- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- I-1515-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu (T 1, b. l. 107-133), kurį patikslino (T 1, b. l. 3-28), prašė panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. liepos 4 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-62 dalį dėl mokesčių, priskaičiuotų kreditui, kurį pareiškėja gavo jos studijų apmokėjimui, ir dalį dėl mokesčių, priskaičiuotų išlaidoms iš kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. sąskaitos-kortelės; 2) Inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-219 dėl patikrinimo akto tvirtinimo; 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 68-286; 4) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. S-66 (7-10/2009).
Pareiškėja paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini dėl šių motyvų:
1) mokesčių administratorius neteisėtai priskiria prie pareiškėjos pajamų dalį kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. (toliau - ir Kompanija) išlaidų, kadangi: a) šios išlaidos yra Kompanijos išlaidos ir padarytos jos verslo interesais, pervedimai (išlaidos) atlikti ne į pareiškėjos sąskaitą, o į įvairių kitų kompanijų ir organizacijų, niekaip nesusijusių su ja, sąskaitas, išlaidos padarytos ne pareiškėjos interesais ir ne jos naudai, pareiškėja negavo jokių materialių pajamų iš šios Kompanijos. Mokesčių administratoriaus pozicija grindžiama vien tik spėliojimais ir prieštarauja faktams, juridinę galią turintiems dokumentams ir verslo praktikai. Mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad išlaidos, kurias įformino pareiškėja iš Kompanijos kortelės, yra nedeklaruotos apmokestinamos pareiškėjos pajamos. Pareiškėja pateikė fakto, kad piniginių lėšų suma, panaudota Kompanijos naudai, išleista būtent ir tik tai šios Kompanijos naudai, paaiškinimus ir įrodymus, o pagal visuotinę praktiką išlaidos yra neapmokestinamos; b) pareiškėja patvirtina, kad būtent ji atsiskaitinėjo Kompanijos kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ši kortelė jai buvo išduota ir ji įformindavo išlaidas iš šios kortelės, tačiau ši kortelė yra Kompanijos nuosavybė ir nėra pareiškėjos nuosavybė arba asmeninė kortelė, kiekvienas apmokėjimas buvo daromas tik pagal Kompanijos nurodymą ir tik jos interesais, ką patvirtina faktai, juridinės galios dokumentai, Kompanijos kortelė ir lėšų šioje kortelėje savininkas; c) juridinę galią turinčiuose išlaidų patvirtinimuose ir 2008-08-01 rašte Kompanija nurodė, kad visos iš jos kortelės apmokėtos sumos išleistos kompanijos reikmėms ir nėra pareiškėjos pajamos, be to, išlaidų patvirtinimai buvo pasirašyti gerokai prieš pareiškėjos mokestinį patikrinimą; d) mokesčių administratorius neteisingai traktuoja 2008-07-31 pažymą Nr. 78V/761, nes šioje pažymoje UAB „Energetikos tiekimo bazė“ konstatuoja, jog susitikimus Kompanijos vardu organizavo tame tarpe ir J. R., kuri buvo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ darbuotoja, t. y. pabrėžė, kad ji buvo organizatoriumi iš Kompanijos pusės. Aplinkybė, kad pareiškėja kasmet teikia savo pajamų ir turto deklaracijas, nors pagal įstatymą teikti turto deklaracijų neprivalo, patvirtina, jog ji neturi paslėptų pajamų ir nesiekia nieko nuslėpti; e) pareiškėja pastabose dėl patikrinimo akto, skunde dėl sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo, skunde dėl VMI sprendimo pateikė ne tik savo paaiškinimus, bet ir daug juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių jos pozicijos teisingumą ir pateiktų įrodymų pakanka faktui, kad ji 2002-2005 metais negavo jokių papildomų pajamų iš užsienio valstybės įmonės, pagrįsti. Nors pareiškėja ne vieną kartą klausė mokesčių administratoriaus, kokius dar dokumentus reikia jai pateikti, tačiau jai nebuvo atsakyta. Be to, pareiškėja pateikia teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius jos pozicijos teisingumą, t. y. laiškus iš daugelio kitų kompanijų, kuriuose jos patvirtina, kad iš tikrųjų vykdė dalykinius susitikimus su Kompanijos atstovais, jog gaudavo paslaugas ir suvenyrus iš šios kompanijos, kad pareiškėja organizuodavo dalykinius susitikimus ir kt.;
2) mokesčių administratorius neteisėtai priskyrė kreditą, gautą pareiškėjos iš kompanijos Olgser Incorporated studijoms finansuoti, prie jos pajamų, kadangi: a) pareiškėja neneigia kompanijos Olgser Incorporated apmokėjimo už jos studijas pagal 2000-03-21 studijų finansavimo sutartį fakto, šios sutarties pagrindu kompanija Olgser Incorporated įsipareigojo iš dalies finansuoti pareiškėjos studijas, o ji savo ruožtu įsipareigojo po studijų pabaigos atidirbti dvejus metus kompanijoje Olgser Incorporated arba kompensuoti kompanijai pareiškėjos studijoms patirtas išlaidas. Pagal LR įstatymus gyventojo studijų finansavimas (kreditas) nėra pajamų mokesčio objektas. Be to, šiuo metu finansavimo suma pagal sutarties sąlygas yra grąžinta kompanijai Olgser Incorporated, nes ji atsisakė atidirbti sutartimi numatytą laiką, todėl studijų finansavimą galima nagrinėti kaip kreditą, kuris grąžintas pilna apimtimi ir neapmokestinamas pajamų mokesčiu; b) pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnį įmonės apmokėjimas už gyventojo studijas nėra laikomas gyventojo pajamomis ir nėra apmokestinimo pajamų mokesčiu objektas, o šio įstatymo 9 straipsnio 9 punkto komentare nurodoma, kad gyventojo gautas (ne kaip atlygis už darbą, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip investuotą turtą, lėšas), nenurodytas šio komentaro 3.1-3.5 ir 5.1-5.4 punktuose, turtas, paslaugos arba nauda nepripažįstama gyventojo pajamomis natūra ir nėra pajamų mokesčio objektas, bei pateikiamas atitinkamas pavyzdys. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 8 straipsnis nustato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, taigi, šiuo atveju studijų finansavimo sutarties ir piniginių lėšų grąžinimo akto pakanka piniginių lėšų pervedimų už pareiškėją pagrįstumui ir faktui, kad tai yra ne pareiškėjos pajamos, įrodyti. Todėl pareiškėja, negavusi jokių papildomų pajamų, neprivalo mokėti ir mokesčių nuo šios sumos. Be aplinkybės, kad pareiškėja iš minėtos kompanijos negavo jokių papildomų pajamų, šiuo atveju pagal ATPK 8 straipsnį taip pat taikytinos ir GPMĮ 17 straipsnio nuostatos, numatančios, kad sumos, sumokėtos už fizinio asmens studijas, nėra pajamų mokesčio objektas; c) ginčo su VMI laikotarpiu pareiškėja baigė studijas universitete ir vedė derybas su kompanija Olgser Incorporated dėl jos darbo sąlygų, šios derybos nebuvo baigtos skundo į VMI pateikimo metu. Šalims nesusitarus, pareiškėja pagal 2008-11-12 studijų finansavimo sutarties sąlygas gražino sumą, kurią išleido kompanija Olgser Incorporated jos studijų finansavimui, minėtai kompanijai, ir tai patvirtina 2008-11-12 aktas. Skundą į VMI pareiškėja išsiuntė 2008-09-29, o aktas dėl finansavimo sumos grąžinimo buvo pasirašytas 2008-11-12 ir pateiktas prie 2008-12-31 skundo Mokestinių ginčų komisijai; d) nors pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus pozicija, tačiau siekdama bendradarbiauti, siūlė mokesčių administratoriui pasirašyti su ja kompromisinį susitarimą dėl mokesčių dydžio, tačiau toks jos pasiūlymas buvo atmestas, o tokia mokesčių administratoriaus pozicija parodo, kad jis šiame ginče yra nekonstruktyvus ir nelankstus.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (T 4, b. l. 128-132) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad fizinių asmenų 2002-2005 metais gautų pajamų apmokestinimą Lietuvos Respublikoje reglamentavo 1990-10-05 Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-641 ir 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (įsigaliojo 2003-01-01) nuostatos, pagal kurias, vertinant apmokestinimo fizinių asmenų pajamų ir gyventojų pajamų mokesčiais pagrįstumą, mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatyta pareiškėjos iš užsienio kompanijos sąskaitos panaudota pinigų suma gali būti neapmokestinama pajamų mokesčiu, tik jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos panaudotos lėšos nėra fizinio asmens pajamos. Dėl pareiškėjos pajamų iš užsienio kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. paaiškino, kad pareiškėja neginčija 121 255,71 JAV dol. (348 158,20 Lt) sumos panaudojimo fakto, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus įvertinimu, kad visos jos padarytos išlaidos priskirtinos jos 2002-2005 m. apmokestinamosioms pajamoms ir teigia, jog minėtos išlaidos yra Kompanijos verslo išlaidos, kurios nėra pareiškėjos pajamos. Tačiau iš mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų matyti, kad Kompanijos pateikti minėti išlaidų patvirtinimai nepaneigia fakto, jog pareiškėja pinigus iš kompanijos sąskaitos panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne kompanijos reikmėms ir kad minėta pinigų suma yra pareiškėjos apmokestinamosios pajamos. Įvertinus pareiškėjos pateiktą UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2008-07-31 pažymą Nr. 78V/761, kurioje nurodyta, kad „UAB „Energetikos tiekimo bazė“ pelną gavo dėl bendradarbiavimo su jos partneriais ir dalį šio bendradarbiavimo organizavo Kompanija, dalyvaujant „UAB „Energetikos tiekimo bazė“ darbuotojai J. R., kuri organizavo susitikimus su partneriais, taip pat bendrovės 2008-07-31 pažymą Nr. 27 K/1069, kad bendrovė nuo 2002 m. iki 2008 m. uždirbo 151 278 271 Lt pajamų, taip pat nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja Kompanijos sąskaitų išrašuose nurodytas įvairiose parduotuvėse, restoranuose ir kitose paslaugų teikimo įmonėse išleistas pinigų sumas panaudojo šios kompanijos reikmėms, nes UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2008-07-31 pažymoje Nr. 78V/761 nurodyta, kad susitikimus pareiškėja organizavo kaip UAB „Energetikos tiekimo bazė“ darbuotoja, ir už šį darbą ji iš UAB „Energetikos tiekimo bazė“ gavo atlyginimą, kurį deklaravo savo metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2003-2005 metus. Kitų dokumentų apie pareiškėjos vykdytą veiklą įsigyjant prekes, kurios neva buvo panaudotos Kompanijos reprezentacijai, bei dokumentų, kurie pagrįstų, jog pareiškėja iš šios Kompanijos sąskaitos išleistas pinigų sumas panaudojo būtent jos poreikiams, nepateikta, taigi, byloje esanti medžiaga nepatvirtina 121 255,71 JAV dol. sumos panaudojimo fakto Kompanijos reikmėms. Be to, pareiškėja nepateikė jokių konkrečių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kada ir kaip ji bendravo su kompanijos atstovais (kaip ir kada gaudavo nurodymus (kokia forma) dėl susitikimų su konkrečiais verslo partneriais), kaip sprendė dovanų, suvenyrų, kitų paslaugų suteikimo kompanijos verslo partneriams klausimus (kokio pobūdžio ir kur dovanas ar suvenyrus pirkti, kokias ir kada paslaugas jiems suteikti, už kokią kainą ir pan.), kaip konkrečiai pareiškėja atsiskaitydavo Kompanijos atstovams už padarytas konkrečias išlaidas. Be to, Kompanijos 2008-08-01 rašte sumų pagal konkrečias išlaidas iš viso nenurodyta, o pateiktuose išlaidų patvirtinimuose nurodytos kitos, nei nustatė mokesčių administratorius pagal banko išrašus, išlaidų sumos. Tad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad ji iš šios Kompanijos sąskaitos panaudodama pinigus, tokia išraiška gavo 348 158,20 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių turi būti sumokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis (toliau – ir FAPM) ir gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), šių mokesčių delspinigiai ir paskirtos baudos. Dėl pareiškėjos pajamų iš užsienio kompanijos Olgser Incorporated paaiškino, kad laikotarpiu, kai kompanija Olgser Incorporated apmokėjo už pareiškėjos studijas, t. y. 2001-2002 metais, galiojo 1990-10-05 Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas Nr. I-641, kurio 2 ir 7 straipsniai (1999-07-07 įstatymo Nr. VIII-1303 redakcija) nustatė, kokios fizinių asmenų gaunamos pajamos nėra apmokestinamos ir nenumatė jokių išimčių dėl už fizinio asmens studijas užsienio valstybės įmonės sumokėtų lėšų neapmokestinimo. Priešingai, šio įstatymo 1 straipsnio (2000-07-11 įstatymo Nr. VIII-1813 redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostatos numatė fizinių asmenų gautų su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš užsienio valstybių įmonių apmokestinimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnį, sprendžiant pareiškėjos 2001-2002 metų laikotarpiu gautų pajamų apmokestinimo klausimą, negali būti taikomos 2003-01-01 įsigaliojusio 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatos. Taigi mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja iš kompanijos Olgser Incorporated gavo kitų, įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, o piniginių lėšų sumokėjimo už pareiškėją faktas sąlygojo mokestinės prievolės atsiradimą pareiškėjai. Be to, prievolės sumokėti FAPM už 2001-2002 metus nešalina ir ta aplinkybė, kad, kaip teigia pareiškėja, ji pažeidė 2000-03-21 studijų finansavimo sutartį ir 2008-11-12 grąžino kompanijai Olgser Incorporated už jos studijas sumokėtus pinigus, nes pareiškėja 2001-2002 metais gavo apmokestinamųjų pajamų ir nuo jų turėjo apskaičiuoti ir sumokėti FAPM. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad pagal pareiškėjos pateiktą 2008-11-12 aktą Nr. 1 jos kompanijai Olgser Incorporated grąžinta 32 790, 02 svarų sterlingų suma yra būtent ta pinigų suma, kurią pagal minėtus banko pavedimus Roedeno mokyklai (21 638,91 svarų sterlingų) ir pagal banko pavedimus už paslaugas pareiškėjai (765 eurai) pervedė kompanija Olgser Incorporated, nes 2000-03-21 studijų finansavimo sutarties 1 punkte nustatyta, kad kompanija įsipareigoja finansuoti pareiškėjos mokslus mokykloje, koledže ar universitete ir gyvenimo vietos studijų metu nuomą, o 2 punkte nustatyta, kad finansavimo suma neturi viršyti 50 000 svarų sterlingų ir šiuos pinigus kompanija perveda pareiškėjos nurodytais rekvizitais tiesiai paslaugų tiekėjui iš karto visus ar dalimis. Be šios, faktiškai tik kompanijos Olgser Incorporated įsipareigojimų sumokėti už pareiškėjos mokslus sutarties, pareiškėja daugiau jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip buvo vykdoma ši sutartis, pagal kokius dokumentus (nurodymus) buvo vykdomi konkretūs mokėjimai, nepateikė. Dėl pareiškėjos naujai pateiktų įrodymų paaiškino, kad pareiškėja tiek VMI pateiktame 2008-09-29 skunde, tiek Mokestinių ginčų komisijai pateiktame 2008-12-31 skunde nenurodė, jog neturi galimybės minėtų dokumentų pateikti, kaip tai numatyta Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatose. Pareiškėja neturi teisės teikti papildomų įrodymų šiame mokestiniame ginče ir negali minėtais dokumentais grįsti savo skundo argumentų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (T 4, b. l. 126) prašė skundą atmesti, palaikydamas atsakovo VMI prie FM atsiliepime išdėstytus argumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu (T 4, b. l. 191-201) bylą dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2008 m. liepos 4 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-62 dalį dėl mokesčių, priskaičiuotų kreditui, kurį pareiškėja gavo jos studijų apmokėjimui, ir dalį dėl mokesčių, priskaičiuotų išlaidoms iš kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. sąskaitos-kortelės, nutraukė. Teismas Inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-219 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, VMI prie FM 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 68-286, Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. S-66 (7-10/2009) paliko nepakeistus, o skundą atmetė.
Teismas dėl teisės ginčyti patikrinimo aktą, vadovaudamasis MAĮ 128 straipsnio 1, 2 dalimis, 132 straipsnio 1 dalimi (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija), MAĮ IX skyriaus (144, 145, 147, 150, 151 straipsniai) nuostatomis, MAĮ 152 straipsnio 1, 2 dalimis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 86, 101, 102, 140, 141 punktais, konstatavo, kad skundu pareikštas reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2008 m. liepos 4 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-62 dalį dėl mokesčių, priskaičiuotų kreditui, kurį pareiškėja gavo jos studijų apmokėjimui, ir dalį dėl mokesčių, priskaičiuotų išlaidoms iš kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. sąskaitos-kortelės, yra perteklinis ir negalėjo būti priimtas, todėl bylą šioje dalyje nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1p.).
Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjos iš užsienio kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos pareiškėjai, panaudotą 121 255,71 JAV dol. sumą ir kompanijos Olgser Incorporated už pareiškėją pervestą 125 631,87 Lt sumą pripažino pareiškėjos 2002-2005 metų apmokestinamosioms pajamoms ir atitinkamai apmokestino FAPM ir GPM. Fizinių asmenų 2001-2005 metais gautų pajamų apmokestinimą Lietuvos Respublikoje reglamentavo 1990-10-05 Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-641 (toliau – ir FAPMLĮ) ir 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (įsigaliojo nuo 2003-01-01) nuostatos. Teismas, vadovaudamasis FAPMLĮ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1998-09-29 įstatymo Nr. VIII-865 redakcija), 81 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalimi (2001-12-21 įstatymo Nr. IX-678 redakcija), konstatavo, kad pagal šį įstatymą nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui yra nustatyta pareiga mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį jei yra gaunamos su darbo santykiais nesusijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ar organizacijų. Teismas taip pat vadovavosi GPMĮ 3 straipsniu (įstatymo redakcija, aktuali iki 2008-12-29), 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 3 dalimi (įstatymo redakcija, aktuali iki 2006 m. liepos 1 d.), 27 straipsniu, 36 straipsnio 2 dalimi. Dėl pareiškėjos iš užsienio kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. gautų pajamų teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, iš Kompanijos gautų pajamų išlaidavimo pobūdį (išlaidų geografiją, prekių ir paslaugų pobūdį (daugumos jų negalima laikyti verslo dovanomis ar su verslu susijusiomis paslaugomis), faktą, kad pareiškėja nepagrindė įrodymais, jog išlaidos buvo daromos būtent Kompanijos naudai, jos verslo tikslais, padarė išvadą, kad šį mokestinį ginčą sprendusios institucijos pagrįstai pareiškėjos iš užsienio kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. gautas pajamas laikė jos pajamomis ir teisėtai jas apmokestino. Dėl pareiškėjos iš užsienio kompanijos Olgser Incorporated gautų pajamų teismas pažymėjo, kad nors šiuo metu pagal GPMĮ 17 straipsnį įmonės apmokėjimas už gyventojo studijas nėra laikomas gyventojo pajamomis ir nėra apmokestinimo pajamų mokesčiu objektas, tačiau 2001-2002 metų laikotarpiu, kai kompanija Olgser Incorporated apmokėjo už pareiškėjos studijas, galiojo 1990-10-05 FAPMLĮ Nr. I-641 2 ir 7 straipsniai (1999-07-07 įstatymo Nr. VIII-1303 redakcija), nustatantys, kokios fizinių asmenų gaunamos pajamos nėra apmokestinamos, nenumatė jokių išimčių dėl už fizinio asmens studijas užsienio valstybės įmonės sumokėtų lėšų neapmokestinimo, o šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas (1998-09-29 įstatymo Nr. VIII-865, 2000-07-11 įstatymo Nr. VIII-1813 redakcija) numatė fizinių asmenų gautų su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš užsienio valstybių įmonių apmokestinimą. Sprendžiant pareiškėjos 2001-2002 metų laikotarpiu gautų pajamų apmokestinimo klausimą negali būti taikomos 2003-01-01 įsigaliojusio 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatos (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 str.). Dėl skundo argumento, kad šiuo atveju taikytinas ATPK 8 straipsnis, teismas pasisakė, kad šioje byloje nagrinėjamo teisinio santykio ATPK nereglamentuoja, todėl ATPK 8 straipsniu remtis nėra jokio pagrindo. Dėl pareiškėjos naujai pateiktų įrodymų vertinimo teismas, vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, 153 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-1108/2006, LVAT 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-573/2007, padarė išvadą, kad remtis pareiškėjos naujai pateiktais rašytiniais įrodymais negali.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ginčijami mokesčio administratoriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl jų naikinti teisinio pagrindo nėra.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 5, b. l. 1-37) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėja neginčija išdėstytų FAPMLĮ ir GPMĮ nuostatų ir šių įstatymų nuostatų taikymo taisyklių apskaičiuojant mokesčius. Pareiškėja ginčija šių įstatymų taikymą jos atžvilgiu. Pareiškėja negavo jokių kitų pajamų iš užsienio kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. ir užsienio kompanijos Olgser Incorporated.
2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus įrodymus ir paaiškinimus priimant sprendimą.
Atsiliepimas
3. Pareiškėja 2009-06-11 atsakyme Nr. 36C/2211 į VMI atsiliepimą paaiškino, kodėl pateikti papildomi įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 5, b. l. 90-94) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pareiškėja LVAT pateikė naujus dokumentus, kurie nebuvo pateikti nei mokesčių administratoriui, nei ikiteismine tvarka mokestinį ginčą nagrinėjusiai Mokestinių ginčų komisijai. Pareiškėja tiek VMI pateiktame 2008-09-29 skunde, tiek Mokestinių ginčų komisijai pateiktame 2008-12-31 skunde nenurodė, jog neturi galimybės minėtų dokumentų pateikti, kaip tai numatyta MAĮ 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatose. Todėl teismas pagrįstai nesirėmė pareiškėjos naujai pateiktais rašytiniais įrodymais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 5, b. l. 88) prašo apeliacinį skundą atmesti, palaikydama atsakovo VMI prie FM atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl J. R. apmokestinimo FAPM ir GPM už 2002-2005 metais gautas pajamas. Apmokestinimas kildinamas iš dviejų epizodų: 1) dėl pareiškėjos iš užsienio kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. gautų pajamų (J. R. yra tvirtinama apie iš užsienio kompanijos gautų pinigų panaudojimą įmonės naudai) ir 2) dėl pareiškėjos iš užsienio kompanijos Olgser Incorporated gautų pajamų (J. R. teigia, kad pinigai buvo skirti studijoms, todėl neturėjo būti apmokestinti).
Pirmasis atvejis neatsiejamas nuo įrodymų instituto taikymo, nes mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pozicijos išsiskyrė. Kiekviena šalis teikė atitinkamus faktinius duomenis, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas ir tuos įrodymus, pripažindamas mokesčių administratoriaus surinktus, patvirtinančiais pastarojo užimtą poziciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, įvertino tinkamai. Byloje esanti medžiaga suponuoja pakankamai vienareikšmišką išvadą, kad J. R. gauti pinigai iš užsienio kompanijos Northern American Industrial Funding Inc. buvo skirti ne kompanijos labui, o asmeniniams pareiškėjos poreikiams. Ir tai įrodo, pavyzdžiui, tokios aplinkybės: užsienio bendrovė Northern American Industrial Funding Inc. su J. R. sudarė sutartį dėl banko kortelės išdavimo tuo metu, kai ji dar buvo nepilnametė, kas neleidžia tikėti apie egzistavusius darbo ar atstovavimo santykius su minima kompanija; pareiškėja, gavusi banko kortelę, nebuvo įpareigota atstovauti šioje nutarties dalyje aptariamą kompaniją, jokių pajamų susijusių su darbo santykiais, atstovavimu, tarpininkavimu nėra deklaravusi – vienintelė jos darbovietė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ (2003 m. - 2005 m.), kur jos darbo užmokestis sudarė nuo 2595 Lt iki 7905 Lt per metus; tokios pat tos pačios kompanijos banko kortelės buvo išduotos ir J. R. tėvui bei motinai; pareiškėja 2007 m. balandžio 16 d. paaiškinime mokesčių administratoriui tvirtino nuo 2001 m. studijuojanti Londone. Studijos užima visą jos laiką, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrai nesiderina su galimybe atstovauti kompaniją Northern American Industrial Funding Inc.; atsiskaitant kortele pirktos prekės, produktai, paslaugos įvairiose šalyse bei įvairiuose miestuose iš parduotuvių Elit Fashion, Prada, Hyper Maxima, Sarma, Vokiečių vaistinėje, atsiskaitinėta Christian Dior LTD Londone, kosmetologijos centre Vilniuje, Kristiana Vilniuje, Medicinos diagnostikos centre Vilniuje, degalinėje Statoil Vilniuje, Čili picerija Vilniuje; užsienio bendrovė Northern American Industrial Funding Inc. susijusi su uždarąja akcine bendrove „Energetikos tiekimo bazė“, užsienio kompanija Olgser Incorporated ir šių bendrovių steigėjais, akcininkais, darbuotojais S. R. ir O. R., kurie yra J. R. tėvai, o tai taip pat byloja ne pareiškėjos naudai.
J. R. tvirtindama priešingai (apie lėšų panaudojimą kompanijos naudai) nepateikė nekeliančių dviprasmybių įrodymų ir kartu paneigiančių mokesčių administratoriaus surinktus. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2008-07-31 pažyma Nr. 78V/761 niekaip neįrodo paslaugų teikimą užsienio bendrovei Northern American Industrial Funding Inc. Šiame dokumente pažymėta, jog J. R. veikė kaip UAB „Energetikos tiekimo bazė“ darbuotoja. Ir būtent kaip pastarosios bendrovės darbuotoja ji už šį darbą iš UAB „Energetikos tiekimo bazė“ gavo atlyginimą, kurį deklaravo savo metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2003-2005 metus. Kitų dokumentų apie pareiškėjos vykdytą veiklą įsigyjant prekes, paslaugas, produktus, kurie galimai buvo panaudoti kompanijos reprezentacijai, bei dokumentų, kurie pagrįstų, jog pareiškėja iš šios kompanijos sąskaitos išleistas pinigų sumas panaudojo būtent kompanijos poreikiams, nėra. Be to, pareiškėja nepateikė jokių konkrečių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kada ir kaip ji bendravo su kompanijos atstovais, kaip sprendė dovanų, suvenyrų, kitų paslaugų suteikimo kompanijos verslo partneriams klausimus, kaip konkrečiai atsiskaitydavo kompanijos atstovams už padarytas konkrečias išlaidas. Kompanijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. rašte sumų pagal konkrečias išlaidas iš viso nenurodyta. Vadinasi, jau vien tik turint omenyje išvardintas aplinkybes, šioje bylos dalyje pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstas išvadas.
Antruoju atveju, dėl kurio pareiškėjai taip pat buvo priskaičiuoti mokesčiai bei su jais susijusios sumos, J. R. pinigus gavo iš kompanijos Olgser Incorporated studijoms apmokėti. Pinigai gauti 2001-2002 metų laikotarpiu. Tuo metu galiojo 1990 m. spalio 5 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas Nr. I-641, kurio 2 ir 7 straipsniai (1999 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. VIII-1303 redakcija) nustatė, kokios fizinių asmenų gaunamos pajamos nėra apmokestinamos ir nenumatė jokių išimčių dėl už fizinio asmens studijas užsienio valstybės įmonės sumokėtų lėšų neapmokestinimo. Šio įstatymo 1 straipsnio (2000 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. VIII-1813 redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostatos numatė fizinių asmenų gautų su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš užsienio valstybių įmonių apmokestinimą. Tai reiškia, jog ir šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja iš kompanijos Olgser Incorporated gavo kitų, įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, o piniginių lėšų sumokėjimo už pareiškėją faktas sąlygojo mokestinės prievolės atsiradimą pareiškėjai. Pateiktas aktas dėl pinigų skirtų studijoms grąžinimo dar neįrodo, nesant kitų įrodymų, kad tai būtent tie patys pinigai, kurie buvo skirti mokslams. Be to, būtina atkreipti dėmesį, jog toks aktas surašytas po 2008 m. liepos 4 d. patikrinimo akto ir Inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, o tai leidžia manyti apie siekį išvengti mokestinės prievolės.
Tie dokumentai, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kartu su skundu, nedaro įtakos pirmiau šiame teismo baigiamajame teisės akte padarytoms išvadoms. Akcentuotina, kad jie datuojami 2009 m. kovo 16 d., 2009 m. kovo 6 d., 2009 m. kovo 30 d., 2009 m. vasario 27 d., t.y. po mokesčių administratoriaus priimtų skundžiamų sprendimų bei nepatenka į mokestinio patikrinimo laikotarpį. Šios aplinkybės tikrai netarnauja pareiškėjos naudai, byloja apie jos pozicijos nenuoseklumą, nepakankamą bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paliko galioti mokesčių administratoriaus sprendimus įpareigojančius pareiškėją sumokėti į biudžetą apskaičiuotas pinigų sumas (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A556 – 1024/2009; procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.1; administracinę bylą Nr. A556-862-2010; procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.1.3.2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.