Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. O. 2009-08-13 apie 9.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente, esančiame Konstitucijos pr. 3, Vilnius, eidama UAB „Sitas“ architektės pareigas, 2009-08-13 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti, grafoje „Pateikti duomenys tikri“, įrašydama asmenų: O. Z., V. K., A. S. ir R. S. vardų pirmąsias raides, pavardes bei pasirašydama už minėtus asmenis, suklastojo minėtą 2009-08-13 prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir pateikė jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vyresniajam specialistui A. Z., tokiu būdu pasinaudojus suklastotu dokumentu buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo patvirtinimas bei išduotas 2009-09-30 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 2181, kurio pagrindu buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-11-25 statybos leidimas Nr. NS/1174/09-1246.

Šiais veiksmais kaltinamoji M. M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Kaltinamoji M. M. O. teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino ir paaiškino, jog veiksmą padarė, o nusikalstamos veikos – ne. Ji dirbo architekte UAB „Sitas“. Ji sutiko pažįstamą architektą, o šis paklausė, ar ji norinti darbo. Kadangi darbo tuomet būdavo mažiau, ji sutiko. Paskambinusi V. K., ji susitarė su juo susitikti. Buvo aptartos sąlygos. Visi geranoriškai pasirašė sutartis, įgaliojimus ir pradėjo dirbti. Darbas visada susideda iš dviejų dalių: derinami priešprojektiniai pasiūlymai, paskui derinamas techninis projektas. Kol buvo ruošiami priešprojektiniai pasiūlymai ir tvarkoma juridinė dokumentacija, kažkiek R. S. visu tuo dar domėjosi: skambino, susirašinėjo elektroniniu paštu. Paskui ji nebeatsiliepdavo į telefoninius skambučius, jos nebuvo įmanoma prisišaukti. Nei ruošiant techninį projektą, nei juridinę dokumentaciją R. S. ji nematė. R. S. pasirašė ir sutartį, ir įgaliojimą. Dar darant priešprojektinius pasiūlymus, kelis kartus buvo važiuota į objektą matuotis garažų, matavo labai tiksliai ir sąžiningai. Kadangi yra užstatytos tvoros, gal milimetro tikslumu negalima to padaryti. Su kolege dar juokėsi, kad daro kaip teismui. Buvo suderinti priešprojektiniai pasiūlymai, paruošta dokumentacija priduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Tas prašymas yra ganėtinai formalus dokumentas ir daugelis sakė, kad „ai pasirašyk, į tai niekas nežiūri“. Tai ir įvyko. Ji paskambino V. K. ir paklausė, ką daryti. Jis pasakė, kad „tu turi dokumentaciją, tu ir daryk“. Tas prašymas tėra formalus dalykas. Buvo gautas sąvadas, praeitos kelios komisijos, gautas leidimas. Per tą laiką jokių nei atšaukimų, nei jų darbų sustabdymo iš R. S. pusės nebuvo. Papildomai kaltinamoji paaiškino, kad grafoje „pateikti duomenys tikri“ įrašė O. Z., V. K., A. S. ir R. S. vardų pirmąsias raides, pavardes bei už juos pasirašė. Prašyme galėjo rašyti tik savo vardą, pavardę ir nurodyti, kad ji yra įgaliotas asmuo. Ji tai turėjo padaryti, bet tuo metu buvo daug darbų ir taip padarė automatiškai, net nepagalvojus. Po to ji O. Z., V. K., A. S. ir R. S. nepranešė, kad jų vardu pasirašė. Jai buvo pasakyta „turi įgaliojimą, dirbk savo darbą“. Tai pasakė V. K., kai ji jam paskambino. Avansas buvo sumokėtas iš karto. Paaiškino, kad po to prašymo užsakovas gali kreiptis į juos ar į plėtros departamentą atsiimti dokumentus, jei jam kas nepatinka. Ikiteisminio tyrimo metu ji prisipažino kalta, nes jai nepaaiškino, ką reiškia prisipažinimas kaltu. Ji tai sužinojo vėliau pasikonsultavusi su juristais. Jie paaiškino, kad yra veiksmas ir yra veika. Ji laiko, kad nusikaltimo nepadarė, padarė veiksmą. R. S. nebuvo pateikusi UAB „Sitas“ pareiškimo, kad ji atsisako paslaugų, kad nutraukia įgaliojimą. Kai jie gavo leidimą, jai porą kartų buvo skambinta, bet ji neatsiliepė. Paskui jos kolegė nusiuntė R. S. raštą, kad yra gautas leidimas ir reikia atsiskaityti už projektinę dokumentaciją. Projektinę dokumentaciją ji atsiėmė, už projektą neatsiskaitė. Klaida buvo padaryta dėl didelio darbo krūvio, per skubėjimą ir žioplumą. Turėjo problemų su sveikata, dar nebuvo atsigavusi po vyro mirties. Dėl projekto buvo skambinama visiems, buvo kalbama su visais. Kiek ji atsimena, R. S. buvo atvažiavusi tik du kartus. Matavimai buvo atlikti, bet jie niekur nefigūruoja. Sklypai Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne yra neteisingi, tai statinys užlipęs ant sklypo, tai sklypas ant statinio. Ji padarė klaidą, bet nusikaltimo tikrai nepadarė. Ji tapo kaimynų tarpusavio karo auka. Šiuo metu ji yra bedarbė, ją išlaiko sūnus. Su nukentėjusiosios R. S. pareikštu ieškiniu dėl 800 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos ji nesutinka (b. l. 47-53, 59-65, t. 2).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. M. O. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad ji dirba UAB „Sitas“ architekte. 2009-04-02 R. S., A. S., O. Z., V. K. sudarė sutartį Nr. 09-04-02/02 su UAB „Sitas“, pagal kurią UAB „Sitas“ įsipareigojo pagal užsakovų pateiktus duomenis parengti garažų ir tvoros techninį projektą, gauti statybos leidimą. 2009-03-23 buvo gautas užsakovų O. Z., A. S., V. K. sutikimas, skirtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybų valstybės priežiūros departamentui, kuriuo užsakovai sutiko, kad R. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), atliktų stogo ir buto rekonstrukciją, garažo statybą ir sutinka jai duoti privažiavimą į jos sklypą. 2009-04-08 O. Z., A. S., V. K., R. S. įgaliojo ją atstovauti jų vardu Miesto plėtros departamente ir kitose valstybinėse organizacijose priduodant, atsiimant projektinę dokumentaciją, atstovauti nuolatinėje statybos komisijoje, pasirašant atitinkamus dokumentus, susijusius su projektinės dokumentacijos sutvarkymu ir statybos leidimo gavimu. Ji savo ranka tušinuku 2009-08-13 apie 9.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente užpildė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, minėtą prašymą pildė R. S., A. S., O. Z., V. K. vardu, taip pat grafoje „pateikti duomenys tikri“ ji surašė minėtų asmenų pirmąsias raides, jų pavardes. Žino, kad pagal statybos įstatymą prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti turi teisę užpildyti užsakovai arba įgaliotas asmuo. Ji turėjo minėtų užsakovų įgaliojimą, todėl prašymą ir užpildė. Jai priduodant minėtą prašymą į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, jai darbuotojas pasakė, kad minėtas prašymas turi būti pasirašytas užsakovų. Departamento darbuotojas A. Z. jai pasakė, kad prašymas turi būti pasirašytas. Ji labai skubėjo ir nepagalvojus pasirašė ant minėto prašymo prie užsakovų pavardžių. Supranta, kad padarė klaidą, nes prie minėto prašymo buvo pridėtas užsakovų įgaliojimas ir tame prašyme užteko tik jos vardo pavardės bei parašo. Ji tikrai neketino suklastoti minėto prašymo. Tai įvyko dėl skubėjimo ir neapdairumo. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė ir ateityje įsipareigoja taip nesielgti (b. l. 133-134, 136-137, t. 1).

Nukentėjusioji R. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2008 m. kovo mėn. nusipirko butą su sklypu. Tuo metu norėjo pasiimti paskolą butui ir sklypui, bet sklypas neturėjo naudojimosi tvarkos, o norint įkeisti bankui, visiems bendrasavininkams reikėjo ją patvirtinti ir įregistruoti registrų centre. Bendrasavininkai atsisakė pas notarą pasirašyti sutikimą. Tada reikėjo imtis kitos paskirties paskolą, kadangi negalėjo įkeisti bankui. Sklypas buvo galinis, jis neturėjo įvažiavimo, todėl ji norėjo turėti kažkokį įvažiavimą, nes sklypas buvo brangiai pirktas. V. K. ją išsikvietė pas save. 2009 m. balandžio 2 d. buvo architektas. Jos jau turėjo projektą ir ji (nukentėjusioji) vis klausdavo, ar viskas yra gerai. Jos sakė, kad viskas yra gerai, kad jos jau turi registrinius matavimus. Ji paklausė, kaip juos galima turėti, jei statiniai dar nėra įteisinti. Pasirašant sutartį buvo sumokėtas avansas. Pagalvojo, kad reikia pasižiūrėti tuos išmatavimus, ar tikrai tas sklypas atitinka jai priklausančią dalį pagal bendrą naudojimą. 2009 m. balandžio 7 d. ji išsikvietė geodezininkus, jie išmatavo tą sklypą. Apie balandžio 19 d. buvo pasirašytas įgaliojimas. O. Z. jame nedalyvavo, dalyvavo tik 3 bendrasavininkai, o balandžio 27 d. buvo susirinkimas, per kurį ji pateikė geodezinius išmatavimus ir pasakė, kad ji nesutinka su šitais statiniais, kadangi jie užima jos sklypo dalį ir netenka tam tikros dalies. V. K. pradėjo rėkti, kad „va, atsirado teisuolė“, kad kreivas sklypas. Ji norėjo tame protokole rašyti nesutikimą. Surašė sąlygas. O tada M. M. parodė pasirašyti „sutinku“. Ji nenorėjo pradėti konfliktuoti su naujais kaimynais. Dar pasirašant įgaliojimą ji M. M. paklausė, ar reikia eiti pas notarą. Ji pasakė, kad vaikščiojant ir derinant ji gali tarpininkauti tarp institucijų, bet pasirašyti ji neturėjo jokios teisės. Balandžio 27 d. ji pasakė, kad sąvado ji nepasirašys, su tais statiniais ji nesutinka ir jos turi ieškoti kitų architektūrinių sprendimų. Buvo keletą kartų važiuota į Žalgirio gatvę, į jų kontorą, buvo skambinta nežinia kiek kartų. Pati M. M. žadėjo, kad V. K. irgi pasidarys sklypo išmatavimus. Sklypas nekreivas, tik siena paslinkta ir sumažinta tam tikra sklypo dalis. Paskui jos matavo tuos garažus. M. M. jai nėra nė karto skambinusi. Galų gale ji kreipėsi į savivaldybę. Tuo metu dar sąvadas nebuvo paduotas. Sakė, kad jie dar nieko nežino apie tuos projektus. 2009 m. gruodžio pradžioje ji sulaukė skambučio iš architektų. Pasakė, kad ji gali pasiimti projektą. Ji nustebo, juk ji nebuvo sutikusi. Lapkričio pabaigoje ji matė jas kieme, bet jos net neužėjo pas ją. Jos žadėjo susirinkimus, žadėjo aptarti. Kitą dieną susitiko su M. M. savivaldybėje. Susitarė su Petrauskiene, kuri išduoda leidimus statyboms. Jos trise kalbėjo ir ji (nukentėjusioji) pasakė, kad ji nesutiko, kad turi geodezinius matavimus. Petrauskienė pasakė M. M. „tu apgavai moteriškę, kaip tu galėjai šitaip pasielgti“. Savivaldybė liepė ją paduoti į teismą, kad būtų nuginčytas statybos leidimas. Tuo metu ji taip ir padarė. Leidimai buvo padaryti stovintiems pastatams, o norint juos padaryti, pirmiausia reikėjo juos nugriauti. Buvo griežtai atsisakyta pasirašyti sąvadą. Ji galvojo, kad jos nieko nebedarys, jos net jokio projekto nepasiūlė, net nebuvo jokio susirinkimo. Ji tuo metu pagalvojo, kad darbai yra nevykdomi arba yra laukiami kiti veiksmai. Dėl to ji mano, kad buvo padarytas stiprus pažeidimas. Papildomai nukentėjusioji paaiškino, jog susipažinusi su dokumentais ji pamatė, kad prašyme parašas yra suklastotas. Net tos minties nebuvo, kad už ją pasirašys žmogus, kuris dirba nuo 1983 metų. Ji nežinojo, kad kaltinamoji pasirašė jos vardu. Apačioje yra nurodyta, kas pateikė dokumentą, todėl ji galėjo spėti, kad tai kaltinamoji. Buvo pateikti geodeziniai išmatavimai. Ji juos pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Sutarties ir įgaliojimo nenutraukė, nes tuo metu buvo žadėta, kad V. K. taip pat pasidarys savo sklypo išmatavimus. Ją įtikinėjo, kad registriniai matavimai yra teisingi pagal jų projektus, kurių ji nematė. Architektė liepė laukti, kol V. K. pasidarys. Jos pažadėjo dar ir susirinkimą. Ji laukė. Jai buvo pažadėta gegužės mėn., birželio mėn. Buvo daug kartų skambinta. Skambinama buvo iš darbo telefono. Ji nenutraukė bendravimo su architektėm. Jos dar buvo atėjusios išmatuoti. Iki rudens ji su jomis bendravo. Po rudens jos jai jau nebeskambino. Ji (nukentėjusioji) joms skambino, jos nekėlė. Ji suprato, kad jau viskas, kad jos daro kitą projektą. Tam projektui ji nepritarė. Sutartis nebuvo įvykdyta, avansas buvo sumokėtas, nebuvo pateikti jokie brėžiniai, todėl prašo priteisti iš kaltinamosios 800 Lt turtinę žalą. Taip pat prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė stresą, negalėjo eiti į darbą, nes vyko tokie dalykai (b. l. 47-53, 59-65, t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2009-04-27 buvo suorganizuotas namo, esančio D. P. g. 32, Vilniuje, visų butų savininkų, t. y. jos, A. S., V. K., UAB „Sitas“ architekčių D. S. ir M. M. susirinkimas. Susirinkimo metu turėjo pasirašyti protokolą, kad sutinka dėl statybos leidimo garažams išdavimo. Nors iš tikrųjų garažai jau pastatyti, o dabar tvarkomi dokumentai jiems legalizuoti. Ji ant to protokolo parašė, kad sutinka, jeigu jai V. K. sumokės pinigus už tą jai priklausančio sklypo dalį, į kurią įeina V. K. priklausančio garažo siena, arba suteikia lygiaverčio sklypo dalį. Tačiau V. K. tą daryti atsisakė. 2009-12-01 jai paskambino architektė D. S. ir pasakė, kad jau yra padaryti leidimai garažams statyti. 2009-12-02 ji savivaldybėje iš M. M. atsiėmė savo leidimą statybai. Namuose vartydama savo gautą leidimą pastebėjo, kad ji 2009-08-13 prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nerašė ir minėto prašymo nepasirašė. Minėto prašymo eilutėje „pateikti duomenys tikri“ tušinuku yra parašyta jos vardo pirma raidė, pavardė ir padėtas parašas. Tačiau tokių įrašų ji tikrai nedarė (b. l. 6-7, t. 1).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. K. paaiškino, kad atsikėlus į jų namą R. S., jai nusipirkus butą, ji pradėjo daryti savo buto rekonstrukciją. Jis jai buvo pataręs, kad jai reikia daryti rekonstrukcijos projektą, bet ji tai darė to nepaisydama. Jų santykiai tada dar buvo labai normalūs. R. S. užpylė kaimynus. Nuo to viskas jų kaimynystėje pasikeitė. R. S. pradėjo viskame matyti visus blogius. Ji pasinaudojo jo projektu ir jai statybos inspekcija davė leidimą užsidengti stogą. Prasidėjo inspiruoti R. S. skundai apie ūkinius jų pastatus, kurių dalį buvo nusipirkusi ir ji. Apkaltino jo dukrą, kad ji apdraskė jos mašiną. Susirinkę kaimynai nutarė, kad šituos dalykus reikia sutvarkyti. Darant rekonstrukciją, reikėjo kaimynų sutikimo, o jiems reikėjo susitvarkyti ūkinius pastatus. Sutarė, kad eis pas notarą ir pasirašys R. S. sutikimą dėl rekonstrukcijos ir garažo statybos, dėl to, kad sutinka jai duoti privažiavimą prie garažo. Visi trys kaimynai pasirašė. Jiems reikėjo sutvarkyti garažų ir ūkinių pastatų teisėtumą. 2009-04-02 jie visi keturi pasirašė su UAB „Sitas“ sutartį ir kartu davė įgaliojimą, kurį jie pasirašė visi keturi M. M. vardu. Jame jie įgaliojo atstovauti jų vardu miesto plėtros departamente ir kitose valstybinėse organizacijose priduodant, atsiimant projektinę dokumentaciją, atstovauti nuolatinės tarybos komisijoje, pasirašant atitinkamus dokumentus, susijusius su projektinės dokumentacijos sutvarkymu ir statybos leidimo gavimu. To produkto sutarties galutinis variantas buvo projektas ir leidimas statybai. Kada jie gavo tą leidimą, atėjo kvietimai į policiją, kad yra padirbti parašai. Kai jie pasirašinėjo, kalbėjo visi, kas yra per įgaliojimas, nes patys to projekto daryti negali. Tam ir buvo duotas įgaliojimas, kad pasirašinėti gali už juos, ir atlikinėti visus tuos dalykus. Jam tas buvo naujiena, kad buvo padirbti parašai. Jo moterys paprašė, kad jis būtų kaip koordinatorius, todėl jis ir bendravo, ir rinko parašus aplinkinių kaimynų. R. S. dalyvavo projektavime, po to ji pasišalino nuo tų dalykų, nuo jų susirinkimų. Kai jis skambino dėl parašų, atsimena, kad dar M. aprėkė, sakė, kad jei duotas įgaliojimas, tai tegu dirba. Papildomai V. K. paaiškino, kad įgaliojo M. M. O. Ji dalyvavo visur, kur reikėjo, jis ir kaimynai niekur nevaikščiojo. Nematė to 2009-08-13 prašymo, dėl kuriame esančio parašo kaltinama kaltinamoji. To prašymo jis nepasirašė. Ten ne jo parašas. Ant to prašymo jis nepasirašinėjo. Neatsimena, kiek laiko stovi tie garažai. Nepamena, kodėl nepasidarė projekto su praeitais savininkais. Pačiame sutikime dėl garažo, dėl įvažiavimo parašyta, kam jis skirtas. Neliepė M. M. pasirašyti už R. S. Jis tik paskė, kad įgaliojimas yra duotas ir tegu pasirašinėja. Ikiteisminio tyrimo metu jo parašo tikrumas buvo tikrinamas, nelabai suprato, kodėl. Matyt, todėl, kad R. S. teigė, kad tai galėjo padaryti kaimynai. Jo teisių tos sąlygos tikrai nepažeidė. Jie turėjo bendrą tikslą – susitvarkyti. Nelabai įsivaizduoja, kaip R. S. bendravo su architektais, architektai geriau žino. Avansinį mokėjimą architektams jie mokėjo jo namuose kiekvienas pagal savo užstatomos dalies dydį. R. S. dalis buvo mažiausia, todėl ji mažiausiai mokėjo. R. S. mokėjo prie jo ( b. l. 47-53, t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. davė analogiškus parodymus (b. l. 59-60, t. 1).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. Z. paaiškino, kad nuo 2007 m. iki 2009 m. spalio 1 d. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto plėtros departamente sąlygų sąvado skyriaus vyriausiuoju specialistu. Neatsimena aplinkybių, kai kaltinamoji 2009-08-13 pateikė prašymą gauti projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Į jo pareigas nei konsultuoti, nei patarinėti, nei rekomenduoti neįeidavo. Jeigu visi dokumentai pateikti pagal tvarką, jis juos priima. Jeigu kažko nėra, remdamasis teisės aktais dokumentų jis nepriimdavo. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, jeigu pasirašo projektų vadovė, šiuo atveju architektė, pagal įstatymą ji už viską ir atsako. Per dešimt minučių parašo autentiškumo jie nepatikrina. Jeigu yra įgaliojimas, gali pasirašyti įgaliotas asmuo (b. l. 59-65, t. 2).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. Z. patvirtino pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2007 m. iki 2009 m. spalio 1 d. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente Sąlygų sąvado skyriuje vyriausiuoju specialistu. Į jo pareigas įėjo priimti ir išduoti prašymus projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Į dieną priiminėjo apie 60 interesantų. Prašymus projektavimo sąlygų sąvadui gauti turi teisę pasirašyti tik statytojas (savininkas). Architektė gali pasirašyti už statytojus tik tuo atveju, kai turi notaro patvirtintą įgaliojimą su teise pasirašyti už statytojus. Kaip buvo priduotas V. K., A. S., R. S., O. Z. prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti 2009-08-13, jis neprisimena. Kaip ir visus prašymus, jis peržiūrėjo, ar minėtas prašymas yra savininkų pasirašytas, ar pasirašytas architektės, jei visi paminėti parašai ant prašymo buvo, tai jis tokį prašymą ir priėmė. J. M. M. O. pažįsta tik iš matymo, ji atnešdavo vidutiniškai vieną kartą į savaitę į jų skyrių dokumentus (b. l. 95-96, t. 1).

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja O. Z. paaiškino, jog pažįsta ir nukentėjusiąją, ir kaltinamąją. Nukentėjusioji yra jų nauja kaimynė, o M. M. yra jų architektė, kurią pasisamdė, kad padarytų projektą. Jai yra žinoma, kad nagrinėjama byla dėl parašų padirbimo. Nutarė padaryti projektą, pasisamdė architektę M. (kaltinamąją), kad padarytų projektus ir įgaliojo, kad tvarkytų visus dokumentus. Rodė jai, ką reikia padaryti. Buvo pasirašytas įgaliojimas, kuriuo architektė buvo įgaliota tvarkyti visus reikalus. Dokumentas buvo įsegtas į bylą. Papildomai O. Z. paaiškino, jog įgaliojimą pasirašė prieš du metus, tikslios datos nepamena. Kartą kaltinamoji skambino V., jai tą pasakojo V. Architektė pati viską darydavo. Jokių pretenzijų kaltinamajai neturi. Statybos leidimas ir kiti dokumentai yra tvarkingi. Žmogus tiesiog suklydo. Viskas buvo gerai iki tol, kol R. S., darydama remontą, neapipylė apatinės kaimynės. Jos stogo rekonstrukcija buvo nelegaliai daryta, buvo pasirašytas leidimas rekonstrukcijai, o ji pasirašė leidimą statiniams (b. l. 59-65, t. 2).

Liudytojai O. Z. pateikus apžiūrai dokumentą (prašymą, b. l. 3-4, t. 1), ji paaiškino, kad tai ne jos parašas ir tikriausiai kaltinamoji už ją pasirašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. Z. davė analogiškus parodymus (b. l. 85, t. 1).

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbini). Jai yra žinoma, kad yra kaltinama architektė M., kad jai iškelta baudžiamoji byla. Jie su M. yra susipažinę visi, nes jai patikėjo paruošti projektą statyboms ir įgaliojo ją kaip įgaliotą asmenį tvarkyti savivaldybėje susijusius veiksmus: dokumentų išėmimą, pasirašymą. Jai patikėjo tokias pareigas, ji vykdė savo įsipareigojimus, darė matavimus, kvietėsi geodezininkus. Papildomai A. S. parodė, jog įgaliojo kaltinamąją, kad ji už juos pasirašytų bylose, kurios susijusios su jų garažų statybomis, kad ji už juos pasirašytų ant popieriaus, kad ji yra įgaliota. 2009-08-13 prašymo nepasirašė. Sužinojo, kad architektė pasirašė jos vardu, kai iškvietė į policiją ir buvo užvesta baudžiamoji byla. Ji asmeniškai gavo statybos leidimą, kuris galioja 10 metų. Kai į 4 butą atvyko gyventoja, buvo kalbėta, kad reikia gauti statybos leidimus, kad būtų įteisintos garažų statybos. Architektė M. M. tarpininkavo tų leidimų išdavime. Įgaliojimą pasirašė ir R. S.. Tuo metu R. S. pradėjo buto rekonstrukciją neįspėjusi gyventojų, buvo liūtis, ją užpylė. R. S. atėjo paprašyti pasirašyti leidimą. R. S. pasirašė ant leidimo statyti garažus, o jie pasirašė ant leidimo rekonstrukcijai. Buvo atneštos keturios sutartys. Sutikimai sutarčių buvo pasirašyti visi (b. l. 59-65, t. 2).

Liudytojai A. S. pateikus apžiūrai dokumentą (prašymą, b. l. 3-4, t. 1), ji patvirtino, kad tai ne jos parašas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. davė analogiškus parodymus (b. l. 75, t. 1).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos D. S. parodymai apie tai, kad į UAB „Sitas“ 2009 m. vasario pabaigoje kreipėsi V. K., kuris prašė sutvarkyti nelegalaus statinio garažo projektinės dokumentacijos įteisinimą (su statybos inspekcijos leidimu). Statinys yra žemės sklype, priklausančiame keturiems savininkams, t. y. R. S., A. S., O. Z. ir V. K. R. S., kartu su namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės bendrasavininkiais su UAB „Sitas“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 09 04 02/02 2009-04-02 garažo statybai. 2009-03-23 bendrasavininkiai davė R. S. sutikimą atlikti stogo ir buto rekonstrukciją, garažo statybą ir sutiko jai duoti privažiavimą į jos sklypo dalį. Taip pat 2009-04-08 minėti bendrasavininkiai įgaliojo UAB „Sitas“ architektę M. M. atstovauti visų užsakovų vardu Miesto plėtros departamente ir kitose valstybinėse organizacijose priduodant, atsiimant projektinę dokumentaciją, atstovauti nuolatinėje statybos komisijoje, pasirašant atitinkamus dokumentus susijusius su projektinės dokumentacijos sutvarkymu ir statybos leidimo gavimu. Įgaliojimo objektas garažo techninis projektas (duomenys neskelbtini). 2009-04-27 buvo surašytas protokolas Nr. 1 dėl viešojo aptarimo dėl garažo ir tvoros sklypo riboje statybos (duomenys neskelbtini), kuriame visi bendrasavininkiai pasirašė, o R. S. ten parašė savo pastabą. Tačiau minėtą pastabą galima buvo išspręsti tik projektinėje dokumentacijoje, formuojant pastatą ir jo dalis, priklausančias atskirai kiekvienam iš savininkų, galimai koreguojant jau atliktą statinį. Po to jos kolegė M. M., kaip įgaliotas asmuo, 2009-08-13 parengė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Minėtame prašyme visus įrašus atliko M. M., tame tarpe ir įrašus eilutėje „pateikti duomenys tikri“. Minėtoje eilutėje nurodytų asmenų vardais pasirašė taip pat M. M. Jos požiūriu M. M. padarė klaidą, kadangi turėdama įgaliojimą turėjo pasirašyti savo vardu. Jų įmonė padarė projektą ir gavo leidimus. Per visą tą laiką iš R. S. jokių komentarų dėl sutarties nutraukimo ar įgaliojimo sustabdymo negavo (b. l. 97-98, t. 1).

2010-06-18 specialisto išvadoje Nr. 11-1092 (10) nustatyta, kad tirti pateiktame dokumente - 2009-08-13 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti, virš eilutės „Statytojas“, rankraštinius įrašus: „O. Z.”, „V. K.“, „A. S.“, „R. S.“ parašė M. M. O. 2009-08-13 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti, virš eilutės „Statytojas“, O. Z., V. K., A. S., R. S. vardais pasirašė ne patys asmenys. Nustatyti, ar šių asmenų vardais pasirašė M. M. O., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (b. l.125-129, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas mano, kad kaltinamosios M. M. O. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., pilnai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais bei kita bylos medžiaga.

LR BK 300 straipsnis įtvirtintas skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“. Pažymima, kad BK 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Nors kaltinamoji M. M. O. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ji pakeitė savo poziciją ir parodė, kad ji padarė veiksmą, o pačios nusikalstamos veikos ji nepadarė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji pripažino, jog 2009-08-13 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti grafoje „Pateikti duomenys tikri“ įrašė asmenų: O. Z., V. K., A. S. ir R. S. vardų pirmąsias raides, pavardes bei pasirašė už minėtus asmenis. Šiais kaltinamosios veiksmais neabejotinai buvo pakeistas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, t. y. dalis prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateiktos informacijos neatitinka tikrovės. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., objektyviuosius požymius. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veikos kvalifikavimui įtakos neturi tai, ar suklastotas 2009-08-13 prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti sukėlė kokias nors pasekmes. Subjektyvioji kaltinamosios veikos pusė nustatoma ne vien kaltinamosios parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, vertinant juos atskirai – jų patikimumą ir leistinumą, sąsajumą, ryšium su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertindamas kaltinamosios parodymus bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumoje, teismas daro išvadą, kad duomenų, patvirtinančių kaltinamosios kaltę, jos tyčią suklastoti dokumentą – prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, surinkta pakankamai. M. M. O. suvokė, kad pasirašo kitų asmenų – O. Z., V. K., A. S. ir R. S. vardais. Kaltinamoji patvirtino žinojusi, kad galėjo įrašyti tiktai savo vardą, pavardę ir nurodyti, kad yra įgaliotas asmuo. Taigi pasirašydama prašymą, kaltinamoji žinojo, kad gali veikti teisėtai, t. y. būdama įgaliota, tačiau ji sąmoningai pasirinko neteisėtą, pavojingą veikimo būdą.

K. M. M. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamosios asmenybę, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, psichiatrinėse įstaigose negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai baudą.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 9-11, t. 1).

Nukentėjusioji R. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ji sumokėjo avansą, tačiau sutartis nebuvo įvykdyta, nebuvo pateikta jokių brėžinių, todėl ji patyrė 800 Lt turtinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog ši žala padaryta būtent šia nusikalstama veika, t. y. nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltinamosios veiksmų ir šios žalos atsiradimo, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Teismo nuomone, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos yra nepakankamai pagrįstas ir tenkintinas tik iš dalies. LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji R. S. jai padarytą neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl jos suklastoto parašo ant dokumento (prašymo projektavimo sąlygų sąvadui) ji patyrė didelį šoką, emocinę depresiją, kelias naktis negalėjo ramiai miegoti, labai nervinosi, negalėjo normaliai susikaupti darbui, mintys pastoviai sukosi dėl negražaus poelgio. Ji jaučiasi labai įžeista ir skaudžiai dėl to išgyvena, patyrė dvasinę depresiją, dėl nervinio šoko neteko kelių kilogramų svorio. Teismo nuomone, kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiosios pasąmonėje paliko tam tikrą atspindį, šiuo metu yra sukrėsta ir įžeista. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji nepatyrė nei fizinio, nei psichologinio smurto, nėra įrodymų dėl pablogėjusios nukentėjusiosios sveikatos. Todėl teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į kaltinamosios turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo principus, mano, jog iš kaltinamosios M. M. O. turi būti priteista 400 Lt nukentėjusiajai R. S. neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302-305 str., 307 str., 308 str.,

nuspren džia:

M. M. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 4 MGL (500 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. O. 400 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.