Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-20 · Byla Nr. ATP-355-533/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-20
Bylos Nr.
ATP-355-533/2012
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-03459-2011-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-355-533/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-03459-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-09 nutarimo, kuriuo J. K. pagal ATPK 127 str. 3 d. nubaustas 5000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, pagal ATPK 130 str. 1 d. 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 5000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-02-04 d., apie 9.45 val., Sėlių g. 54, Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 9 p., reikalavimus, nes vairavo UAB „T“ (duomenys pakeisti) automobilį Audi A2, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,61 promilių), buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį automobilį VW „Golf“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į automobilį Mazda 3, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadino šiuos du automobilius ir, pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus, iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-09 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pasak apelianto, teismas, nurodydamas jog J. K. parodymai, duoti ikiteisminio administracinės bylos nagrinėjimo metu prieštaringi duotiems teisme, nevertino tos aplinkybės, jog teismo posėdis įvyko praėjus beveik metams po eismo įvykio, todėl konkrečių detalių jis galėjo ir neprisiminti. Teismas turėjo savo iniciatyva aiškintis tokių prieštaravimų priežastis, o ne vienareikšmiškai traktuoti šiuos neatitikimus apelianto nenaudai. Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, jog J. K. tuo metu, kai buvo aptiktas policijos pareigūnų automobilyje, buvo silpnai sąmoningas, be orientacijos, todėl tokioje būsenoje asmuo negali ne tik vertinti savo veiksmų, bet ir atsiminti jų detaliai.

Liudytojo V. F. paaiškinimus teismas nepagrįstai traktavo kaip paneigiančius J. K. paaiškinimus. Priešingai, šis liudytojas patvirtino, jog Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo ne J. K., bet kitas asmuo, vardu A., kuris iš įvykio vietos pasišalino. Tačiau teismas akcentavo ne tai, jog šis liudytojas patvirtino iš dalies apelianto paaiškinimus, jog minėtą automobilį vairavo kitas rusakalbis asmuo, bet į tai, kas įvyko kitą dieną po eismo įvykio. Aplinkybės, susijusios ne su eismo įvykiu, bet asmenų veiksmais po eismo įvykio, nėra teisiškai reikšmingos, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo išvada, jog liudytojas V. F. paneigė J. K. paaiškinimus, kad jis buvo draugų išneštas draugų iš buto ir paguldytas automobilio Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini) galinėje sėdynėje, kadangi jis nurodė, jog „J. išėjo savo kojomis“, yra padaryta įvertinus tik tam tikras šio liudytojo parodymų detales. Minėtas liudytojas tik nurodė faktą, kad apeliantas išėjo iš buto, tačiau jam nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su tolesne įvykių seka, t. y., ar apeliantas įsėdo į minėta automobilį, ar jis buvo pajėgus įsėsti į automobilį ir jį vairuoti, ar jis nebuvo paguldytas į šio automobilio užpakalinę sėdynę. Todėl teismas nepagrįstai teigė, jog liudytojas V. F. paneigė tas aplinkybes, nes žmogus negali paneigti tų aplinkybių, kurios jam asmeniškai nėra žinomos. Teismas nepagrįstai nevertino šio liudytojo parodymų esmės, jog jam yra žinoma, jog minėtą automobilį vairavo ne apeliantas, bet kitas asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Liudytojo V. K. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis serga psichine liga, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, teismas negali vadovautis parodymais, kuriuos davė psichikos ligonis. Liudytojo A. P. parodymai patvirtina, kad automobilį Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus asmuo, kurio judesiai buvo nekoordinuoti. Tačiau šis liudytojas negalėjo atpažinti ir įvardinti, jog šis asmuo buvo būtent J. K.. Neginčytinai nustatyta, jog minėtą automobilį vairavęs asmuo A. buvo neblaivus, ką patvirtina iš dalies ir šio liudytojo parodymai. Todėl teismas nepagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kaip įrodymą, jog būtent J. K. sėdo į automobilį. Tokių aplinkybių liudytojas A. P. nėra nurodęs. Akivaizdu, jog teisme šis liudytojas ir negalėjo atpažinti apelianto, kaip asmens, apie kurį pasakojo savo parodymuose, nes tuo asmeniu nebuvo J. K.. Liudytoja R. K. patvirtino, jog automobilyje buvo vienas vairuotojas, tačiau ji neatpažino, jog tas vairuotojas buvo būtent J. K.. Be to, ji ir objektyviai neturėjo galimybės pastebėti žmogaus, gulinčio ant automobilio užpakalinės sėdynės. Kitiems teismo sprendime nurodytiems liudytojams yra žinomos tik aplinkybės, susijusios su eismo įvykio mechanizmu, dėl kurio byloje nekilo ginčas. Tačiau šie liudytojai nenurodė, jog gali atpažinti J. K. kaip asmenį, eismo įvykio metu vairavusį automobilį.

Teismas nevertino tos aplinkybės, jog A. B. prisipažino, jog sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismo sprendimu patvirtinta, jog asmuo, kuris buvo atvykęs į policiją kartu su apeliantu ir kurį jis nurodė kaip asmenį, sukėlusį minėtą eismo įvykį, nebuvo net apklaustas (liudytojos L. O. parodymai), todėl administracinės bylos tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, neišsamiai, nebuvo tiriamos aplinkybės, galinčios patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą. Teismas nevertino A. B. pareiškimo, kurį jo vardu surašė J. K., kadangi pastarasis nemoka lietuvių kalbos. Tačiau teismas turėjo visas galimybes apklausti šį liudytoją teismo posėdžio metu, dalyvaujant vertėjui. Konstatuotina, kad apeliantui nebuvo suteikta teisė pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumo prezumpciją, kas laikytina esminiu proceso pažeidimu.

Teismas neteisingai kvalifikavo asmens, sukėlusio eismo įvykį veiksmus, kadangi nėra nustatyta subjektyvioji veikos pusė – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti neigiamų teisinių pasekmių. Byloje nustatyta, jog asmuo, sėdęs į automobilį Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini) svirduliavo, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, t. y. toks asmuo negalėjo objektyviai įvertinti situacijos, todėl ši subjektyvioji veikos pusė yra neįrodyta.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad bylą tyrusi policijos tyrėja priėmė nutarimą pratęsti administracinės bylos terminą, atsižvelgdama į tai, jog teismo posėdžio data šioje administracinėje byloje buvo paskirta 2011-08-24. Anot apelianto, šis tyrėjos nutarimas yra nepagrįstas, kadangi teismas, o ne policijos pareigūnas turėjo teisę pratęsti byloje terminą, atsižvelgdamas į aplinkybes, priklausančias tik teismo, o ne policijos prerogatyvai. J. K. administracinės bylos tyrimas policijoje jau buvo baigtas, buvo paskirta šios bylos teisminio nagrinėjimo vieta ir data. Minėta administracinė byla buvo teismo žinioje, todėl teisėjas nutartimi ir turėjo spręsti termino pratęsimo klausimą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. J. K. kaltę įrodo jo paaiškinimas, teismo posėdžių metu duoti proceso dalyvių parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. K. 2011-02-04 d., apie 9.45 val., Sėlių g. 54, Vilniuje, pažeidė KET 14 p., 9 p., reikalavimus, nes vairavo UAB „T“ (duomenys pakeisti) automobilį Audi A2, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,61 promilių), buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį automobilį VW „Golf“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į automobilį Mazda 3, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadino šiuos du automobilius ir, pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus, iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė, taip padarydamas ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad J. K. 2011 m. vasario 4 d., apie 9.40 val. pats įsėdo už automobilio Audi A2 vairo ir jį vairavo, patvirtina byloje apklaustas liudytojas A. P., kuris paaiškino, kad 2011 m. vasario 4 d. apie 9.40 val., jis buvo Vilniaus mieste, prie Rusijos ambasados. Sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje laukdamas kolegos pamatė, kaip iš bendrabučio, esančio prie automobilių stovėjimo aikštelės, išėjo jaunuolis, kuris jo manymu buvo neblaivus, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis šlaistėsi po automobilių aikštelę lyg kažko ieškodamas. Po to jis nuėjo prie automobilio Audi A2, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, ir į jį įsėdęs užvedė. Jis matė, kaip šalia jo automobilio stovėjęs minėtas Audi A2 automobilis išvažiavo iš kiemo. Jis nematė, kad kas nors dar būtų įsėdęs ar būtų atneštas į šio automobilio sėdynę (b. l. 26). Automobilio AUDI A2 sidabrinės spalvos, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltą eismo įvykį patvirtino ir jį mačiusi liudytoja R. K., kuri