Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Daliui Bielskiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, viešosios įstaigos „Valsta“ atstovei Valei Daugaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei J. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „(duomenis neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvados, kad motina gebės tinkamai rūpintis vaikui, reikalingas laikas motinai įtvirtinti naujo gyvenimo būdo, tinkamo bendravimo įgūdžius bei užmegzti ryšį su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. S. yra nepilnametės A. G., gimusios (duomenis neskelbtini) motina. Vaiko tėvas R. G. (duomenis neskelbtini) mirė. Atsakovės J. S. šeimai nuo 2019-07-10 inicijuotas atvejo vadybos procesas, skirtas atvejo vadybininkas; 2019-07-08 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; 2020-12-29, 2021-04-20, 2021-09-06 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2021-04-27 iki 2021-05-20 J. S. šeimai taikytas intensyvus mobilios komandos darbas; J. S. nuo 2021-05-24 iki 2021-06-21 buvo gydoma Respublikinės priklausomybės ligų centre ir baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje. J. S. 2021-06-22 grįžus iš gydymo, Tarnyba 2021-06-28 priėmė sprendimą ir nepilnametę A. G. grąžino į šeimą, tačiau moteris ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. 2021-12-29 ir 2022-03-30 J. S. šeimoje fiksuoti piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9335-1143/2021 leista Tarnybai paimti nepilnametę A. G., gimusią (duomenis neskelbtini), iš vaiko įstatyminės atstovės – motinos J. S.. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-10-08 įsakymu Nr. 9-998 nepilnametei A. G. nuo 2021-10-11 nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, globos (rūpybos) vieta nustatyta vaikų bendruomeninių globos namų padalinyje. Iš Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto, surašyto 2022-03-31 Nr. 3GPA-219 turinio matyti, kad: i) Aistei patinka gyventi globos namuose, kambaryje yra visi reikalingi baldai ir daiktai, mergaitė turi savo privačią erdvę poilsiui ir ugdymui; mergaitė turi savo kambarį, kuriame gyvena su panašaus amžiaus mergaite Maja; ii) laikinosios globos nustatymas nemotyvavo motinos J. S. keisti gyvenimo būdo, imtis aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, nesiekė su vaiku palaikyti nuolatinio ryšio, bendravimo, motina nedalyvauja mažametės auklėjime, neteikia išlaikymo; iii) mergaitė nuo 2022-02-14 iki 2022-02-17 buvo apgyvendinta Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre „(duomenis neskelbtini)“ dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Iš globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto, surašyto 2022-03-29 Nr. 3GVA-243 matyti, jog: i) A. G. nustatytas neįgalumas, todėl su mergaite bendrauta mažai. Mergaitės kambaryje yra didelė lova, spintelė su veidrodžiu, daug žaislų. Mergaitė nurodė, jog jai patinka čia gyventi, turi draugų, patinka lankyti mokyklą, atlikti namų darbus, lanko psichologą; ii) A. G. mokosi (duomenis neskelbtini), 2A klasėje. Mokymosi pasiekimai prasti, turi didesnių specialiųjų poreikių atliekant namų darbus, sunkiai valdo emocijas, nemoka tinkamai jų išreikšti, dažnai užsidaro savyje, jautriai reaguoja į kritiką; iii) su mama bendrauja telefonu, nors tėtis yra miręs, dažnai jį prisimena. Iš nepilnametės A. G. nuomonės, pateiktos 2022-10-17, matyti, jog nepilnametei A. G. jos motina yra svarbus žmogus, pasiilgsta motinos, nori būti kartu su ja.

9. Tarnyba pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašo laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei J. S. nepilnametei dukteriai A. G.. Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką yra laikoma, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Tokią teisę ir pareigą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. CK 3.165 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis.

10. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas.

11. Ieškovės duomenimis, J. S. šeimai nuo 2019-07-10 inicijuotas atvejo vadybos procesas, skirtas atvejo vadybininkas. 2019-07-08 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; 2020-12-29, 2021-04-20, 2021-09-06 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2021-04-27 iki 2021-05-20 J. S. šeimai taikytas intensyvus mobilios komandos darbas. J. S. šeimoje buvo ir neigiamų patirčių, kuomet dukrai A. G. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), mergaitė augo globos namuose. Sprendžiant piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, J. S. nuo 2021-05-24 iki 2021-06-21 buvo gydoma Respublikinės priklausomybės ligų centre, baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje, tačiau grįžusi iš centro moteris ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. J. S. nepakankamai skyrė dėmesio dukros užimtumui, lavinimui bei bendrai veiklai siekiant stiprinti tarpusavio (mamos ir dukros) ryšius, todėl 2021-05-21 pagalbos plane numatytus įsipareigojimus įgyvendino tik iš dalies. Dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu mergaitė nuo 2021-10-11 apgyvendinta bendruomeniniuose globos namuose VšĮ „(duomenis neskelbtini) “. Siekiant gerinti psichologinę savijautą, prisiimti atsakomybę už dukros auginimą ir auklėjimą, dėl neigiamų patirčių šeimoje J. S. įsipareigojo tęsti psichologo konsultacijas, sprendžiant priklausomybės alkoholiui problemą J. S. sutiko vadovautis gydytojos psichiatrės parengtu gydymosi planu. Vigi, laikinosios globos nustatymas nemotyvavo atsakovės keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, iniciatyvos auginti dukrą nerodo, nesiekia su vaiku palaikyti nuolatinio ryšio, bendravimo. 2021-12-29 ir 2022-03-30 J. S. šeimoje fiksuoti piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai, o 2022-02-01 gauta duomenų dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinį smurtą A. G. atžvilgiu, todėl mergaitė nuo 2022-02-14 iki 2022-02-17 buvo apgyvendinta Vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre „(duomenis neskelbtini) “. 2022-03-29 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad A. G. nustatytas neįgalumas, todėl su mergaite bendrauta mažai. Mergaitė nurodė, jog jai patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose, turi draugų, patinka lankyti mokyklą, atlikti namų darbus, lanko psichologą. Pateiktoje VšĮ „(duomenis neskelbtini) “ informacijoje apie A. G. ir motinos bendravimą, matyti, jog mergaitė su motina dažnai bendrauja telefonu, pokalbiai trunka neilgai apie 2-3 min, mergaitė liūdi, kai mama neatsiliepia į skambučius, pokalbio metu mergaitė teiraujasi kada ji atvažiuos ir ją pasiims, visgi pastebėta, jog vietoj gyvo bendravimo su mama, mergaitė renkasi žaidynes su draugais, motinos laukia dėl vaišių ar dovanėlių, kai jas gauna bendravimas pasidaro neįdomus. Be kita ko, socialinių paslaugų centro duomenimis, atsakovės J. S. šeimoje stebimi teigiami pokyčiai. Išsiskyrusi su sugyventiniu J. S. ėmėsi konkrečių veiksmų siekiant spręsti esančias problemas (nuo 2022-02-25 įsidarbino UAB „(duomenis neskelbtini) “, lanko psichologo, priklausomybių konsultanto konsultacijas), vykdo visus plano šeimai įsipareigojimus, deda pastangas susigrąžinti dukrą į biologinę šeimą. Byloje pateiktas nepilnametės A. G. nuomonės išklausymo aktas, surašytas 2022-10-17, iš kurio turinio matyti, jog nepilnametei A. G. jos motina yra svarbus žmogus, ji pasiilgsta motinos, nori būti kartu su ja.

12. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu išsakytus ieškovės atstovo Daliaus Bielskio, atsakovės J. S., jos atstovo advokato Česlovo Bakasėno, trečiojo asmens paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė J. S. nevengia atlikti savo pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, nedaro dukrai neigiamos įtakos ir motinos valdžia nepiktnaudžiauja, priešingai dukros niekada neatsisakė, nevengė pareigos auklėti vaiką, ja domėtis, rūpintis. Atsakovė J. S. dukrą A. G. myli, išgyvena dėl esamos situacijos, nori, kad dukra grįžtų gyventi į biologinę šeimą. Matyti, jog atsakovė J. S. stengiasi spręsti esančias problemas, keisti gyvenimo būdą ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą, siekiant auklėti, rūpintis bei prižiūrėti nepilnametę dukrą, t. y. dirba UAB „(duomenis neskelbtini)“, (duomenis neskelbtini) pareigose, turi pastovias pajamas, pastovią gyvenamąją vietą (2018-11-16 atsakovė su Širvintų rajono savivaldybės administracija sudarė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 5-398), atsisakė alkoholio vartojimo, lanko psichologo, priklausomybių konsultanto konsultacijas. Visgi, vertinant susidarią situaciją, mergaitei nustatyti dideli specialūs poreikiai, psichologiniai susirgimai, tai, kad mergaitė galimai buvo nukentėjusi nuo seksualinės prievartos, nuo 2022-03-16 lanko psichologo konsultacijas, mergaitės motina ir toliau skatinama atsakingai dirbti, lankyti psichologo, priklausomybių konsultanto konsultacijas, siekiant gilinti žinias apie vaiko auginimą, tinkamą jo poreikių tenkinimą, moteris motyvuota registruotis pozityvios tėvystės mokymuose, tačiau, kad būtų atkurtas emocinis ryšys su dukra, parodytas teigiamos motinystės pavyzdys šiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, todėl šiuo metu būtų racionalu taikyti švelnesnes tėvų valdžios ribojimo priemones. Išanalizavęs byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad šiuo metu laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas atsakovės ir jos vaiko ryšiui ir jo nepaneigia. Be to, siekiant atkurti ir stiprinti motinos ir vaiko ryšį, kaip nurodė VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ atstovė teismo posėdyje, atsakovė gali pasinaudoti galimybe paimti vaiką į namus savaitgaliui. Teismo vertinimu, toks pereinamasis laikotarpis, motinai išnaudojant visas galimybes daugiau bendrauti su vaiku, taip pat ir savaitgaliais namų aplinkoje, būtų naudingas tiek motinai, tiek vaikui. Atsakovei pradėjus tinkamai rūpintis ryšio su vaiku atkūrimu, pasikeitus situacijai išlieka galimybė panaikinti nustatytiną laikiną motinos valdžios apribojimą (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

13. Laikinai apribojus nepilnametės A. G. motinos J. S. valdžią aktualus nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo klausimas. CK 3.195 straipsnyje nurodyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Įstatymas nereguliuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

14. Tarnyba prašė priteisti iš atsakovės 150 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pasisakant dėl vaiko motinos (atsakovės) J. S. galimybės teikti 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui pažymėtina, jog J. S. dirba, gauna pastovias pajamas. Į bylą nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovė turėtų kitų išlaikytinių, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti atsakovės galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, nėra. Įrodymai, kuriais remiantis būtų galima mažinti išlaikymą vaikui, nepateikti. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismo įsitikinimu, ieškovės iš atsakovės prašomas priteisti 150 Eur dydžio kasmėnesinis išlaikymas užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, nenustatyta, kad tokio dydžio išlaikymo vaiko motina negalėtų teikti, todėl aptariamas ieškovės reikalavimas tenkinamas (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

15. Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Bendra taisyklė ta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje įprasta, jog išlaikymas priteisiamas nuo bylos iškėlimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 apžvalgą Nr. AC-53-1 „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“. Teismų praktika. 2020, 53, p. 647). Nesant tarp šalių ginčo, išlaikymas priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022-04-25.

16. Civilinio proceso įstatymas taip pat numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 496¹ straipsnio 1–2 dalis). Paprastai teismas, įgyvendindamas aptartą CPK 496¹ straipsnio nuostatą, ex officio (liet. pagal pareigas; savo iniciatyva) priima savarankišką nutartį pradėti bylą dėl globos (rūpybos) nustatymo.

17. Vis tik nagrinėjamu atveju, teismas vadovaujasi CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškiniu, be kita ko, prašoma iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės A. G. gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju VšĮ „(duomenis neskelbtini)“. Tiek iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų, tiek iš trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų pateiktų dokumentų bei atstovės pasisakymo teismo posėdyje matyti, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-10-08 įsakymu Nr. 9-998 nepilnametės A. G. laikinoji globa (rūpyba) nuo 2021-10-11 nustatyta VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ bendruomeninių globos namų padalinyje iki kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. VšĮ „(duomenis neskelbtini) bendruomeniniuose globos namuose A. G. yra visapusiškai prižiūrima ir lavinama, padarė didelę pažangą moksluose, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili nepilnametės amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, jau yra nusistovėjęs ir tam tikras nepilnamečio vaiko dienos režimas ir rutina, kurio poreikio keisti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, teismo vertinimu, jau yra pateikti visi duomenys, būtini klausimui dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo, vaikas yra tinkamai globojamas VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, duomenų, kad gali būti pasiūlytas kitas globėjas (rūpintojas) byloje nėra, šiuo sprendimu, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais bei geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu, teismas priima sprendimą ir dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Nepilnamečio vaiko A. G. poreikius labiausiai atitiktų VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ paskyrimas nuolatiniu globėju.

18. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų (motinos) valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Laikinai apribojus motinos J. S. valdžią dukteriai A. G., iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės A. G. gyvenamoji vieta nustatytina VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ bendruomeninių globos namų padalinyje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

19. Pagal CK 3.202 straipsnio 1 dalį, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Jeigu vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškomas ir mokamas vaikų globos institucijai. Tokiu atveju vaikų globos institucija atidaro kiekvieno išlaikymą gaunančio vaiko sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje. Šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis įstatymų nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais – jo globėjas (rūpintojas) (CK 3.202 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo sprendimu išsprendžiamas klausimas ir dėl nepilnametės A. G. nuolatinio globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui priteistinų išlaikymo lėšų tvarkytoju (išieškotoju) uzufrukto teise paskiriama VšĮ „(duomenis neskelbtini)“.

20. Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymoje už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei J. S. nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 303,33 Eur. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Nustatyta, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas gali iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (CPK 96 straipsnio 7 dalis). Įvertinęs atsakovės J. S. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovės turtinę padėtį, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovė neturi, nuomoja socialinį būstą, dirba tik nuo 2022-02-25, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nes priverstinis jų išieškojimas iš atsakovės iš esmės pablogintų atsakovės, ypač nepilnametės dukters turtinę padėtį.

21. Atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 376, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti nepilnametės A. G. nuolatiniu globėju ir nepilnamečiam vaikui priteistinų išlaikymo lėšų tvarkytoju (išieškotoju) VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenis neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės A. G. gyvenamąją vietą VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenis neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės J. S. nepilnametei dukrai A. G. išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo 2022-04-25 iki nepilnametės A. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti J. S. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.