01-15 Rokiškio rajono apylinkės nutartį bei priimti nutartį pratęsti G. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, kad BPK 6 straipsnyje yra įtvirtintas teisingumo vykdymo principas, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi humaniškumo principą derinti su teisingumo principu bei surasti šių dviejų principų pusiausvyrą geriausiai atitinkantį sprendimą. Teismo paskirtis vykdant teisingumą atsižvelgti ne tik į nepakaltinamų asmenų, padariusių baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, sveikatos būklę bei interesus, bet ir į nukentėjusiųjų nuo tokių asmenų konkrečiose bylose bei į visos visuomenės interesus jaustis saugiai. Šiuo atveju G. P. padaręs septynias nusikalstamas veikas, trys iš jų smurtinės, dvi priskiriamos prie sunkių. Jis gydomas tik pusantrų metų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo pavojingumas išnykęs ir jis nedarys naujų smurtinių nusikalstamų veikų. Tuo bus ignoruojami visuomenės teisėti interesai jaustis saugiai ir leis G. P. išvengti griežtos bet tinkamos ligoninės stacionaro gydytojų kontrolės. Teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad jo pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs nėra pagrįstas gydytojų psichiatrų išvada ir, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, neduoda pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti, asmuo, kuriam skirta priverčiamoji medicinos priemonė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-15 nutartis yra teisėta, G. P. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pagrįstai pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, įstatymas nenumato, jog asmuo tam tikromis sąlygomis turi būti stebimas atitinkamą laiko tarpą ir stebėjimo bei gydymo sąlygos negali būti tapatinamos su bausmės paskirtimi. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į rekomendacinio pobūdžio sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas ar panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. P. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2008 m. gegužės 14 d. 2008-03-13 iki 2008-04-14 Utenos ES atlikta stacionarinė TPE, jam diagnozuota šizotipinis sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas. 2009-12-17 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 484 nurodyta, kad G. P. stebėjimo laikotarpiu režimo laikėsi, jo psichikos būklė stabiliai pagerėjusi, kritiškas nusikalstamos veikos atžvilgiu. Jo planai ateičiai realūs, socialinė padėtis palanki. Pagal HCR-20 tyrimą šiuo metu G. P. smurto rizika prieš aplinkinius žema. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, gydytojų komisija savo išvadoje pateikė rekomendaciją G. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą pakeisti į stebėjimą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose dalyvavę G. P. artimieji, taip pat prašė G. P. taikomą stacionarinį stebėjimą pakeisti į ambulatorinį bei reiškė savo norą jį prižiūrėti bei juo rūpintis. Pats G. P. nurodė, kad kol jis buvo gydomas, jam išsaugota darbo vieta, todėl gydantis ambulatoriškai turės užimtumą, kas jam padės integruotis į visuomenę. Veikos, dėl kurių G. P. taikytos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės, buvo padarytos jo dukterų ir buvusios žmonos atžvilgiu, su kuriomis G. P. susitaikė, jos jam atleido, turtas tarp buvusių sutuoktinių padalintas, sudaryta taikos sutartis. Todėl kaip nepagrįsti atmestini prokuroro skundo teiginiai apie tai, kad skundžiama nutartimi pažeidžiami nukentėjusių bei visuomenės interesai jaustis saugiai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nėra būtinybės G. P. gydyti stacionare ir ambulatorinis stebėjimas šiuo atveju yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Gydytojų komisijos išvadoje nurodyti duomenys apie G. P. elgesį gydimosi laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamą psichinę būseną G. P. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam nebūtų galima taikyti stebėjimo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Darant tokią išvadą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri, jie turi visas galimybes ir norą padėti G. P. išlaikyti gydymo stacionare metu pasiektą sveikatos būklės pagerėjimą. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-15 nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-15 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.