Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-239-935/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-04-17
Bylos Nr.: 1A-239-935/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
Nuteistasis: A. Ž., J. L., J. S., R. N.
Advokatai: Aleksandras Vanc

Kategorijos

1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1A-239-935/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43264-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 1.1.6.6; 1.1.8.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei,nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,nuteistajam A. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su disponavimu kanapėmis ir MDMA) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su disponavimu kanapėmis (antžeminėmis dalimis), glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais, jų dalimis ir LSD) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. Ž. paskiras laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams ir nuteistasis buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilankyti baruose, restoranuose ir klubuose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti J. L., J. S., R. N., o A. B., E. L., R. B. bei J. M. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, tačiau paminėti asmenys patys apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Ž. yra nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, paimdamas iš R. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), septynis paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis, ir 2015 m. rugsėjo 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, klube „48 Cechas“, esančiame Švitrigailos g. 33, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vadinamo „D.“ nusipirkdamas už 220 Eur aštuonis paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis bei 40 tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, iš kurių dalį suvartojo, viso neteisėtai bendrai įgijo nemažiau kaip 16,482 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) ir nemažiau kaip 3,82 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias gabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2015 m. rugsėjo 7 d., apie 18.35 val., kratos metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė paminėtas narkotines medžiagas. Tokiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat A. Ž. yra nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, 2015 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už nenustatytą pinigų sumą nupirkdamas neteisėtai įgijo nemažiau kaip 1,108 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), nemažiau kaip 7,704 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių bei nemažiau kaip 0,000144 g psichotropinės medžiagos – LSD, kurias gabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2015 m. rugsėjo 7 d., apie 18.35 val., kratos metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas. Tokiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendį ir atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. Ž. žinion ir atsakomybėn, o nusprendus, kad nuteistajam negali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos, A. Ž. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat panaikinti skundžiamu nuosprendžiu nustatytus draudimus.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas A. Ž. nusikalstamus veiksmus nepagrįstai vertino kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas. Skunde pažymima, jog vienu atveju A. Ž. buvo nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens už nenustatytą pinigų sumą nusipirko narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Vis tik egzistuojantis norminis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog kiekviena iš BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl yra privalu nustatyti kiekvienos iš paminėtoje normoje nurodytų alternatyvių veikų padarymo faktą. Alternatyvios veikos negali būti išvedamos iš kitų BK 259 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Šiuo atveju nebuvo nustatytos narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo bei gabenimo aplinkybės. Kaltinamas dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo yra grindžiamas tik prielaidomis.

5. Advokatas nurodo, jog visas narkotines ir psichotropines medžiagas A. Ž. laikė viename kambaryje, policijos pareigūnai jas rado vienu metu, jos visos buvo įgytos faktiškai tuo pačiu metu. Taigi šios aplinkybės rodo, kad iš tikrųjų A. Ž. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip viena nusikalstama veika.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamasis procesas, kurio metu A. Ž. buvo taikoma ir pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, privertė nuteistąjį pakeisti požiūrį į gyvenimą, užsibrėžtus tikslus, savo gyvenimo būdą. Pažymima, kad A. Ž. anksčiau nėra teistas, jis prisipažino, jog nusikalto, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, savo buvusį elgesį vertina ypatingai neigiamai, daugiau nei trejus metus nebevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepatikėjo A. Ž. paaiškinimais, jog jis nebevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tokią savo poziciją motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis gydėsi priklausomybės ligas. Advokatas teigia, kad poveikį nuteistojo elgesiui po nusikalstamų veiksmų padarymo padarė ne tik baudžiamasis procesas, bet ir jo mamos veiksmai. A. Ž. mama ir brolis daug bendravo su nuteistuoju apie jo nusikalstamus veiksmus, jo gyvenimo būdą ir bendromis pastangomis pasiekė to, kad nuteistasis nebevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ėmė mokytis, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, jeigu A. Ž. vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas, jis nebūtų galėjęs per gan trumpą laiko tarpą įgyti vidurinį išsilavinimą, vėliau įgyti profesiją, tobulinti įgytas žinias bei nuolat dirbti įvairiuose maisto gaminimo įstaigose. Skunde pažymima, jog nuteistasis nuolat dirbo ir šiuo metu dirba, gauna pajamas, kuriomis gali išlaikyti save.

8. Apeliantas aiškina, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad byloje nėra duomenų, jog A. Ž. sutinka gydytis priklausomybės ligas. Toks klausimas baudžiamojo proceso metu paprasčiausiai nebuvo keliamas. Be to, net ir priimant skundžiamą nuosprendį nuteistajam nebuvo paskirtas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas. Advokatas tvirtina, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jas vartoja.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. Ž. nėra tinkamas asmuo būti laiduotoju, kadangi ji nenurodė, kokią teigiamą įtaką gali daryti savo sūnui, neatskleidė savo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas apskritai bylos nagrinėjimo metu nekėlė tokių klausimų. Be to, bylos nagrinėjimo metu prokurorė prašė apklausti asmenis, norinčius tapti laiduotojais, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, jog dėl laiduotojų patikimumo ir taip yra viskas aišku, kadangi jie yra kaltinamųjų artimi giminaičiai.

10. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, L. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kuris gali toliau daryti teigiamą įtaką A. Ž.. L. Ž. dėjo daug pastangų, kad pasikeistų jos sūnaus elgesys, nuolatos su juo bendravo apie jo nusikalstamus veiksmus. Ji paveikė sūnaus elgesį taip, kad šis nustojo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę ir savo įgūdžius nuolat tobulina dirbdamas. Pati L. Ž. yra charakterizuojama tik teigiamai. Ji nuo 1991 metų dirba V.T.M. pareigūne, kur nuolat už gerus darbo rezultatus yra skatinama, niekada neturėjo tarnybinių nuobaudų, ji nebuvo teista, nėra bausta administracine tvarka.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra visos sąlygos taikyti A. Ž. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu būdu jaunam asmeniui būtų sudarytos galimybės neprarasti jau sukurtų socialinių ryšių, įsitvirtinti visuomenėje, dirbti, būti doru ir pareigingu visuomenės nariu.

12. Nuteistojo gynėjas aiškina, jog pirmosios instancijos teismas A. Ž. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nurodo, kad asmeniui pirmą kartą teistam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tokiam asmeniui skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas savo sprendimą privalo motyvuoti aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be jokių aiškių motyvų A. Ž. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nors BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos ir alternatyvios bausmės. Skiriant bausmes nuteistajam, nebuvo pasisakyta, kuo jo nusikalstamas elgesys pagal savo pobūdį ir kitas aplinkybes yra kitoks nei įprastas, kuo nuteistojo asmenybė yra išskirtinė, kad bausmės tikslų galima pasiekti tik laisvės atėmimo bausmėmis.

13. Advokatas mano, kad įvertinus tai, jog A. Ž. anksčiau nėra teistas, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo nusikalstamas elgesys nesukėlė žalos, nuteistasis pakeitė savo gyvenimo būdą, nebevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jis po to, kai buvo paleistas iš suėmimo, mokėsi, šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nuteistojo gynėjas pažymi, jog, vertinant A. Ž. ir kitiems nuteistiesiems paskirtas bausmes, galima teigti, kad A. Ž. yra nubaustas taip, kaip ir kiti asmenys, kurie buvo nubausti už sunkių nusikaltimų padarymą. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje užtruko nepagrįstai ilgai, nors visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, buvo nustatytos jau 2016 metais, be to, nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Ž. nustatė dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei parinko netinkamus įpareigojimus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įpareigojimas nesilankyti baruose, restoranuose ir klubuose ribos nuteistojo galimybes dirbti pagal turimą profesiją bei gauti pajamų, kadangi A. Ž. darbinė veikla yra susijusi su buvimu kavinėse bei baruose, jis yra virtuvės šefas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai uždraudė A. Ž. išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms. Tokio draudimo taikymas yra visiškai nepateisinamas.

15. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl A. Ž. nusikalstamų veiksmų, kurių padarymo faktas apeliaciniame skunde nėra ginčijamas, kvalifikavimo ir kitų nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

17. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šią normą. Taigi apeliaciniame skunde yra visiškai teisingai nurodoma, kad kiekviena iš aptariamoje normoje numatytų alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Be jokios abejonės, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie patys reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies taip pat ir pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

19. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Ž. kaltu dėl dalies narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo ir šių medžiagų gabenimo, nesilaikė anksčiau aptartų įstatymo reikalavimų.

20. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, o gabenimas yra tokių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu paprastai nelaikomas tokių medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ir pan. Skundžiamame nuosprendyje yra nurodoma, kad A. Ž. skirtingais būdais iš skirtingų subjektų įgijęs septynis ir aštuonis paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis bei keturiasdešimt tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, kurių dalį suvartojo, minėtas medžiagas gabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat jis nenustatytomis aplinkybėmis įgijo (nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens už nenustatytą pinigų sumą nusipirko) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių bei psichotropinės medžiagos – LSD, kurias gabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vis tik skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra jokio narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių bei psichotropinės medžiagos – LSD įgijimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Tas pats pasakytina ir apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimą. Pastebėtina, jog dalis narkotinių medžiagų buvo rasta tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jos, paimant iš R. N., ir buvo įgytos. Tiek kaltinime, tiek skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad A. Ž. septynis paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis įgijo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė taisytina, nurodant jog šios medžiagos buvo įgytos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dalies narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo bei tokių medžiagų gabenimo faktus pirmosios instancijos teismas iš esmės preziumavo, remdamasis šių medžiagų laikymo (ši aplinkybė yra įrodyta ir dėl jos jokių ginčų byloje nekyla) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktu. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kur ir kaip A. Ž. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) bei psichotropines medžiagas – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis bei LSD, iš kur, kada ir kas gabeno pas nuteistąjį rastas medžiagas. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių bei LSD įgijimas, pas nuteistąjį rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimas nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Taigi šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neįrodžius dalies narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo fakto, narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimo fakto, nepagrįsta tampa pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Ž. nusikalstami veiksmai yra vertintini kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, kurios turi būti kvalifikuojamos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes kiekvienu atveju jam neva iš naujo susiformuodavo savarankiška tyčia, jis skirtingu metu, iš skirtingų asmenų, neteisėtai įgijo narkotines bei psichotropines medžiagas. Nenustačius dalies narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių nėra galimybės spręsti ir apie nuteistojo tyčią. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. Ž. nusikalstami veiksmai pagal nustatytas aplinkybes turi būti kvalifikuoti kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimdamas iš R. N. septynis paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis ir 2015 m. rugsėjo 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, klube „48 Cechas“, esančiame Švitrigailos g. 33, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vadinamo „D.“ nusipirkdamas už 220 Eur aštuonis paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis bei 40 tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, iš kurių dalį suvartojo, viso neteisėtai bendrai įgijo nemažiau kaip 16,482 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) ir nemažiau kaip 3,82 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat tame pačiame bute laikė nemažiau kaip 1,108 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), nemažiau kaip 7,704 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių bei nemažiau kaip 0,000144 g psichotropinės medžiagos – LSD, kol 2015 m. rugsėjo 7 d., apie 18.35 val., kratos metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas.

22. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šios normos nuostatų taikymo svarstymas. Tuo pačiu pabrėžtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse nurodytas sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018 ir kt.).

23. Byloje yra nustatyta, kad A. Ž. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertinus nuteistojo elgesio pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo (jis įgijo vidurinį bei profesinį išsilavinimą, dirba), yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat byloje yra prašymas perduoti A. Ž. jo motinai, kurią neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, o yra vien tik teigiamai ją apibūdinantys duomenys, pagal laidavimą. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurios sudaro galimybę svarstyti A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Vis tik kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, t. y., ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar konkretus asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina atsižvelgti į tai, ar nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio ar jie yra nulemti netinkamo požiūrio į visuomenėje nusistovėjusią tvarką, į aplinkybes apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos bei pan. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, nėra pakankamo pagrindo A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

24. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. Ž. disponavo kelių rūšių psichiką veikiančiomis (narkotinėmis bei psichotropinėmis) medžiagomis, didžiosios dalies laikytų medžiagų kiekiai ženkliai viršijo jų nedidelio kiekio ribas. Nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai. Taip pat byloje užfiksuoti duomenys rodo, jog A. Ž. narkotines medžiagas vartojo nuo 14 metų, t. y. dar gyvendamas su savo motina, kuri apie sūnaus problemas ilgą laiką nieko neįtarė, jis šias medžiagas vartojo pakankamai intensyviai bei sistemingai. Taigi nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, jog A. Ž. yra baustas administracine tvarka, teisės pažeidimus padarė po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi šių aplinkybių visuma net ir įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis bei tai, kad jo motina, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir yra pateikusi prašymą perduoti A. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, kad A. Ž. yra tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis.

25. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog nuteistajam už jo padarytus nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Asmeniui, kuris padaro BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš šioje normoje numatytų bausmių, t. y. bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiui nuteistajam buvo paskirta pati griežčiausia BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. terminuotas laisvės atėmimas. BK 55 straipsnyje yra nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog A. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai, jis anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, kol vyko baudžiamasis procesas įgijo vidurinį bei profesinį išsilavinimą, šiuo metu dirba. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog A. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką tikslingiausiai yra skirti pačią švelniausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. baudą. Baudos dydis, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes bei laiko tarpą praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, A. Ž. nustatytinas artimesnis minimaliam šios bausmės dydžiui, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. A. Ž. skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

26. Konstatavus tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Ž. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ir tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam parinktos bausmės pakeitimo, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, tampa nebeaktualūs. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino bei pareigų, kurios buvo paskirtos pirmosios instancijos teismo.

27. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendis yra keistinas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai A. Ž. paskyrė bausmę, be to, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, LSD įgijimo bei gabenimo, taip pat nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinės medžiagos – kanapių bei psichotropinės medžiagos – MDMA gabenimą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, buvo subendrintos, bei nuosprendžio dalį, kuria A. Ž., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas,

Nuteistojo A. Ž. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su disponavimu kanapėmis ir MDMA) ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su disponavimu kanapėmis (antžeminėmis dalimis), glotnagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais, jų dalimis ir LSD), kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir A. Ž. paskirti 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. spalio 6 d. vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai bei laikyti, jog A. Ž. bausmę yra atlikęs.

Nustatyti, jog A. Ž. septynis paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis įgijo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva KazlauskienėStasys LemežisUgnius Trumpulis