Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinė byla Nr. P-502-190-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
P-502-190-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P502-190/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G. K.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-1920/2008 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2007 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. SD-(1.7.)-301-07 „Dėl 2007-09-20 prašymo“;

2) panaikinti Tarnybos 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. S-(1.8.)-1341-1447-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“;

3) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dokumentų rengimui, gynybai, atstovavimui byloje dėl neturtinės žalos priteisimo;

4) įpareigoti Tarnybos vadovą nustatyti dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūras ir už ją atsakingų darbuotojų įgaliojimus bei atsakomybę.

Skunde pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad atsakovas, neteisėtu, atgaline data parengtu 2007 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. SD-(1.7.)-301-07 reikalaudamas pateikti duomenis apie patirtos žalos dydį ir ją pagrindžiančius įrodymus, peržengė savo kompetencijos ribas ir neleistinai įsiterpė į abipusiu pasitikėjimu grindžiamus advokato ir kliento tarpusavio santykius. Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė pakankamai dokumentų, reikalingų antrinei teisinei pagalbai gauti, todėl atsakovui nebuvo kliūčių laiku priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2007 m. rugsėjo 20 d. prašymo. Vertino, kad skundžiamas atsakovo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. S-(1.8.)-1341-1447-07 yra grindžiamas prielaida, jog 2007 m. lapkričio 12 d. patikslintą prašymą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas parengė savarankiškai, o tai buvo pretekstas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į tai, kad objektyviai tinkamas teisės į gynybą realizavimas negali apsiriboti tik vieno procesinio dokumento surašymu. Akcentavo, kad atsakovas niekuo nepagrindė savo teiginių apie pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, jo pateikti argumentai yra nelogiški, neteisiniai. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. SD-(1.7.)-301-07 informavo pareiškėją apie jo 2007 m. rugsėjo 20 d. prašymo Nr. ATP-(1.10.)-1341-07 suteikti antrinę teisinę pagalbą išsprendimą. Iš pateiktų duomenų negalima identifikuoti minėto rašto ne tik pagal jo numerį, bet ir pagal duomenis šios institucijos dokumentų apskaitos sistemoje. Skundžiamo rašto numeris yra SD-(l.7.)-301-07, o atsakovo registro išraše nurodomas SD-(1.10.)-301-05. Be to, rašto išsiuntimo data pažymėta 2007 m. rugsėjo 20 d., nors atsakovas teigia raštą išsiuntęs 2007 m. rugsėjo 24 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Tarnybos 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. S-(1.8.)-1341-1447-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir grąžino bylą Tarnybai nagrinėti iš naujo; atmetė reikalavimą dėl Tarnybos vadovo įpareigojimo nustatyti dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūras ir už tai atsakingų darbuotojų įgaliojimus bei atsakomybę kaip nepagrįstą; bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2007 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. SD-(1.7.)-301-07 nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo 2007 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. SD-(1.7.)-301-07 pareiškėjo buvo prašoma pateikti duomenis apie jam Tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 12 padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, taip pat pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas minėtos žalos faktas. Vertino, kad šis raštas neišreiškia valdingo paliepimo bei nenustato ir nekeičia jo adresato teisinės padėties, todėl jis nėra individualus viešojo administravimo aktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme, o pareiškėjo ginčas šioje dalyje negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administraciniame ginče, kuriame bus sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 12 priėmimo, atlyginimo klausimas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas jam suteikta teise, parengė minėtą 2007 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. SD-(1.7.)-301-07, kuriuo pareikalavo dokumentų, įrodančių pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Vertino, jog pagrindinis ginčas nagrinėjamoje byloje kaip tik ir kilo dėl aplinkybės, ar atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, įvykdė pareigą supažindinti pareiškėją su šiuo tarpiniu administracinės procedūros sprendimu. Byloje tokių įrodymų nėra. Iš atsakovo siunčiamų dokumentų registro matyti, kad korespondencija pareiškėjui 2007 metų rugsėjo mėnesį buvo siųsta du kartus: 2007 m. rugsėjo 17 d. – dokumentas Nr. S-(1.10)-1306-1117-07 ir 2007 m. rugsėjo 20 d. – dokumentas Nr. SD-(1.10)-301-05. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovo neveikimas užkirto kelią pareiškėjui pretenduoti į teisinę pagalbą ir kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog pareiškėjas vengė bendradarbiauti ir piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Konstatavo, kad atsakovas, priimdamas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. S-(1.8.)-1341-1447-07, neteisingai vertino kito administracinės procedūros dalyvio elgesį ir padarė neteisingas išvadas, todėl šis atsakovo sprendimas naikintinas ir klausimas grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Tarnybos direktorius 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 86 patvirtino šios tarnybos 2007 metų dokumentacijos planą bei dokumentų registrų sąrašą. Analogiški įstaigos dokumentų tvarkymo bei apskaitos reikalavimai yra nustatyti ir 2008 metams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Tuo tarpu dokumentų rengimo ir saugojimo klausimai yra sureguliuoti Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistais norminiais teisės aktais, todėl šioje srityje viešojo administravimo subjektai neprivalo nustatyti individualaus reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo apibrėžti dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūras ir už tai atsakingų darbuotojų įgaliojimus bei atsakomybę atmetamas kaip nepagrįstas.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą patenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Tarnybos 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. S-(1.8.)-1341-1447-07 ir byla grąžinta Tarnybai nagrinėti iš naujo, panaikino, o pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Rėmėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog pareiškėjas su prašymu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Vertino, kad atsakovas pagrįstai 2007 m. rugsėjo 24 d. raštu pasiūlė pareiškėjui pateikti jo prašymą pagrindžiančius įrodymus. Atkreipė dėmesį į tai, jog ir po atsakovo pasiūlymo pareiškėjas dokumentų, įrodančių jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė, dėl ko atsakovas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Laikėsi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra patikimų įrodymų, jog pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su atsakovo 2007 m. rugsėjo 24 d. raštu, kuriuo jam buvo siūloma pateikti įrodymus, ir jog šie atsakovo veiksmai užkirto pareiškėjui kelią pretenduoti gauti antrinę teisinę pagalbą, yra nepakankamos.

Pažymėjo, kad atsakovo 2007 m. rugsėjo 24 d. raštas dėl įrodymų pateikimo buvo išsiųstas pareiškėjui neregistruotu laišku, todėl neginčijamų įrodymų, kad šį raštą pareiškėjas gavo, byloje nėra, tačiau atsakovo siūlytų pateikti įrodymų pareiškėjas neteikė ne tik atsakovui, bet ir pirmosios instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui. Taigi, pareiškėjui neteikiant dokumentų, įrodančių jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, teismui nebuvo pagrindo naikinti atsakovo sprendimą ir grąžinti pareiškėjo prašymą atsakovui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad, pateikus reikiamus dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti, pareiškėjui nėra užkirstas kelias su tokiu prašymu kreiptis į atsakovą. Atkreipė dėmesį į tai, jog teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui buvo atsisakyta dar ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu: kaip matyti iš byloje esančio prašymo nuorašo, 2007 m. lapkričio 12 d. prašymą pareiškėjas savarankiškai paruošė ir įteikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris jį priėmė.

Vertino, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, jog atsakovo 2007 m. rugsėjo 24 d. raštas, kuriuo pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti prašymo trūkumus, nėra individualus viešojo administravimo aktas, t. y. jis teisnių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl jis ABTĮ 5 straipsnio prasme negali būti ginčijamas teisme.

Laikėsi pozicijos, jog atsakovo nustatyta dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo ir kontrolės tvarka nėra susijusi su atsisakymu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir ši tvarka niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ar jo įstatymų saugomo intereso.

IV.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-1920/2008 ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą, patenkinti jo reikalavimus, atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jo teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagrindžiančių dokumentų.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų dėl atsakovo 2007 m. rugsėjo 24 d. išvardytų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2007 m. rugsėjo 24 d. raštą neregistruotu laišku išsiuntė pareiškėjui, kadangi nebuvo pateikta tą patvirtinančių įrodymų.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti taikoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagal šio skirsnio nuostatas, procesas gali būti atnaujintas jei prašymą pateikė turintis tokią teisę subjektas (ABTĮ 154 straipsnis), prašymas paduotas įstatyme numatytu pagrindu (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis) ir per įstatymu nustatytą terminą (ABTĮ 154,155,156 straipsniai).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas inter alia patikrina, ar prašymas pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis nenurodė konkretaus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto proceso atnaujimo pagrindo. O kaip galima spręsti iš jo pateikiamų argumentų, pareiškėjas nėra patenkintas tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas įvertino faktines bylos aplinkybes. Tačiau toks proceso atnaujinimo pagrindas ABTĮ nėra numatytas, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas bei atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-1920/2008.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-1920/2008.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras Drigotas Stasys GagysRomanas Klišauskas