Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau ir VSDFV) nutarimu Nr. 47 T. K. paskirta pagal ATPK 188⁶ str. 1 d. administracinė nuobauda – 1750 Lt bauda už tai, kad jis, vadovaudamas UAB „R.“, laiku nepateikė SAM pranešimų už apdraustuosius 2012 m. birželio-liepos mėn. Taip pat UAB „R.“ 2012-09-07 nebuvo sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2012 m. gegužės-liepos mėn., t. y. buvo priskaičiuota 26880,14 Lt, o sumokėta 14551,93 Lt. Skola pradelstais mokėjimo terminais Fondo biudžetui sudarė 12754,57 Lt, tame skaičiuje 13328,21 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 426,36 Lt delspinigių. 2012-09-06 bendrovėje buvo 66 apdraustieji. Tokiu būdu pažeistos LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 2 d. ir 14 str. 3 d. bei Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, 52 punkto nuostatos, kad draudėjai kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, privalo pateikti SAM pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, nurodydami per kalendorinį mėnesį apdraustajam apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumą ir Valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą. Taip pat T. K. pažeidė LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir 14 d. nuostatas, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas privalo sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu paskirta bauda, T. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2013-01-16 nutartimi, iš dalies patenkinus T. K. skundą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012-11-14 nutarimas pakeistas ir T. K. pagal ATPK 188⁶ str. 1 d. paskirta 1000 Lt bauda. Teismas skundo nagrinėjimo metu nustatė T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Atsižvelgęs į šią aplinkybę bei į tai, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą T. K. baudžiamas pirmą kartą, baudos dydį sumažino.

VSDFV Kauno skyriaus nuomone, formali gailėjimosi išraiška negali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuoširdus gailestis turi būti pagrįstas objektyviais pažeidėjo veiksmais, t.y. administracinio teisės pažeidimo pašalinimu arba bent jo masto sumažinimu. Skunde nurodoma, kad 2012-09-07 skola pradelstais mokėjimo terminais Fondo biudžetui sudarė 12 754,57 Lt, 2012-12-19 šis įsiskolinimas padidėjo iki 106 120,60 Lt. T. K. ne tik nepašalino administracinio teisės pažeidimo, bet ir jį tęsia, skola Fondo biudžetui didėja. 2012-05-01 - 2012-11-30 laikotarpiu UAB „R.“ priskaičiavo 160 762,99 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau nuo 2012-06-15 iki 2013-01-23 sumokėta tik 55 408 Lt. UAB „R.“ pats socialinio draudimo įmokų nemoka nuo 2011 m. balandžio mėnesio, VSDFV Kauno skyrius periodiškai teikia kredito įstaigoms mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo iš draudėjo sąskaitų. Taip pat skolos išieškojimas VSDFV Kauno skyriaus 2012-08-20 sprendimu Nr. 6.2-774 ir 2012-11-02 sprendimu Nr. 6.2-1029 perduotas antstolio R. S. kontorai. Įvertinus šiuos objektyvius duomenis teigti, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą pagrindo nėra.

Kauno apylinkės teismas nurodė, kad T. K. paaiškinimu jo šeimos pajamos yra 1100 Lt per mėnesį, tačiau byloje esančiuose įrodymuose, t.y. UAB „R.“ pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, yra nurodyta, kad sutuoktinių pajamos kas mėnesį sudaro po 1500 Lt. Bylos nagrinėjimo metu T. K. nurodė, kad yra likviduojama jo žmonos individuali įmonė „F.“. Tačiau šis faktas neturi įtakos jos darbo užmokesčio dydžiui UAB „R.“.

ATPK norma už pirmą kartą padarytą administracinį teisės pažeidimą pati savaime numato švelnesnę nuobaudą nei už pakartotinį tokios veikos padarymą. Administracinio teisės pažeidimo pakartotinumo faktas yra aktualus tik teisingai kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą, tačiau negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindu galėtų būti mažinama administracinė nuobauda.

Mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda, apelianto nuomone, nepasieks nubaudimo tikslų, pažeidėjas nebus atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Dėl šių priežasčių T. K. VSDFV Kauno skyriaus skirta vidutinė sankcijoje numatyta bauda neturėtų būti mažinama.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 188⁶ str. 1 d. numato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, socialinio draudimo pranešimų ar kitų dokumentų, reikalingų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokai skirti, įrašymas į asmenims išduodamas pažymas ar kitus dokumentus, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

ATPK 30² str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.