Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-10-28 · Byla Nr. ES1-19-667/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
ES1-19-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00453-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kategorijos
Teikimas Nr. ES1-19-667/2019
Baudžiamoji byla Nr. 1-667-667/2016Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00453-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; (S) 2.5.6;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, susipažinęs su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko J. A. prašymu spręsti klausimą dėl D. S. Europos arešto orderio išdavimo arba svarstyti galimybę taikyti Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 18 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu D. S. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 9 punktais terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant D. S. baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą per 12 mėnesių, iki pilno žalos atlyginimo, kiekvieną mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 100 Eur nukentėjusiajai. Bausmės atlikimo atveju BPK 140 straipsniu pagrindu į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. 16 val. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. 10.30 val., kas sudaro 2 paras, BK 65 straipsnio 1 dalies pagrindu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Nukentėjusiosios M. A. civilinis ieškinys patenkintas ir iš D. S. jos naudai priteistas 1164,53 Eur žalos atlyginimas.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu D. S. paskirtas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai M. A. padarytą turtinę žalą per 12 mėnesių iki pilno žalos atlyginimo, kiekvieną mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 100 Eur nukentėjusiajai, pakeistas į įpareigojimą – atlyginti nukentėjusiajai M. A. padarytą turtinę žalą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – iki 2017 m. gegužės 6 d.

Kadangi nuteistasis D. S. neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo atlyginti žalą, nevykdė įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienio valstybę, todėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė S. S. atlikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. rugsėjo 26 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus (toliau – ir Institucijos) pranešimas, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK KPSNTV 1-as skyrius nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykdo nuteistojo D. S. paiešką. Paieškos bylos Nr. 20-07-0231-17. Informuoja, kad 2019 m. birželio 11 d. į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo kreipėsi D. S., kuris yra paieškomas Lietuvoje. D. S., kreipdamasis dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo, pateikė šiuos kontaktinius duomenis: gyvenamosios vietos adresas - +(duomenys neskelbtini); tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), el. p. +(duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 69¹ straipsnio 2 dalimi prašo spręsti klausimą dėl Europos arešto orderio išdavimo. Esant neigiamam atsakymui prašo svarstyti galimybę taikyti Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 18 straipsnį.

Dėl Europos arešto orderio

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-asis skyrius informavimo teismą, kad atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad D. S. gyvena Anglijoje (2 t., b. l. 132). Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes, padarytos veikos pobūdį, bausmės trukmę, D. S. charakterizuojančias aplinkybes, įvertinus prašomo asmens perėmimo iš užsienio valstybės procedūrų išlaidas (vien nuteistojo pargabenimui reikalingi minimalūs finansiniai ištekliai siekia apie 2 000 eurų), taip pat mažai tikėtinas galimybes vėliau šias išlaidas išieškoti iš nuteistojo, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nuteistojo perdavimas pagal Europos arešto orderį neatitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų, todėl nutarta, kad kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl Europos arešto orderio išdavimo netikslinga (2 t., b. l. 139–140).

2019 m. birželio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-asis skyrius informavimo teismą, kad D. S. 2019 m. birželio 11 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo bei nurodė šiuos kontaktinius duomenis: gyvenamosios vietos adresas - +(duomenys neskelbtini); tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), el. p. +(duomenys neskelbtini). Teismo buvo prašoma nurodyti, ar bus kreiptasi dėl Europos arešto orderio išdavimo (2 t., b. l. 142).

2019 m. liepos 5 d. Europos arešto orderio projektas D. S. atžvilgiu buvo perduotas Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakyta išduoti Europos arešto orderį D. S., kuris pasislėpė nuo jam skirtos 5 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes bei į prašomo asmens perėmimo iš užsienio valstybės procedūrų išlaidas (vien nuteistojo pargabenimui reikalingi minimalūs finansiniai ištekliai siekia apie 2 000 Eur), daroma išvada, kad D. S. perdavimas pagal Europos arešto orderį neatitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į Kauno apygardos teismą su prašymu išduoti Europos arešto orderį D. S. atžvilgiu netikslinga, nes šiuo klausimu Kauno apygardos teismas jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartyje.

Dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyrius pranešime nurodo, kad esant neigiamam atsakymui dėl Europos arešto orderio išdavimo, prašo svarstyti galimybę taikyti Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 18 straipsnį, tai yra perduoti nuosprendžio (nutarties) vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Jungtinei Karalystei.

BPK 342 straipsnio 6 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Pažymėtina, kad BPK nenustatyta kreipimosi su teikimu dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tvarka, tačiau pastaroji tvarka yra nustatyta būtent Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“. (toliau – ir Įstatymu).

Kadangi D. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo III skyriuje įtvirtintomis nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas šios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos: 1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis D. S. nėra Jungtinės Karalystės pilietis, tačiau nuolat šioje valstybėje gyvena ir joje deklaravo gyvenamąją vietą, darytina išvada, kad nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės jam gali būti perduodamas Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, esant šios dalies punktuose nurodytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jam yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas šiai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad norint perduoti D. S. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą Jungtinei Karalystei, turi būti nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės neperduodamas vykdyti, jeigu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti trumpesnės negu šeši mėnesiai laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. prašomu perduoti nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra trumpesnė negu šeši mėnesiai (įskaičius sulaikyme išbūtą laiką – 5 mėnesiai 28 dienos), nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos sutikimas perimti pastarojo nuosprendžio vykdymą yra būtinas tiek pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą, tiek pagal 18 straipsnio 6 dalį.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją.

Teismas, susipažinęs su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko J. A. prašymu (pateiktas tik raštas dėl D. S. paieškos), daro išvadą, kad teismui nėra pateiktas tinkamas bausmę vykdančios institucijos teikimas kartu su Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais reikalaujamais dokumentais.

Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog bausmę vykdanti institucija būtų kreipusis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija.

Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad bausmę vykdanti institucija, neįsitikinusi, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti minėtą nuosprendį, neturėtų teismui teikti prašymo dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei, nes, nagrinėjamu atveju, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos sutikimas yra būtinas pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pateiktus teismui duomenis sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko J. A. prašymas teismui dėl D. S. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Jungtinei Karalystei yra paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatytų reikalavimų, todėl prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Pažymėtina, kad bausmę vykdanti institucija, pašalinusi nutartyje nurodytus trūkumus, įstatymo nustatyta tvarka gali tuo pačiu klausimu pakartotinai kreiptis į teismą, pateikdama teikimą su Įstatymo reikalaujama medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko J. A. prašymo dalyje dėl Europos arešto orderio išdavimo D. S. atžvilgiu netenkinti; prašymą dėl Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 18 straipsnio taikymo ir nuosprendžio vykdymo perdavimo Jungtinei Karalystei palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius