Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2022-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-14
Bylos Nr.
1-2022-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54227-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
L. A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2022-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54227-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajam M. K.,nukentėjusiajai L. A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a/k (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 21 para arešto. 2014-01-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, panaikinant arešto bausmę ir paskiriant 4 mėn. laisvės apribojimo; išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2014-05-30, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K. 2016-11-19 apie 11.00 val. buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpduryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.04 ‰ girtumo laipsnis ), konflikto metu pastūmė motiną L. A. K. į krūtinės sritį, dėl ko ji nugara atsitrenkė į koridoriaus sieną, pajusdama fizinį skausmą kairėje mentėje, po ko kairiu šonu pargriuvo ant grindų, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai L. A. K. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto kairio šlaunikaulio kaklo lūžio.

Kaltinamasis M. K. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino iš dalies ir parodė, kad po skyrybų 2013 metais dažnokai pavartoja alkoholį, nelaiko savęs girtuokliu, tačiau ambulatoriškai gydytis sutiktų. Įvykio dieną jis miegojo, buvo išgėręs, nes naktį su draugais vartojo alkoholį. Tėvai atvažiavo į jo butą iš ryto jo neperspėję, pradėjo belstis, jis durų neatidarinėjo, po ko atidarė ir laikė jas, mama taip pat laikė, traukė į save, tuomet jis ir stumtelėjo mamą durimis. Motina nukrito koridoriuje. Netyčia tai padarė, vėliau atsiprašė motinos. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka, tačiau nežino, kaip atlygins žalą, nes šiuo metu nedirba, gyvena iš pašalpos. 2013 metais konflikto metu taip pat pastūmė mamą, ji nukrito. Jis buvo nuteistas.

Nukentėjusioji L. A. K. parodė, kad M. K. yra įsūnis. Jos sužalojimo dieną buvo iškviestas meistras iš Kauno, kuris po namo renovacijos turėjo remontuoti šildymo radiatorių M. vieno kambario bute bei pas kaimynus. Todėl paskambino M., tačiau jis neatsiliepė. Su vyru atvyko prie jo buto durų. Ilgai baladojo į duris, mano, kad tai gal suerzino sūnų. Kai M. atidarė duris ir nenorėjo jų įleisti į koridorių, ji bandė praslinkti. Kaip jai atrodo, buvo tik vienas stūmimas ranka, ne durimis, ji atsitrenkė į sieną ir nukrito. Labai skaudėjo, M. nunešė ją ant lovos. Atvažiavo greitoji pagalba su policija. Ji neštuvais iškeliavo į ligoninę. M. turi problemų su alkoholiu, jam reikalinga medikų pagalba. Kai išgeria, jis būna susierzinęs. Ji tikrai atleidžia jam už spontaniškus veiksmus.

Liudytojas K. N. K. parodė, kad po sūnaus M. skyrybų jo žmonai su vaikais atiteko butas (duomenys neskelbtini) gatvėje, o M. jie iš santaupų nupirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis šiuo metu ir gyvena. Kai išgeria, tuomet M. triukšmauja, neduoda ramybės. Po namo renovacijos neveikė radiatorius jo bute, todėl pradėjo rūpintis šiuo klausimu. Turėjo atvykti meistras iš Kauno. Su žmona atvažiavo prie sūnaus buto apie 9-10 val., beldėsi, tačiau jis ilgai neatidarė durų. Paskui atidarė. Buvo nepatenkintas. Jis anksčiau yra gavęs iš M. antausį, todėl ir nebandė patekti į butą, o žmona norėjo prasmukti į koridorių, tuomet jis pastūmė ją ir ji nukrito. Jai buvo didžiuliai skausmai, iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo policija. Žmoną nuvežė į traumatologinį. M. turi problemų su alkoholiu, bet jis pats turi tai pripažinti, pasikeisti.

Liudytojas E. Z., policijos pareigūnas, parodė, kad vyko pagal iškvietimą į įvykio vietą. Atsimena šį įvykį. Kaltinamasis yra pažįstamas, ne kartą viešąją tvarką pažeidinėjo, draugai jo irgi tokie. Įvykio dieną paaiškėjo, kad kaltinamasis pastūmė savo motiną ar įmotę, kuri atėjo pas jį į butą nepranešusi jam, nors butas yra nupirktas jam tėvų. Matomai naktį gėrė, tėvai iš ryto pažadino, ir taip gavosi, kad pastūmė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertas J.M. P., susipažinęs su ligoninės dokumentais apie nukentėjusiosios gydymą, 2017-02-22 pateikė išvadą, kad L.A. K. 2016-11-19 RVL nustatytas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis, kuris padarytas kairės šlaunies - klubo sritį paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šlaunikaulio kaklo lūžio sveikata sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Sužalojimo padarymo galimybė griūvant ir kaire šlaunimi - klubu atsimušant į kietą buką daiktą neatmetama. Kokių nors kitokių kūno sužalojimų nekonstatuota. Taip pat dokumentuose nurodyta, kad 2016-11-19 10.30 val. L.A. K. pastūmė jos girtas įsūnis. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape nurodyta, kad pastarąją pastūmė jos sūnus (b.l. 32, 33).

Alkotesteriu 2016-11-19 11:18 val. M. K. nustatytas 2.04‰ girtumo laipsnis (b.l. 41).

Bendrasis pagalbos centras ikiteisminiam tyrimui pateikė garso įrašą. Nustatyta, kad 2016-11-19 pagalbos telefonu skambino D. M. nurodydama, kad moterį pastūmė savas žmogus iš šeimos, moters vyras sako, kad sūnus pastūmė, ji nukrito, nebegali paeiti, gal lūžo kas. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 10-14).

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė kvietimo kortelę Nr. 1608467617, kurioje nurodyta, kad L.A. K. paaiškino, kad ją pastūmė įsūnis ir ji griuvo, preliminari diagnozė: kairio šlaunikaulio lūžimas, šonkaulių lūžimas (b.l. 17-20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis – nesunkaus sveikatos sutrikdymas padarytas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis M. K. nurodo, kad tyčios padaryti sužalojimus motinai jis neturėjo, tiesiog nenorėjo įleisti jos bei tėvo į butą, kadangi iki jų atvykimo miegojo. Įvyko susistumdymas prie durų, motina paleido durų rankeną ir atsitrenkė į sieną, po ko nukrito.

Tuo tarpu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis pastūmė ją, kaip jai atrodo, stūmimas buvo ranka, bet ne durimis. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra. Jos parodymai yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Jos parodymus patvirtina liudytojo K.N. K. parodymai, kuris nurodė, jog M. pastūmė nukentėjusiąją ir ji nukrito, susižalojo. Tai įvyko konflikto metu. Kaltinamasis nenorėjo jų įleisti į butą, buvo neblaivus. Analogiški liudytojo E. Z. parodymai.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, veikė tyčia, kai ranka pastūmė motiną į krūtinę, nuo ko ji atsitrenkė į sieną, kas sukėlė jai fizinį skausmą, po ko nukrito ir susižalojo. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad jo stumdoma pagyvenusi mama gali pajusti fizinį skausmą, nukristi ir susižaloti. Taigi jis veikė suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas pažymi ir tai, kad 2013 metais jis jau buvo nuteistas už tai, kad stūmė motiną į krūtinę, ji krito ir susižalojo.

Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Kaltinamasis įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Kaltinamasis M. K. už smurtinį nusikaltimą prieš motiną yra teisiamas antrą kartą, teistumas neišnykęs, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, nedideles vagystes (b.l. 71-73), registruotas darbo biržoje.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis neviršija numatyto už įvykdytą veiką šios bausmės rūšies vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, tai, kad kaltinamasis atsiprašė motinos ir ji jam atleidžia, kad jis sutinka ambulatoriškai gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, registruotas darbo biržoje, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 8 punkte, 10 punkte numatytas pareigas bei BK 72(2) straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2563,79 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą įrodytas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-11-19 d. 11:00 val. iki 2016-11-21 d. 10:18 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.)

Remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams.

Įpareigoti nuteistąjį:

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios (visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką);per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholizmo.nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką).

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 72 (2) straipsnio pagrindu įpareigoti nuteistąjį per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2563,79 Eur ieškinį M. K. dėl gydymo išlaidų kompensavimo tenkinti. Priteisti iš nuteistojo M. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2563,79 Eur.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski