- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- II-18-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00023-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovei Jurgitai Daukintaitei-Sluckuvienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo M. S. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Mantas Norkus administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad M. S. 2019 m. gruodžio 27 d. 14.18 val. Mažeikiuose, Viekšnių gatvėje, ties pastatu Nr. 49, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės stipriai didino transporto priemonės važiavimo greitį, prasukdamas automobilio ratus, išvažiavo ant asfaltuotos kelio dalies, kur nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo sklypą juosiančią tvorą. Tokiais savo veiksmais M. S. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų savo bei kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę to nepadarė, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus bei padarė veiką, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Institucijoje byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, skundžiamu nutarimu M. S. paskirta 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, veikoje nesant šio administracinio nusižengimo požymių, ir priimti naują nutarimą – perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose arba, jei administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nebūtų nutraukta, pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti teisės vairuoti arba atimti trumpesniam terminui, nei atimta skundžiamu nutarimu, bei sumažinti institucijos paskirtą baudą. Skunde nurodo, jog sutinka su faktine aplinkybe, kad apgadino svetimą turtą – tvorą, tačiau nesutinka, kad taip atsitiko dėl chuliganiškų paskatų, nes tokių paskatų neturėjo. Įvykus eismo įvykiui, M. S. pats išsikvietė pareigūnus, kad įformintų eismo įvykį. Eismo įvykio liudininkų nebuvo. Nesutiko su pareigūnų kaltinimais dėl chuliganiško vairavimo, dėl to nepasirašė nei administracinio nusižengimo protokolo, nei eismo įvykio schemoje. Paaiškino, kad automobilių aikštelėje sustojo, norėdamas paskambinti draugui. Pakalbėjęs telefonu, pradėjo važiuoti. Aikštelės danga yra minkšta – juodžemis ar žvyras. Pajudėdamas ir išvažiuodamas iš aikštelės paspaudė akceleratoriaus pedalą, iš aikštelės pasuko į kairę. Ne tik dėl tokios dangos, bet ir tuo metu buvusių oro sąlygų (aikštelė prie miško, drėgna), pajudėjus ir pavažiavus atsirado ratų pėdsakai. Tik įvažiavus į kelią, į važiuojamąją dalį netikėtai išbėgo katinas. Išgąsdintas netikėtai atsiradusios kliūties ir nenorėdamas kliudyti katino, staigiai suko vairą į kairę, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tada greitai suko vairą į dešinę, kad grįžtų į savo važiuojamąją kelio dalį ir, nesuvaldęs automobilio, įvažiavo į gyvenamojo namo tvorą.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas pagristas ir teisėtas, kadangi teisingai buvo pritaikytos ANK nuostatos, išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybes, pareigūnai surinko įrodymus ir juos įvertino laikydamiesi proceso įstatymų reikalavimų. Byloje surinkta įrodymų, kurie patvirtina, kad M. S. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Šiais veiksmais jis kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei bei saugumui. Skunde pažeidėjo nurodytos aplinkybės bei išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai, kaip siekiamybė išvengti administracinės atsakomybes. Pažeidimo esmė – pavojingas ir chuliganiškas vairavimas – įrodyta pareigūno tarnybiniu pranešimu, bei filmuotu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti ant kelio palikti ratų slydimo pėdsakai, kurie vedė iš automobilių stovėjimo aikštelės. M. S. pripažino, kad ant kelio dangos esančios slydimo žymės yra jo automobilio ir išvažinėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat yra jo automobilio pėdsakai. Automobilio vairuotojas neneigė, kad išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aiktelės spaudė akceleratoriaus pedalą didindamas greitį, išvažiavo ant asfaltuotos kelio dalies, kur nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į tvorą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą, kuriame numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Atsiliepime pabrėžiama, kad vairuotojas, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo ir vairavimo patirties, turėjo labiau atsižvelgti į leistino greičio pasirinkimą ir imtis visų atsargumo priemonių, jeigu atsirado kliūtis, kuri šiuo atveju buvo išbėgęs katinas. Vairuotojas, jeigu jis gali pastebėti kliūtį, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundą palaikė, nurodė iš esmės tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes, ir prašė skundą tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį į vairuotojo nepatyrimą, į automobilio technines charakteristikas, o būtent į tai, kad automobilio greičių dėžė yra automatinė ir visi keturi ratai yra varantys, į aikštelės dangos būklę (padengta purvu, smėliu, akmenukais), į tai, kad išvažiuojant iš aikštelės vairuotojui matomumą iš dešinės riboja kelio linkis (posūkis), dėl ko buvo poreikis kuo greičiau užbaigti išvažiavimo iš aikštelės į kelią manevrą.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovė teisme nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.
Skundžiamu nutarimu M. S. paskirta 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą – vairavo chuliganiškai, turi būti nustatyta požymių visuma: 1) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui; 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 3) chuliganiškos paskatos. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia ir esant priežastiniam ryšiui tarp padaryto KET pažeidimo ir pavojaus eismo ar eismo dalyvių saugumui sukėlimo. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, taigi, nesant bent vieno iš šių požymių nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį M. S. patrauktas nesant šio administracinio nusižengimo sudėties būtinojo subjektyvaus požymio, t. y. veikos padarymo motyvo – chuliganiškų paskatų. Argumentuojant chuliganiškų paskatų nebuvimu, skunde ginčijamas pats chuliganiško vairavimo faktas. Su šiuo skundo argumentu sutiktina ir pripažintina, kad skundžiamu nutarimu chuliganiškos paskatos, kaip veikos padarymo būdas, inkriminuotos nepagrįstai, neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumos.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas nagrinėjamoje byloje susietas su KET 9 ir 127 punktuose įtvirtintų pareigų nevykdymu. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti KET pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
Skundžiamame nutarime nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir jų buvimą patvirtinančias aplinkybes (išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės stipriai didino transporto priemonės važiavimo greitį, prasuko automobilio ratus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą), buvo būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame apskritai neužsiminta apie M. S. veikoje buvusias chuliganiškas paskatas, nors veika kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nutarime neįvardinta, kuo objektyviai pasireiškė šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis – chuliganiškos paskatos. Nei iš administracinio nusižengimo protokolo, nei iš skundžiamo nutarimo negalima suprasti, kodėl konkrečiu atveju eismo įvykį nulėmęs KET 9 punkte numatytų bendro pobūdžio pareigų ir KET 127 punkte numatytos pareigos pasirinkti saugų greitį nevykdymas laikomas padarytu būtent iš chuliganiškų paskatų.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad M. S. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, įskaitant vairuotojus, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime ši aplinkybė nėra net abstrakčiai paminėta, tuo labiau ji nėra konkretizuota. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ir gatvėje žmonių nebuvo, įvykio vietoje šalia gatvės važiuojamosios dalies nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako. M. S. vairuojamam automobiliui išvažiuojant iš aikštelės automobilio ratai išties prasisuko, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ši aplinkybė gali būti nulemta ne vairuotojo tyčios, o dėl nepatyrimo (vairavimo stažas trumpesnis nei 2 metai) vairuotojui neįvertinus birios dangos (aikštelė padengta purvo ir žemių sluoksniu, akmenukais) ir automobilio techninių savybių. Pagal automobilio VIN numerį nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), visi keturi ratai varantys, greičių dėžė automatinė su pasirenkamais jos naudojimo režimais, automobilis aprūpintas ratus nuo praslydimo apsaugančia sistema, kuri gali būti išjungiama. Administracinio nusižengimo tyrimo metu duomenys apie greičių dėžės darbo režimą ir saugumo sistemų stovį, jų įjungimą ar išjungimą, nebuvo užfiksuoti ir įvertinti. Tai padaryti bylą nagrinėjant teisme nebeįmanoma, todėl nebegalima tiksliai įvertinti, kokią įtaką automobilio judėjimo būdui darė minėtų sistemų sukonfigūravimas.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytų aplinkybių, liudytojų parodymų, byloje esančios rašytinės, grafinės ir vaizdo medžiagos nustatyta, kad aikštelės, iš kurios į Viekšnių gatvę automobiliu (duomenys neskelbtini), išvažiavo M. S., danga buvo biri, padengta purvu, smėliu ir smulkiais akmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojui iš dešinės matomumą ribojo apytikriai už 100 metrų esantis kelio linkis, sutiktina, kad nepatyręs vairuotojas stengėsi greičiau atlikti išvažiavimo iš aikštelės ir posūkio į kairę manevrą. Jo metu nebuvo pasirinktas eismo sąlygas atitinkantis važiavimo greitis, galimai nebuvo atsižvelgta į automobilio transmisijos konfigūraciją, todėl automobilio ratai prasisuko ant aikštelės birios dangos, o ant gatvės važiuojamosios dalies liko nuo automobilio ratų nukritusio purvo pėdsakas. Tai matyti tiek iš CD laikmenoje pateiktų nuotraukų, tiek iš liudijusio policijos pareigūno Aurimo Griciaus parodymų. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis, išvažiavimo iš aikštelės į gatvę manevras buvo vientisas, truko labai trumpai, iš aikštelės iki atsitrenkimo į tvorą nuvažiuotas atstumas sudaro tik apie 50-60 metrų. Prieš išvažiuojant iš aikštelės į gatvę jokie kiti manevrai aikštelėje automobiliu nebuvo atliekami, t. y. automobilio ratai nebuvo prasukinėjami stovint vietoje, aikštelėje automobiliu nebuvo važiuojama šoniniu slydimu ir pan. Nei aikštelėje, nei aplinkui ją, nei pačiame automobilyje nebuvo kitų asmenų, prieš kuriuos M. S. būtų turėjęs motyvą ar tikslą pademonstruoti savo turimus ar įsivaizduojamus vairavimo įgūdžius. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad KET 9 ir 127 punktai buvo pažeisti dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kad M. S. elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatytos ir nepagrįstos chuliganiškos paskatos.
Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė. Vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių prasisuko automobilio ratai, automobilis tapo nevaldomas ir įvyko eismo įvykis, bet kartu nenustačius chuliganiškas paskatas įrodančių aplinkybių, savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pasipuikuoti prieš juos ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. S. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra būtinojo inkriminuoto pažeidimo sudėties požymio – chuliganiškų paskatų, todėl skundžiamas nutarimas dėl M. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį naikintinas vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.
Aptariamu atveju M. S., kaip ir nurodyta 2019 m. gruodžio 27 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visiems eismo dalyviams taikomos bendro pobūdžio pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta nuostolingų padarinių arba jie būtų sumažinti, ir vairuotojams taikomos pareigos atsižvelgiant į važiavimo sąlygas pasirinkti saugų važiavimo greitį. ANK nėra specialiųjų normų, kuriose būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų bendrųjų atsargumo priemonių ar saugaus važiavimo greičio nepasirinkimą, net jei dėl to kilusio eismo įvykio metu apgadinamas ar sugadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas, todėl vairuotojas, atlikęs tokius veiksmus ir nesilaikęs KET 9 ir 127 punktų reikalavimų, atsako pagal nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., galiojusią ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už kitur ANK nenumatytus KET pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria:
Patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą.
Panaikinti administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Manto Norkaus 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimą, kuriuo M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį.
Pripažinti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirti už jį 11,00 Eur (vienuolikos eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį (duomenys neskelbtini). Jeigu bauda nesumokama per nustatytą terminą, nutarimas pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti registruotu paštu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir įteikti elektroninių ryšių priemonėmis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.