paaiškino, kad kartu su drauge stovėjo lauke prie kiosko ir pamatė eismo įvykį. Važiavo šviesios spalvos naujesnio modelio Audi markės automobilis. Matė, kaip jis atsitrenkė į stovinčio automobilio VW „Golf“ šoną, į galinį sparną, kuris nuo smūgio galu trenkėsi į šalia stovintį automobilį. Po susidūrimo Audi automobilis trumpai stabtelėjo, pavažiavo atbulas ir išvažiavo. Eismo įvykį stebėjo iš 20 metrų atstumo. Automobilyje buvo vienas vairuotojas. Nematė žmogaus ant galinės Audi sėdynės (b. l. 180). Nukentėjusiosios I. B. ir L. K. patvirtino, kad eismo įvykio metu apgadinti jų automobiliai. Be to, nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad vasario 4 d. apie 9.00 val. nuvažiavo į parduotuvę „Iki“ ir pastatė automobilį prie parduotuvės stovėjimo aikštelėje ir nuėjo apsipirkti. Grįžo po gero pusvalandžio. Jos VW „Golf“ markės automobilis buvo „priklijuotas“ prie kitos mašinos, stovinčios šalia, bamperis susuktas, apgadintas kitas galinis sparnas. Ten stovėjo dvi jaunos moterys ir jaunas vyras. Jie papasakojo viską, kaip buvo. Į jos automobilį įvažiavo Audi markės automobilis. Liudytojai spėjo pastebėti automobilio numerį. Automobilį vairavo jaunas vaikinas, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jiems atrodė, kad automobilio vairuotojas buvo neblaivus arba apsvaigęs (b. l. 175). Duomenimis iš BPC nustatyta, kad automobilis Audi A2, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) netrukus po eismo įvykio, apie 10.28 val., Sėlių g. 29/2, Lokių g., Vilniuje, rastas su užvestu varikliu. Už vairo sėdi sukniubęs vyras (b. l. 41). Policijos pareigūnai R. K. ir E. L. patvirtino, kad 2011 m. vasario 4 d nuvykę į tą vietą rado automobilį, variklis buvo užvestas, durelės uždarytos, vaikinas gulėjo ant vairo ir buvo silpnai sąmoningas. Nustatė, kad už vairo buvo J. K., kuriam buvo nustatytas nesunkus girtumo laipsnis (b. l. 178-179). Jokių duomenų apie A. B., kurį J. K. nurodė kaip asmenį, sukėlusį eismo įvykį ir pasišalinusį iš įvykio vietos, įvykį matę ir po įvykio atvykę liudytojai neužfiksavo. Šio liudytojo buvimo vietos pirmosios instancijos teismui nustatyti nepavyko.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. parodymus matyti, kad jis tiek rašydamas 2011-02-11 paaiškinimą (b. l. 18), tiek apklaustas teisme teigė, kad 2011-02-04 jokio eismo įvykio nesukėlė, automobilio nevairavo. Automobilį vairavo kitas asmuo (b. l. 171-175). Tokia J. K. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Liudytojų V. K. (b. l. 181) ir V. F. (b. l. 184) parodymai vertinami kritiškai, nes jie yra prieštaringi, be to, jie yra J. K. artimieji ir draugai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad bylą tyrusi policijos tyrėja priėmė nutarimą pratęsti administracinės bylos terminą, tačiau šis tyrėjos nutarimas yra nepagrįstas, kadangi teismas, o ne policijos pareigūnas turėjo teisę pratęsti byloje terminą, atsižvelgdamas į aplinkybes, priklausančias tik teismo, o ne policijos prerogatyvai; J. K. administracinės bylos tyrimas policijoje jau buvo baigtas, buvo paskirta šios bylos teisminio nagrinėjimo vieta ir data, minėta administracinė byla buvo teismo žinioje, todėl teisėjas nutartimi ir turėjo spręsti termino pratęsimo klausimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2011-08-01 (b. l. 3), o administracinio teisės pažeidimo byla Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui buvo išsiųsta 2011-08-02 (b. l. 1). Priešingai nei nurodo apeliantas, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas 2011-08-01 (b. l. 51), t. y. nurodytą dieną administracinio teisės pažeidimo byla buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio žinioje, todėl Institucija turėjo teisę spręsti administracinės nuobaudos skyrimo pratęsimo klausimą pagal ATPK 35 str. Dėl to šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. K. pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-09 nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Dovidaitis